Kalnas, kuriame skamba varpai. Naujasis Ylakių miestas. Mokytojas padarė dr. Basanavičiaus biustą. Pirmasis kooperatyvas Žemaitijoje.
Tolimam Žemaitijos kampelyje, prie brolių latvių žemės, yra Ylakių miestelis. Seni žmonės pasakoja, kad dabartinis miestelis čia neseniai įsikūrė. Anksčiau jis buvo už septynių kilometrų pietų link, kur dabar yra kalnas, vadinamas Ylakių Alkakalniu. Šį kalną juosia Luobos upelis. Padavimai sako, kad šį kalną supylė žemaičiai, įrengdami jame didelę pilį, apsigynimui nuo švedų. Vieną kartą švedai labai smarkiai puolė pilį. Tada žuvo daug žemaičių ir švedų. Narsusis pilies vadas buvo priešų sužeistas ir pusgyvis palaidotas. Prabėgo metų eilės. Visi pamiršo žiaurias kovas. Ant kalno išaugo gražus miestelis ir bažnyčia. Šv. Petro atlaidai būdavo čia iškilmingiausi. Vieną tų atlaidų dieną, bažnyčios varpams suskambėjus, prasivėrė žemė ir visas miestelis nugrimzdo. Žmonės, esą, tuo sujaudinti, ant šio kalno vėl pastatė bažnyčią, kuri ir dabar dar tebestovi. Daugelis tvirtina, kad kiekvienais metais šv. Petro vidurdienyje kalne skamba varpai.
Šiandieniniai Ylakiai gražiai auga ir plečiasi. Matosi naujų, moderniškų namų. Miestelį puošia gotiško stiliaus didelė bažnyčia. Ne mažiau puošni ir mūrinė šešių komplektų pr. mokykla. Mokyklos kieme stovi dr. Basanavičiaus paminklas. Jeigu jūs paklaustumėte, kas paminklą biustą padarė, tai tikrai nustebtumėte, nes jo autorius visai ne koks nors žymus menininkas, bet tik tos pačios mokyklos vedėjas p. Kazlauskas.
Žengus tolyn žingsnį, tuojau matai pieno perdirbimo bendrovės „Upelio“ garinę pieninę. Ji veikia sėkmingai. Neblogai veikia ir kitos kooperatinės įmonės. Ylakių prekybos kooperatyvas
vartotojų bendrovė įsikūrė jau 1906 m. Tai buvo pirmasis kooperatyvas visam žemaičių krašte. Paskutiniu metu padaugėjo ir lietuvių verslininkų. Jie įsigijo visų pasitikėjimą ir užkariavo naujas pozicijas prekyboje. Ylakiuose yra ir visų kultūrinių visuomenės organizacijų skyriai. Vietos inteligentų tarpe sugyvenimas neblogiausias. Nors kartais pasitaiko ir miglų jų santykiuose, apie tai teko skaityti ir spaudoje.
Nuo Ylakių apie 10 km. į Latvijos pasienį yra nemažas kaimas Vyžančiai. Čia visi ūkininkai tinkamai apsišvietę, kultūringai tvarko ūkius ir yra sumanus kooperatininkai. Nepriklausomybės laikais šitame kaime gimė p. p. bendrovė „Upelis”, smulk. kredito draugija ir kiti kooperatyvai, kurie vėliau perkelti į Ylakius. Vyžančiuose pasiliko tik tų kooperatyvų skyriai.
Žiedžiūnas P. Apie nugrimzdusį ir naująjį miestą // Diena. – 1939, Nr. 31, p. 3