Gelgaudų pilis – ant aukštojo Nemuno kranto stūksančios jos sienos ir bokštai primena laikus, kai šis Panemunės ruožas buvo viena karščiausių Lietuvos istorijos vietų. Tarp Raudonės ir Skirsnemunės, dabartinio Eleonaravos (Zomkaus) dvaro apylinkėse, iškilusi tvirtovė mena kryžiuočių ir lietuvių kovas, bajorų Gelgudų galybę, sukilimų dramą ir šiurpius padavimus apie požemius bei kalėjimus.
Ši pilis – ne vien romantinis siluetas virš Nemuno. Tai vieta, kur susikerta Christmemelio vardu pradėta kryžiuočių istorija, Vytenio žygiai, Švitrigailos sutartys ir 1831 m. sukilimo aidai. Net ir šiandien, tylint apgriuvusioms sienoms, Gelgaudų pilis kalba – per archeologines liekanas, per žmonių pasakojimus ir per pačią Nemuno tėkmę, kuri šimtmečius liudijo jos pakilimus ir nuopuolius.
Gelgaudų pilis
Aukštame dešiniajame Nemuno krante, tarp Raudonės ir Skirsnemunės, Raseinių apskr., Raudonės valsč., Eleonaravos, ar tikriau, kaip vadina vietos žmonės, Zomkaus dvare, tarp žalių medžių viršūnių, aukštai matyti didingos Gelgudų pilies liekanos.
Daug vandens nubėgo sriaunaus Nemuno vaga, daug keleivių pravažiavo ir praėjo garsiu senovėje keliu ties Nemunu („Szlak ponad Niemnem“) nuo to laiko, kai ant aukšto Nemuno kranto aukštai iškilo pilies sienos ir bokštai. Daug matė pilis per savo ilgus gyvenimo amžius, daug ką, kad mokėtų kalbėti, galėtų ji pasakyti, bet ir dabar, tylint nebylioms sienoms, netrūksta žinių apie jos praeitį – iš istorijos, iš žmonių padavimų, pačių sienų ir bokštų griuvėsių ir kitokių dažnai čia randamų senovės liekanų.
Gelgudų vardą Zomkaus pilis gavo nuo savo senoviškų bajorų Gelgudų, kurie ją valdė nuo 1686 m. Vienas iš tų Gelgudų, lenkų kariuomenės generolas, nelaimingai vadovavo Lietuvos sukilėlių kariuomenei 1831 m. ir, savųjų įtartas išdavimu, buvo nukautas, pereinant kariuomenės likučiams Mažosios Lietuvos sieną netoli Gargždų, Kretingos apskr.
Turtingi tai buvo ponai: nemaža žemių ir dvarų jie valdė ir kitoj Nemuno pusėje, kur Šakių apskr. yra net Gelgudiškių dvaras ir buvo kita pilis, nuo kurios dar ir dabar ties Norkūnų kaimu yra likęs gražus piliakalnis. Pikti buvo Gelgudai ir žiauriai elgėsi su savo baudžiauninkais. Dar šiandieną pasakoja žmonės, kaip jie kankino savo baudžiauninkus darbais, o nusikaltusius – savo pilių giliuose ir tamsiuose rūsiuose; jais kartais įkinkįtais į karietą važinėdavo prakastu po Nemunu urvu, iš Zomkaus į Gelgudiškius.
Bet Gelgudų pilies istorija prasideda ne vien tik nuo tų laikų, kai ją paveldėjo Gelgudai, bet seka dar tolimesniais praeities laikais ir primena daug įdomių mūsų istorijos vaizdų.
M. Balinskio liudijimu, Gelgudų pilį įkūrė kryžiuočiai dar 1313 m., vadinasi, dar pirmais jų veržimosi į Lietuvą laikais, kad apsaugotų nuo lietuvių svarbų jų puolimo į Lietuvą tikslams Nemuną. Pilis buvo pavadinta Christmemel (Kirsmemel, Trismemel). Suprasdamas klastingus kryžiuočių norus, jau 1314 metais šitą pilį puolė su savo kariuomene D. L. K. Vytenis ir buvo ją apsiautęs 17 dienų. Ne kartą ir vėliau ties jos sienomis ėjo baisios kovos per šituos šimtmetinius karus: daug kartų, kad ir nemini to istorija, tekdavo ji lietuviams, daug kartų atimdavo ją kryžiuočiai atgal, kol galiausiai ji pateko lietuviams.
Dar 1328 metais, sunaikinus lietuviams Christmemelio pilį ar suirus jai dėl buvusio tuomet Lietuvoje didelio žemės drebėjimo, ji buvo atstatyta kitoje vietoje ir, kaip mano mūsų istorinininkai, praminta kitu vardu; bet ar toji pilis buvo vadinama Bauerburg ar Fridburg – vienos nuomonės čia nėra, tačiau Christmemelio pilies vardas minimas ir daug vėliau istorijoje: 1431 m. Christmemelio pilyje Lietuvos kunigaikštis Švidrigaila pasirašė su didžiuoju kryžiuočių mistru Povilu Rusdorfu sutartį, kuria buvo patvirtintos Vytauto nustatytos 1425 m. Gardino sutartimi Žemaičių sienos.
Dabar nuo tos garsios dėl savo praeities pilies tėra likę dvi apgriuvusios sienos ir du bokštai. Dar neseniai viename bokšte buvo išlikusios grindys ir lubos, kuriais galima buvo pasikelti, o ant pilies sienų dar ir dabar kur ne kur galima pastebėti freskų liekanų. Pietų bokšte yra skylė į požemį, kur matyti būta kalėjimo: ten dar ir dabar galima rasti buvusių kalinių kaulų. Požemiai buvo ir po visa pilim. Pilis kartu su dideliu kiemu buvo senovėje apsupta grioviu ir, matyti, mūrine siena, nuo kurios dar yra pastebimos vartų liekanos.
Į rytus nuo pilies, aukštoje kalvoje, irgi galima pastebėti mūrinių statybų liekanų. Bene čia bus buvusi pirmoji Christmemelio pilis. Kaniukų lauke neretai iškasa žmonių kaulų kartu su senoviškais sidabriniais, žalvariniais pagražinimais ir geležiniais ginklais. Neretai įvairių senoviškų padavimų galima rasti ir kitose vietose, artimoj dvaro apylinkėje. Tai pabrėžia tos pilies reikšmę senovėje.
Medžiaga: Słownik geogr. t. X; M. Baliński Staroż. Polska t. III; Ф. Покровскій, Археологическая карта Ковенской губ.; P. Tarasenka, Medžiaga Lietuvos archeologijai t. I.
P. Tarasenka „Gelgaudų pilis” // lliustruotoji Lietuva 1927 m., nr. 39, p. 318.