Pasvalio rajone, Krinčino seniūnijoje, Pajiešmenių kaimo parke, perėjus tiltą, dešinėje Jiešmens upės pusėje (nuo dvaro) augantis ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pasvalio rajone esančių gamtos paminklų ir saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo duomenimis, jo aukštis – 23 m. Apimtis – 5,5 m. Skersmuo siekia 1,5 m. Kaime...
Akmenytė - nedidelis kaimelis Kupiškio rajono savivaldybės centre, 2 km į vakarus nuo Kupiškio. XIX a. kaimo žemėse buvo Paketurių ganyklos. Iš akmenuotų ganyklų laukų ir kilęs Akmenytės pavadinimas. Padavimas kalba, kad labai seniai palei Lėvens upę velnias nešęs didelį maišą akmenų prikrovęs. Maiše tarp mažų akmenų buvęs didelis akmuo. Tai...
Gelgaudiškis - miestelis Nemuno dešiniajame krante, rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje. Gyvenvietę įkūrė Lietuvos didikai ir stambūs žemvaldžiai Gelgaudai XVI a., o XIX a. viduryje čia buvo pastatyti dvaro rūmai ir užveistas parkas. Daug įvairių legendų ir pasakojimų gaubia šią vietovę. Rūmus supantis senas parkas, vienas didžiausių Lietuvoje, pasižymi sudėtinga struktūra....
Piliakalnių piliakalnis Piliakalniai - nedidelis kaimelis Marijampolės savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 14 km į šiaurę nuo Marijampolės. Prie kaimo, Rytupio upelio kairiajame krante, dunkso Piliakalnių piliakalnis. Tai vienas gražiausių ir geriausiai išsilaikiusių piliakalnių Sūduvos krašte. Piliakalnis įrengtas apie XII-XIV a. Pasiekiamas keliu Marijampolė – Šunskai, už Šunskų pavažiavus link Kazliškių, Sarakuose...
Amalvas, arba Amalvlškių ežeras, yra 15 km į pietryčius nuo Marijampolės, Amalvos pelkėje. Jo plotas 193 ha, ilgis apie 2,3 km, kranto linijos ilgis 6 km, didžiausias plotis 1,2 km. Didžiausias gylis 2,9 m. Ežeras patvenktinis, pasiekęs senatvės stadiją. Iš ežero išteka Amalvė, o įteka į jį Šlavanta. Čia 1992...
Vištyčio akmuo Vištyčio akmuo. Vištytis - miestelis prie sienos su Rusija, įsikūręs Vilkaviškio rajono savivaldybės pietvakarinėje dalyje, Vištyčio regioninio parko teritorijoje. Apie 1 km į šiaurę nuo miestelio, Nebūtkiemio kaime riogso šeštas pagal dydį Lietuvos riedulys, atritintas čia ledynų prieš 12-18 tūkst. metų. Tai respublikinės reikšmės geologijos paminklas, vadinamas dar...
Netoli nuo sienos su Lenkija 282 m virs jūros lygio iškilęs Pavištyčio I Piliakalnis - aukščiausias Suvalkijoje. Labai statūs 30 m aukščio vakariniai ir pietiniai jo šlaitai. Viršūnėje ir šlaituose yra apgriuvusių apkasų. Pasiekiamas iš kelio 5114 Žirgėnai–Pavištytis–Kregždžiai Pavištytyje pasukus į dešinę pietų kryptimi ir pavažiavus 850 m, tarp sodybų pasukus...
Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurrytiniame pakraštyje, netoli Pilviškių, 12 km į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio, Šešupės ir Raūsvės santakoje dunkso Piliūnų piliakalnis. Piliakalnis įrengtas Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe. Aikštelė trikampė, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 11 m ilgio, 14 m pločio vakariniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 30 m ilgio, 2 m...
Vakarų Lietuvos miestelis - Rusnė - įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šios, savo vandenimis apglėbusios Rusnės salą toliau plukdo Nemuno vandenis į Kuršių marias, pakeliui susiskaldydamos į smulkesnes šakas, kurios sudaro Nemuno deltą. Čia įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnės sala sudaro 43,5 kv....
Lietuvos vakarinėje dalyje, Šilutės rajono savivaldybėje, prieš įtekėdamas į Kuršių marias, Nemunas sulėtina savo vandenis. Dėl daugybės sąnašų čia jis skaidosi į šakas ir sudaro deltą. Nemunas - vienintelė upė Lietuvoje, sudaranti deltą. Tai žema trikampė lyguma, virš vandens pakilusi vos metrą - bekraščių lankų, akimis neaprėpiamų nendrynų, salų, seklumų,...
Ventė - senas žvejų kaimas Lietuvos vakarinėje dalyje, Kuršių marių pakrantėje, 25 km nuo Šilutės. Ventę nuo „Didžiosios žemės“ skiria Kniaupo įlanka. Kaimas žinomas nuo XIV a., bet dėl nepalankių gamtos sąlygų nesiplėtė. Jis įsikūręs Ventės rago pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km, o didžiausias plotis - 2,2 km. Per Ventės...
Alkos alkakalnis Alkos alkakalnis stūkso Erlos ir Alkupio santakoje. Tai ledynmečiu suformuota didžiulė kalva, kurios pietinė dalis vadinama Alkos kalnu. Alkos alkakalnis apaugęs mišku, kuriame dominuoja spygliuočiai. Šlaitai statūs, iki 10–13 m aukščio. Pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje yra pora pakilumų, primenančių pilkapius. Pietvakarine kalvos papėde ir šiaurės vakariniu šlaitu praeina...
