M. Š. „Kauno tvirtovės reikšmė seniau ir dabar“ // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 496-498;
Iš atskirų Lietuvos vietų karuose su kryžininkais didžiausios reikšmės turėjo Kaunas. Jau tuomet jis buvo labai svarbus strateginis punktas. Būdamas Neries ir Nemuno santakoje, o taip pat pačiame trikampio smaigaly, kuris artimiausias Rytų Prūsų iškyšuliui į Lietuvą, Kaunas buvo kryžininkams raktas į Lietuvos rytus, Pabaltę ir Gudiją, o lietuviams buvo raktas į vakarų Europą, į Nemuno žiotis ir pajūrį. Suprantama, kad Kauną norėjo turėti savo rankose viena ir kita pusė ir dėl jo smarkių kovų vedė.
Lietuvos kunigaikščiai Kauną iš senų senovės rūpinosi sustiprinti. Jie tarp 1292 — 1315 metų apvedė jį storo mūro sienom ir pastatė aukštą pilį su daugeliu karo reikalams pritaikintų bokštų. Ta pilis stovėjo toje vietoje, kur šiandien dar tebėra senovės pilies griuvėsiai už Seminarijos bažnyčios aukštam Neries krante, kuris susideda daugiausia iš senovės mūrų liekanų.
Keturioliktojo šimtmečio vidury Kaunas jau buvo tokis, kaip čia aprašoma, turėjo stiprią įgulą, kuri visuomet sutrukdydavo kryžininkus iš užpakalio, jei jie mėgindavo brautis į Lietuvos žemių gylį, į Vilniaus apylinkę.
Dėl to kryžininkų magisteris Kniprodė ryžos Kauną būtinai sugriauti. Tuo tikslu 1362 metais jis surinko visas savo ordeno jėgas, pasikvietė kardininkus iš Rygos ir daugelį svečių iš vakarų Europos ir apgulė Kauną. Kauną gynė su nedidele įgula Kęstučio sūnus Vaidotas. Jis narsiai atmušė keletą sujungtųjų ordeno jėgų puolimų ir šturmų, Kauno paimti nepavyko. Tuomet apgulėjai ėmė statyti aplink pilį aukštą sieną, nuo kurios griovė Kauno pilies sienas ir nieko į ją ir iš jos neleido. Apgulimas tęsėsi arti pusės metų. Įgula pritrūko maisto, nustojo daug karštų ir narsių karių. Vaidotas, matydamas, kad negalima bus toliau išsilaikyti prieš ordeną, įsakė sugriauti savo pilies sienas, medinius trobesius padegti, o pats pamėgino prasimušti pro ordeno jėgas. Bet jam tatai nepavyko ir jis su 36 likusiais įgulos vyrais pateko į nelaisvę. Kai laimėjęs kovą ordenas jau grįžo namo, o Kauno likučiai baigė rusėti, atsiskubino iš Trakų lietuvių pagalba, Vytautui vadovaujant, bet buvo jau vėlu ir Vytautas nuo dabartinio Vytauto kalno tik turėjo progos pamatyti sunaikintojo Kauno, vaizdą ir prisiekė ordenui atkeršyti.
Tas ordeno laimėjimas tačiau nedavė jokios naudos. Jau kitais metais lietuviai Kaune pastatė naują pilį. Tą kryžininkai taip pat kelis kartus buvo apgulę ir pagaliau visai sugriovė. Bet 1376 metais pilis buvo vėl pastatyta ir tokia tvirta, kad kryžininkai ilgai bijojo jos liesti. Tačiau, kad sumažintų Kauno strateginę reikšmę, kryžininkai pradėjo statyti Nemuno slėny prieš Kauną vieną po kitos mažesnių pilių. Tokios pilys buvo pastatytos dabartiniame Raudondvary, II Veršvų pušynėly, kuriame yra aukštas kalnelis ir status krantas, su giliu grioviu; gale dabartinės Slabados, kur yra mūro batarėja ir kitur. Tos pilys turėjo įvairių vardų: Rittersvverder (ritierių sala), Gottesvverder (Dievo sala), ir kitaip.
Ligi Žalgirio kovos, kuri 1410 metais baigtinai sunaikino ordeno galybę, aplink Kauną ir aplinkines vokiečių pilis ėjo nuolatinės kovos. Kryžininkai mėgino sugriauti Kauną, o lietuvių kariuomenė — kryžininkų pilis. Labiau sekdavosi lietuviams. Jiems po keletą kartų pavyko sugriauti mažesniąsias kryžininkų pilis, o kryžininkai, nors Kauno pilį ir buvo apgriovę porą kartų, bet už tatai tolyn į rytus nuo Kauno beveik visai nedrįsdavo pasirodyti.
Po 1410 metų Kaunas virto dideliu prekybos miestu ir išbuvo tokiu 400 metų. Per tą laikotarpį Kaunas buvo tik atsitiktinai karų liečiamas: per jį 1750 metais perėjo rusų kariuomenė į Prūsus 7 metiniam karui, 1812 metais perėjo per Kauną Napoleonas su savo kariuomene, primindamas dar kartą, kad Kaunas yra vartai iš vakarų Europos į rytus ir atvirkščiai.
Susikūrus Lietuvoje rusų okupacijai Kauno strateginė reikšmė vėl buvo prisiminta ir dėl to čia pastatyta milžiniška tvirtovė, kuri turėjo savo galingom stiprumom (fortais) suvaidinti didelį vaidmenį tautų susirėmime. Bet nevykęs rusų šeimininkavimas ir klaidinga politika su Lietuva padarė tai, kad Kaunu didžiojo karo metu labai vykusiai pasinaudojo Vokietija savo žygiui į rytus.
Nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės atgijimo Kauno strateginė ir politinė reikšmė vėl padidėjo. Nuo susikūrusio aplink Kauną valstybinio organizmo daug pareis — ar Vakarai galės sėkmingai traukti pro čia į Rytus, ar atvirkščiai, ar čia vieno ir kito šono pastangos turės susidurti.
