Ignalinos kraštas — V., 1966, p. 300. Užrašyta Gaveikėnų k. Iš Adelės Vaičkuvienės, 71 m. Užrašė J. Aidulis 1984 m.
Seniau bodavo tokios laumės. Ilgom kasom, gražios. Tai jos Palūšėj gale Galo Praustuvio, lig krūtinės būdavo vandeny. Tai kai tik saulelė nusileisdavo, tai laumės ir dainuodavo. Bet žodžių nesuprasi, žmonėm inkyrejo jų dainos, balsas inkyrus, net žmogų spaudžia. Teip dainuodavo nuo saulės ažsileidimo lig dvyliktos valandos nakties.
Tai tik zvanai jas išbaidė — nakty kunigas liepdavo zvanais zvanyt.
Tai jau seniai teip buvo, nuo Paringių degimo laikų.