Noreikiškių akmuo, vad. Raganos pečiumi yra Prienų raj., Stakliškių ap., Noreikiškių k. Akmuo pilko vidutinio grūdėtumo granitas su rausvo stambiagrūdžio granito intarpais, netaisyklingo rombo formos, paplokščiu viršumi, nuolaidžiu į V pusę, maždaug 3,7 m ilgio ŠR-PV kryptimi, 1,65 m pločio bei 0,55-0,8 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus; akmuo apskeldėjęs,...
Ožkų pečius arba konglomeratas „Ožkų pečius“, konglomerato uola „Ožkų pečius“ – atodanga su atsivėrusia konglomerato uola, esanti Prienų rajono savivaldybėje, Jiezno seniūnijoje, Nemuno ir Verknės santakoje, tarp Žideikonių (Prienų r. sav.) ir Gudakalnio (Birštono sav.) gyvenviečių, dešiniajame Verknės krante. Gamtos paminklas patenka į Verknės kraštovaizdžio draustinio teritoriją Nemuno kilpų regioniniame...
Ožakmenis arba Ignotiškio akmuo – stambus riedulys, Lietuvos gamtos paminklas, esantis Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, Ignotiškio miške, kuris priklauso Rokiškio miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos (71 kv., 4 skl.) teritorijai. Akmuo stūkso už 100 m į vakarus nuo kelio 3603 Bajorai–Gediškiai–Rakališkis , nuokalnėje, apie 3,5 km į pietryčius nuo Lukštų. Kelyje informacinių nuorodų...
Akmuo „Kiškio bažnyčia“ arba „Zuikio lūpa“, Genionių akmuo – išskirtinis riedulys, esantis pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Varėnos seniūnijoje, ~14 km į šiaurę nuo Senosios Varėnos, 1,5 km į vakarus nuo Genionių kaimo, Šilaičio miške (Valkininkų miškų urėdijos Vėžionių girininkijos 71 kvartale, 35 sklype), ant kalvos. Valstybės saugomas gamtos ir kultūros paveldo objektas. Akmuo...
Nolėnų akmuo, vad. Laumės stalu yra Davainių kaime, kelio Dusetos – Užpaliai pietrytinėje pusėje (Dusetų sen.). Šioje vietoje akmuo stovi nuo 1973 metų, kai melioratorių buvo atvilktas iš Paindrės kaimo laukų. Jo kraštinių ilgis 2,2x3,0x2,5 m, centrinės dalies aukštis – iki 1,6 m, šonų aukštis – 0,9 ir 0,4 m....
Kretingos (Kluonalių) stabakūlis stovi Kretingos muziejaus kieme, priešais pagrindinį fasadą, jo dalis slepiasi po žeme. Akmuo rastas 1924 m. renkant akmenis buv. bendrojoje Kretingos ganykloje, beveik ant pačio dešiniojo Akmenos upės kranto, ties Jauryklos santaka su Akmena. Akmenį aptiko akmenų apdirbimo firmos „Granitas“ savininkas, kuriam radinys pasirodė labai įdomus. Iš...
Lūžų akmuo – mitologinis akmuo Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Antalieptės, Lūžų miško 60 kvartale, Šavašos dešiniajame krante, Antalieptės seniūnija, Gražutės regioninis parkas. Lūžų dubenėtas akmuo yra apie 1,2 km į pietvakarius nuo Lūžų piliakalnio ir pilkapyno. Rausvos spalvos stambiagrūdžio granito akmuo yra 1,25 x 1,3 m pločio ir 70–75 cm aukščio, jo šonai...
Šventupė prasideda aukštumose Vilniaus rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Paberžės, pelkynėse šalia Pociūnų. Vingiuoja į vakarus, šiaurės vakarus. XIX a. ši upės dalis vadinta Akmena. Vietos gyventojų iki šiol vadinama Švindupe (Šventupė). Paminėtina ir istorinė gyvenamoji vieta Swindupie (1798 m., LVIA), з. Швиндупа (1865 m., VaR), Švindupe (Vait.)...
Salako akmuo Salako akmuo (arba Napoleono akmuo) – archeologinės reikšmės riedulys Lietuvoje, Zarasų rajone, 2 km į pietvakarius nuo Salako, netoli Nariūnų, Salako miške, šalia kelio 4918 Daugailiai–Šlepečiai–Salakas , priešais Salako pilkapyną. Patenka į Gražutės regioninį parką. Tai apdorotas nupjautviršūnis smulkiagrūdžio granito akmuo, kurio matmenys 1,25x1,2x0,9 m, virš žemės paviršiaus išlindęs apie pusmetrį. Šiaurės...
Valiulio akmuo Valiulio akmuo, Karališkių Valiulio akmuo, Svobiškėlio akmuo – archeologijos paminklas, mitologinis akmuo su ženklais Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje tarp Karališkių ir Svobiškėlio kaimų, Alantos seniūnija į šiaurės rytus nuo Glasmyno ežero, Alkos giraitėje, kurios daug ąžuolų ir uosių iškirsta 1988 m. Apie 0,6 km į pietryčius nuo akmens...
Riešė – ežeras pietryčių Lietuvoje, Vilniaus rajone, Sudervės šiaurės rytiniame pakraštyje. Ežero ilgis iš vakarų į rytus 1,48 km, plotis iki 1,08 km. Altitudė 161 m. Didžiausias gylis siekia 6 m. Krantai daugiausia žemi ir pelkėti, tik rytuose ir pietryčiuose sausi. Apie ežero vidurį yra mišku apaugusi 1,41 ha sala. Šiaurinėje pakrantėje stūkso miškas....
Šilėnų mitologinis šaltinis trykšta pelkaitėje 0,17 km į ŠV nuo bažnyčios. Iš dviejų „akelių“ subėgęs vanduo siauru grioveliu teka į PV (220°), ir šioje atkarpoje šaltinio vandens semiamasi iki šiol. Toliau šis nedidelis skaidraus, tačiau geležies prieskonio turinčio vandens upelis teka į pelkę tarp Šilėnų ir Naujosios Rėvos, kur pasklinda žemumoje...
