Turtingos senais radiniais vietos – taip būtų galima apibūdinti ne vieną Lietuvos kampelį, kur žemė dar ir šiandien saugo nebylius, bet iškalbingus praeities ženklus. Šis straipsnis, publikuotas laikraštyje „Rytas“ 1925 m. spalio 16 d., p. 3, atveria skaitytojui autentišką XX a. pradžios žvilgsnį į archeologinius radinius, gyvą žmonių atmintį ir vietos padavimus, susipinančius į vientisą krašto istorijos audinį.
Pasakojimas veda į Juodupės apylinkes, kur akmenys su kryžiais ir žmogaus pėdomis, senų miestelių pėdsakai, piliakalniai, rūsiai ir paslaptingi kalnai liudija ne tik apie senąsias gyvenvietes, bet ir apie gyvą, iš kartos į kartą perduodamą atmintį. Tai ne sausas radinių inventorius, o gyvas liudijimas, kuriame archeologija, liaudies tikėjimai ir asmeniniai pasakojimai susilieja į vieną pasakojimą apie krašto dvasią ir dar iki galo neatskleistas Lietuvos senovės paslaptis.
Turtingos senais radiniais vietos
Kauno miesto muziejuje teko patirti, kad jiems esąs atsiųstas vienas raštas apie atradimą vieno seno su ženklais akmens. Atsilankius į patį muziejų sužinota, kad muziejui yra atsiųsta rastųjų akmenų piešiniai: miniaturoje ir natūroje ir trumpas nupasakojimas apie rastųjų akmenų vietą, ypatybes ir kitką. Vienas rastųjų akmenų turi iškaltus jame kryžius; šio akmens tūrys 150×100 cm.; o kitas akmuo, kurio tūrys 150X120 cm. turi iškaltą žmogaus pėdą. Akmuo su iškaltu kryžium randasi ariamoje dirvoje aukštesnėje apylinkės vietoje, kalnelyje. Nuo jo į pietus už poros šimtų žingsnių pakrantėjė stovi antrasai akmuo su iškalta žmogaus pėda. Kada tie iškalimai padaryti, taip pat kada kastas griovis, nieks neatmena. Abiejų tų akmenų iškaltieji šonai guli į viens kitą nukreipti, tai rodo, kad juodu bus iškalęs tuo pačiu metu ir tas pats asmuo. Akmenis pirmą, kartą užtiko 80 metų senelis Juozas Kirstukas gyvenąs Rokiškio aps. Juodupės v. Valiūniškio k. Pasak šio senelio nuo žiemos rytų pro šiaurinį Valiuniškio kaimo galą į vasaros vakarus ėjęs kadaise (kada, jis neatmena) kelias į senais laikais buvusį miestą Juozapavą, kuris buvęs Onuškio dvaro laukuos tame pačiame Juodupės v. To miesto centras buvęs apie dar ir dabar tebesančią versmelę.
Miestelis stovėjęs nuo pietų į šiaurę. Kas ji ir kadą sunaikinęs niekas nežino. Baudžiavos laikais to miesto akmenis dar tebevežioję Onuškio dvaro rūmams ir mūrams mūryti. Daugiau žinių apie tą buvusį miestą dar nėsą surinkta. Už pusės kilometro nuo to miesto akmenų yra kalnas vad. Sidabrinis, apie kurį minėtas senelis papasakojo atsimindamas tėvų pasakojimus, kad tam kalne esą užkasti prancūzų ginklai ir armotos ir jis eidamas jau 15 metus, dar baudžiavos laikais su savo draugais buvęs nuėjęs į tą kalną išimti kalbamų ginklų, kad jais sudaužytų už pusės kilometro nuo to kalno stovėjusį Kraštų dvarą, kur turėjęs eiti dirbti. Vakare nuėję su kastuvais pradėję kasti. Pakasę apie sieksnį gylio užtikę vieną skylę į kurią sukišę kokių trijų sieksnių ilgio kartį ir ją liuosai galėję į visas puses sukinėti, iš to buvę matyt, kad tame kalne yra rūsys. Kadangi jau buvęs vėlus laikas, naktis, jie metę darbą ir taip palikę rūsį neištirtą ir neiškeltas kalbamas armotas.
Taigi šiuose pačiuose laukuose ir yra rasti du kalbami akmenys. Griovis prie kurio rastas vienas tų akmenų bus ėjęs, kaip spėjama per miestelį. Tuose pačiuose laukuose rasta dar melsvo akmens kirvukų, kurių vienas paprastai apdirbtas ir visas sveikas išsilaikęs, kitas matyt įvairiau padarytas įlituotas, bet jo bėra vos ketvirtadalis. Šie akmeniniai kirvukai randasi pas senelį Juozą Kirstuką, kuriuos žmonės laiko gydomais vaistais nuo įvairių skaudulių, kaip žmonėms taip ir gyvuliams, patrinant juos tuo akmeniu į skaustamąją vietą.
Kalbamoj apylinkėj yra daug žymių istorinių vietų k. t: Bryzglų k. kalnas – Velniaduobė (matyt, būta kadais pilies), Klemiškių, Naujasodės ir Jutkų kaimų laukuose milžės (senkaplai) ir seni kapinynai; Užubalių k. yra akmuo su žmogaus pėda ir Pakartuvių kalnas; prie Daliečių kaimo kalno Pilkalnio ir Šilalio esą požeminiai rūsiai.
Panašių vietų su visokiais istoriniais padavimais ir su charakteringomis savybėmis yra gana daug Lietuvoje. Taip Biržų aps. apie Nemunėlį – Radviliškį prie pat Latvijos sienos yra daug vietų kur kasant užtikta prancūzų 1812 metų palaikų, Pabiržės parapijoje Kirdonlų k. lauke daug įvairių duobių, kurių vienoje užeita šulinėlis su vandenimi, tam tikro kambario pavidale, dabar užslinkęs. Reikėtų kuo daugiau apie šias vietas surinkti žinių ir jas paskelbti spaudoje.
„Turtingos senais radiniais vietos” // Rytas 1925 m. Spal. 16 d. nr., p. 3