Senovės lietuvių tikybos klausimu – tai Jono Balio straipsnis, publikuotas 1927 m. laikraščio Lietuva numeryje, kuriame autorius polemiškai ir kritiškai svarsto senosios lietuvių (aisčių) religijos pobūdį, remdamasis istorikų, kalbininkų ir kronikierių tekstais. Straipsnis parašytas kaip tiesioginė reakcija į to meto diskusijas, ypač į Konstantino Avižonio publikaciją apie alkvietes ir alkakmenis,…
Peržiūrėti daugiau
Skapiškis yra mažas Rokiškio apskrities miestelis, trijų kilometrų atstumo nuo plačiojo ir siaurojo, einančio į Suvainiškį, geležinkelių kryžkelio. Jis turi apie 900 gyventojų, kurių apie 200 yra žydai. Jame yra paštas, vidurinė mokykla, mokytojų kursai, pradžios mokykla, vaistinė, gydytojas, bažnyčia. Jo apylinkės, išskyrus Mituvos ežerėlį, vienodos ir neįdomios. Senesniuose žemėlapiuose…
Peržiūrėti daugiau
Seniūnijos miestelis Subačius, gavo savo vardą, kaip sakoma, nuo pavardės sodiečio Subačiaus, kursai pirm uždėjimo miestelio čia turėjo savo sodybą. Toji pavardė Panevėžio pavietę dar iki šiolei sutinkama. Miestelis guli ant upelės Viešintos kranto; Dievo namai mediniai; viduje pavyzdingas švarumas, o kadangi bažnyčia jau gana senyva, nes pastatyta 1590 metuose,…
Peržiūrėti daugiau
Kupiškio piliakalnis Kupiškio piliakalnis. Didžiulį supiltą Kupiškio kalną lenkai vadina: Góra Zamkowa, nes čia XI-XII amžiuje būta pilės, aptvertos mediniais statiniais, ne akmenimis, ne plytomis, nors čia pat pilna akmenų, uolų sluogsniai, molio ir žvyro kalnai. Anais laikais tesinaudota žeme ir medžiu. Vaikštikai kaimų siuvėjai kartoja mėgiamąją pasaką, kaip tą…
Peržiūrėti daugiau
Keletas istorinių vietų Lėvenos baseine. Už kokio vieno kilometro nuo Bigailių stoties (Subačiaus val.), žiemiu pusėje, yra Aščiagalių sodžius. To sodžiaus laukai prieina prie Lėvens ir ant jo kranto yra didelis kalnas, žmonių piliakalniu, vadinamas. Dažnai žmonės ant jo randa senovės metalinių pinigų ir įvairių senovinių ginklų ir įvairių senovinių…
Peržiūrėti daugiau