Amalvas, arba Amalvlškių ežeras, yra 15 km į pietryčius nuo Marijampolės, Amalvos pelkėje. Jo plotas 193 ha, ilgis apie 2,3 km, kranto linijos ilgis 6 km, didžiausias plotis 1,2 km. Didžiausias gylis 2,9 m. Ežeras patvenktinis, pasiekęs senatvės stadiją. Iš ežero išteka Amalvė, o įteka į jį Šlavanta. Čia 1992...
Vištyčio akmuo Vištyčio akmuo. Vištytis - miestelis prie sienos su Rusija, įsikūręs Vilkaviškio rajono savivaldybės pietvakarinėje dalyje, Vištyčio regioninio parko teritorijoje. Apie 1 km į šiaurę nuo miestelio, Nebūtkiemio kaime riogso šeštas pagal dydį Lietuvos riedulys, atritintas čia ledynų prieš 12-18 tūkst. metų. Tai respublikinės reikšmės geologijos paminklas, vadinamas dar...
Netoli nuo sienos su Lenkija 282 m virs jūros lygio iškilęs Pavištyčio I Piliakalnis - aukščiausias Suvalkijoje. Labai statūs 30 m aukščio vakariniai ir pietiniai jo šlaitai. Viršūnėje ir šlaituose yra apgriuvusių apkasų. Pasiekiamas iš kelio 5114 Žirgėnai–Pavištytis–Kregždžiai Pavištytyje pasukus į dešinę pietų kryptimi ir pavažiavus 850 m, tarp sodybų pasukus...
Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurrytiniame pakraštyje, netoli Pilviškių, 12 km į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio, Šešupės ir Raūsvės santakoje dunkso Piliūnų piliakalnis. Piliakalnis įrengtas Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe. Aikštelė trikampė, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 11 m ilgio, 14 m pločio vakariniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 30 m ilgio, 2 m...
Vakarų Lietuvos miestelis - Rusnė - įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šios, savo vandenimis apglėbusios Rusnės salą toliau plukdo Nemuno vandenis į Kuršių marias, pakeliui susiskaldydamos į smulkesnes šakas, kurios sudaro Nemuno deltą. Čia įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnės sala sudaro 43,5 kv....
Lietuvos vakarinėje dalyje, Šilutės rajono savivaldybėje, prieš įtekėdamas į Kuršių marias, Nemunas sulėtina savo vandenis. Dėl daugybės sąnašų čia jis skaidosi į šakas ir sudaro deltą. Nemunas - vienintelė upė Lietuvoje, sudaranti deltą. Tai žema trikampė lyguma, virš vandens pakilusi vos metrą - bekraščių lankų, akimis neaprėpiamų nendrynų, salų, seklumų,...
Ventė - senas žvejų kaimas Lietuvos vakarinėje dalyje, Kuršių marių pakrantėje, 25 km nuo Šilutės. Ventę nuo „Didžiosios žemės“ skiria Kniaupo įlanka. Kaimas žinomas nuo XIV a., bet dėl nepalankių gamtos sąlygų nesiplėtė. Jis įsikūręs Ventės rago pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km, o didžiausias plotis - 2,2 km. Per Ventės...
Alkos alkakalnis Alkos alkakalnis stūkso Erlos ir Alkupio santakoje. Tai ledynmečiu suformuota didžiulė kalva, kurios pietinė dalis vadinama Alkos kalnu. Alkos alkakalnis apaugęs mišku, kuriame dominuoja spygliuočiai. Šlaitai statūs, iki 10–13 m aukščio. Pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje yra pora pakilumų, primenančių pilkapius. Pietvakarine kalvos papėde ir šiaurės vakariniu šlaitu praeina...
Senoji Įpiltis - nedidelė gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 26 km nuo Kretingos miesto, netoli sienos su Latvija, Šventosios upės slėnyje, Įpilties piliakalnis - vienas įspūdingesnių mūsų krašto piliakalnių - yra tarp Senosios ir Naujosios Įpilties kaimų, Juodupės dešiniojo kranto kilpoje, už pusės kilometro nuo tos vietos, kur ji...
Asalnų ir Asalnykščio ežerai labai dažnai vadinami bendru Asalnų ežero vardu. Jie jungiasi sąsmauka. Į rytus nuo sąsmaukos yra Asalnai. Patogumo dėlei ir mes abu ežerus vadinsime bendru vardu. Geriausiai prieinamos rytinės ir šiaurinės ežero pakrantės. Vakarines ir pietines pakrantes sausumos keliais pasiekti kur kas sunkiau. Asalnų ežeras labai sudėtingos...
Birutės kalnas Birutės kalnas. Palanga - kurortas prie Baltijos Jūros. Manoma, kad ji užjūrio pirklių galėjo būti lankoma nuo 1161 m. Pietinėje miesto dalyje yra kalva, iškilusi 20,7 m virš jūros lygio, - Birutės kalnas. Kalva žemėlapiuose žymima nuo XVII a. 1965 m. papėdėjė pastatyta skulptūra „Tau, Birute“ (autorė Konstancija...
Klaipėdos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, prie senojo Žemaičių plento, Endriejavo miestelio šiauriniame pakraštyje, tyvuliuoja Kapstato ežeras, dar vadinamas Laigiu. Jo plotas 43 ha, ilgis 1,2 km, didžiausias gylis 2,4 m. Krantai žemi, rytinis miškingas. Į ežerą įteka Dievupis, išteka Veiviržas. Vietovardis Kãpstatas kildinamas iš tokio pat žodžio, reiškiančio „vieta, aptverta...
