Gailinto ežeras – ežeras pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Nemunaičio. Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 1,92 km, plotis iki 0,74 km. Ežeras gilus, giliausia vieta siekia 32,5 m. Gailinto dubuo rininės kilmės. Krantai daugiausia statūs ir aukšti (iki 15 m), apaugę miškeliais, tik šiaurės vakarinis krantas žemas ir...
Metelių regioninio parko teritorijoje, prie Papėčių kaimo vakarinio pakraščio, Metelio ežero terasos šlaite įstrigęs tamsus granitinis kiaušinio formos riedulys, vadinamas Laumės akmeniu. Jo aukštis siekia 2,1 m, apimtis - 10 m. Pasak legendos, senų senovėje prie Metelio ežero stovėjo sena sukrypusi trobukė, o joje gyveno burtininkė Laumė. Niekas nežinojo, nei...
Papėčių piliakalnis – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Papėčių kaimo, Miroslavo seniūnijoje. Pasiekiamas keliu Buckūnai–Papėčiai, Papėčiuose pasukus į dešinę rytų kryptimi link Obelninkų, už 800 m yra kairėje, į šiaurę. Įrengtas atskiroje, kalvoje į šiaurę nuo Metelių ežero. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 24x19 m dydžio. Šlaitai...
Žilvios piliakalnis, Žilvia, Pupasodis, Tolkūnai – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Pupasodžio ir Tolkūnų kaimų, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Miroslavas – Balkasodis pro Tolkūnus, už jų, prieš Žilvios upelį pasukus į dešinę vakarų kryptimi, lauko keliuku paėjus 350 m – yra dešinėje šiaurėje, už 150 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Žilvios kairiajame...
Dieveniškių Mokas Dieveniškių Mokas, Generolas Mokas – apeiginis akmuo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Dieveniškių pilkapyne, apie 0,6 km į rytus nuo Šaltinių kaimo, 160 m į šiaurę nuo kelio 3924 Šadžiūnai–Dieveniškės–Švedų miškas. Dieveniškių Mokas – netaisyklingo keturkampio stulpo formos akmuo, kraštinių ilgiai prie pagrindo 100, 80, 60 ir 90 cm, aukštis...
Netoli Karliškių kaimo (Daugų ap., Daugų raj.) yra vienkiemis, vadinamas Akmens merga. Prie šio vienkiemio ant kalvos šlaito guli didokas — 3 m ilgio, apie 1 m aukščio, 2 m pločio šiaurės vakarų pusėje ir 1,2 m pločio pietų vakarų pusėje, raudono granito akmuo, vadinamas mergos akmeniu, kuris esąs suakmenėjęs...
Užkeikta merga Užkeikta merga arba Akmens Nuotakos akmuo – riedulys Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Akmenio kaime, prie senkelio Varėna-Valkininkai. Iš šios istorinių akmenų grupės Dainavos krašte plačiausiai yra pagarsėjęs Akmens vienkiemio (Sakėnų ap., Varėnos raj.) akmuo, esantis 200 m nuo dar XVIII a. pastatytos bažnytėlės, kelio į Valkininkus dešinėje pusėje, netoli...
Istorikai negali pasakyti, kada šiame pasakiško grožio, kampelyje žmonės surentė pirmąją sodybą. Pasakojama, kad čia pirmieji apsigyveno buvę Lietuvos bajorai Lukaševičiai. Iš kur jie atkeliavo, taip pat niekas nežino. Be sūnų, jie dar turėjo keletą gražuolių dukterų, kurių vieną, vardu Birutė, pamilęs Lietuvos didiko Puzono sūnus ir vedęs. Kuri laiką...
Pietrytinėje Gaveikėnų kaimo dalyje, pamiškėje prie Palaukinio upelio, netoli kelio Ignalina — Ginučiai stovi vienas iš penkių dar išlikusių Nacionaliniame parke vandens malūnų. Žodžiai "vienas iš išlikusių", deja, ne visai tikslūs. Kaip ir kituose parke esančiuose malūnuose, likęs tik pats malūno pastatas ir atskiros technikos dalys. Prie galinio fasado likus...
Pakaso ežeras tįso šiaurės-pietų krypties pažemėjime, esančiame į rytus nuo Kirdeikių miestelio. Ežeras rininės kilmės, ilgas, siauras, vingiuotas. Geriausia jį pasiekti iš pietinio galo ir nuo Kirdeikių miestelio. Ilgis—3 km, didžiausias plotis — 1,1 km, vidutinis plotis — 0,5 km, plotas — 155,3 ha. Kranto linija lygi, mažai vingiuota, didesnis...
Už devynių miškų, devynių kalnų ir plačių upių yra toks kraštas, skarotomis eglėmis apaugęs, mėlynų ežerų dabintas, smėliu ir žvirgždu nubertas, kalvomis, lomomis ir duburiais išmargintas. Senoliai pasakoję, kad čia, šiame krašte, įžymaus karvedžio kunigaikščio Utenio, Utenos miesto įkūrėjo, tėvonijos būta. Dar ir dabar vienas didžiausių šios vietos ežerų jo...
Minčios kaimas glūdi Minčiagirės šiaurinėje dalyje. Šioje vietovėje jau gyventa IX a. Apie tai liudija čia esantys to laikmečio pilkapiai. Šių vietų žemės XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui, o XVIII a. — Vilniaus vyskupui. XIX a. kaimas buvo dvarininko V. Puslovskio nuosavybė. Minčių ir jos apylinkes palietė 1812 m....
