Dešinėje Vyžuntos upės pusėje, Rokiškio apskrityje, nuo Juodupės iki Panemunės miestelio per 20 km plote yra labai daug įvairių archeologinių vietų. Įžymesnės jų – tai įvairiais pavadinimais 15 kalnų ir kalnelių. Penki jų vadinami piliakalniais: Panemunio, Gudiškių, Elksnemužės, Ginotų ir Didsodės. Kiti vadinami Brėzgių „Velniaduobe“ su gilia duobe viršukalnyje, Kraštų „Koplyčiomis“, Užubalių „Petukais“ arba „Pakartuvėmis“, Čedasų dvaro „Pakartuvėmis“, Naujasodės ir Jutkių – tiesiog kalnais. Be to, dar yra daug mažesnių, aiškiai dirbtinių kalnelių. Toje apylinkėje iš viso yra 27 milžinkapiai ir apie 30 įvairių laidojimo vietų. Žmonių pasakomis, netoli Onuškio miestelio senovėje būta dviejų miestų – Juozapavos ir Sidabrinės, kurių pėdsakų dar ir dabar galima surasti ir matyti. Čedasų ežere galima matyti dar nuo kažin kada užsilikusius tilto stulpus. Taip pat yra žymių nuo seniau buvusių kelių, kurie dabar eina per laukus. Šioje apylinkėje yra keletas kažkokiais senovės ženklais iškaltų akmenų. Žemėse esti randama įvairių akmens, žalvario ir geležies senovės daiktų bei įvairių pinigėlių. Šioje vietoje savanaudžių žmonių tie kalnai ir kalneliai esti dažnai kasinėjami ir ardomi. Šiai vietai būtinai reikalingi mokslingų archeologų tyrinėjimai ir valstybinė globa.
„Archeologines vietos” // Rytas 1927 m., lapkr. 16 nr., p. 3
