Legendomis apipintas Platelių kraštas

Legendomis apipintas Platelių kraštas nuo seno žadina vaizduotę ir vilioja pasinerti į paslaptingą Žemaitijos glėbį. Tai žemė, kur kiekviena kalva, giraitė ar akmuo mena senovės atgarsius, kur šimtmečius sklandė padavimai apie protėvių kovas, aukurus ir dievų garbinimą. Šiose apylinkėse tyliai alsuoja ir istorijos dvasia, ir gamtos didybė — nuo tviskančio Platelių ežero vandenų iki šventųjų giraičių, nuo piliakalnių viršūnių iki senųjų dvarviečių griuvėsių.

Šis straipsnis — tarsi mažytis laiko langas į anuometinį Platelių valsčių. Jis buvo parašytas 1940-aisiais metais, kai Lietuva dar gyveno savo sudėtingų istorinių lūžių laikotarpyje, o tautinės savimonės žadinimas buvo ypatingai svarbus. Straipsnio autorius — J. Mickevičius — jį publikavo žurnale „Gimtasai kraštas“, leidinyje, skatinusiame domėtis gimtosios žemės istorija, gamta ir kultūra.

Per aštuonias dešimtis metų ši publikacija tapo savotišku istorijos liudytoju — ne tik Platelių apylinkių, bet ir tarpukario Lietuvos kultūrinės minties. Šiandien, skaitydami šias eilutes, galime ne tik pažinti Platelių krašto praeitį, bet ir pajusti to meto žmonių meilę savo žemei, pagarba jos gamtai ir gyvoms legendoms, kurios vis dar gyvos šiuose slėniuose ir miškuose.

Legendomis apipintas Platelių kraštas

Geografinė padėtis ir vaizdai

Plateliai yra 220°-56° geografiniame plote. Platelių valsčius yra šiaurės vakarų Žemaičių krašte, priklauso Kretingos apskričiui. Vasaros rytuose Platelių valsčius susiduria su Sedos valsč. (Mažeikių apskr.); rytuose su Alsėdžių valsč. (Telšių apskr.); pietuose su Plungės valsč. (Telšių apskr.); vakaruose su Salantų valsč. (Kretingos apskr.); žiemiuose su Mosėdžio valsč. (Kretingos apskr.).

Senovėj garsios buvo Platelių apylinkės. Bet dabar iš to garso tik apylinkių vardai, padavimai ir senuose dokumentuose žinios teliko. Nebeaidi jau Platelių, Mikytų pilyse trimito balsai; nebeliepsnoja ugnis pilių bokštuose, kviesdama narsiuosius karius žemaičius į karą; nebeskamba žemaičių didikų medžioklės ragai ir skalikų balsai po miškus. Iš minėtų pilių tik vienos Platelių pilies pamatų griuvėsiai tėra likę, bet ir tie jau baigia nykti. Nyksta ir daina, senovinė tautosaka, senovės tipo pastatai trobesiai, etnografinė medžiaga ir senoviniai žemaičių tautiniai papročiai. Nyksta miškai ir juose buvusieji žvėrys bei paukščiai. Nyksta ir balos bei pelkės. Tuo būdu ir žemės paviršius keičia savo veidą.

Ne be tas jau ir žemaitis, kuris kitados taip narsiai gynė savo tėvynę ir priešinosi svetimųjų priespaudai. Mažiau begalvoja ir bekalba apie savo krašto praeitį, apie savo senolių didžius žygius, bet susimąstęs, be dainos dirba savo kasdieninį darbą.

Tik tie patys ežerai bei ežerėliai tebebanguoja, tos pačios didesniosios upės tebeteka per Platelių apylinkes. Nors Platelių apylinkės daug savo gamtiško grožio yra nustojusios, bet – apylinkės tebėra gražios, poetingos.

Platelių apylinkės gražiausios vietos visoje Žemaičių žemėj. Tai tikra žemaičių Šveicarija. Turtingi ir įvairūs šių apylinkių gamtos vaizdai traukia save ir stebina keliauninką, o vietinį amžinai prie jų pririša. Todėl savo gražumu Platelių apylinkės prilygsta garsiajai Dainavai. Čia pinasi į vieną vaizdą ir gražiai tarpusavyj derinasi piliakalniai, alkos, kalneliai, tamsūs miškai, žali gojai, mėlyni ežerai, žalios lankos, banguojantieji javų laukai. Turtinga Platelių apylinkių praeitis, įvairūs iš senovės užsilikę padavimai lankytojams duoda neapsakomai paslaptingą įspūdį, tenkina grožio jausmą, pavergia malonumas ir pasitenkinimas. Kas ieško grožio, poilsio, ramybės, bei kitokio sveiko pasitenkinimo, Platelių apylinkės užtenka priemonių patenkinti visiems, nes jos yra labai gražios ir poetingos.

Gražios Platelių apylinkės, kiek jose yra savotiško grožio. Čionai yra piliakalnių, Alkų kalnų, senkapių, daug senovinio pobūdžio koplytėlių, kryžių, senovinių trobesių, etnografinės medžiagos; kokia garsi Platelių praeitis, tik gaila, kad jos praeitis savo pradžia nyksta gilioj, paslaptingoj, miglotoj senovėj. Čionai maža tetyrinėta archeologų, istorikų, filologų, ypač etnografų. Smarkiai nyksta etnografinė medžiaga, niekas jos dabar neberenka, nebeužfiksuoja, nes V. D. Kultūros muziejaus vadovybė nustatė provincijos muziejams darbo apylinkes, gi Kretingos muziejaus personalas visai Platelių apylinkėse nesilanko.

Žemės paviršius

Platelių valsčiaus žemės kalnuotumas yra ne taip mažas. Didžioji dalis šių apylinkių žemės paviršius pakilęs virš jūros lygio nuo 61-90 m; tik mažesnės žemės dalies pakilimas tesiekia nuo 31 iki 60 metrų nuo jūros paviršiaus. Per Platelių valsčių eina aukštumų raukšlės, besitęsiančios nuo vad. Žemaičių kalnų: viena šaka nuo Skuodo į pietų rytus pro Šates, Barstyčius, Platelių ežerą, Žorėnus; kita – nuo Skuodo į pietų vakarus per Mosėdį, pro Notėnus, per Salantus ir Šateikių apylinkes. Daugiausia Platelių valsč. žemės paviršius yra nelygus, išmargintas kalnų, kalnelių, slėnių, daug išmėtyta akmens riedulių, tai pėdsakai ledynų, kurie senovėj buvo apdengę ne tik Lietuvą, bet ir didžiąją dalį Europos.

Kalnai

Prie aukščiausių Platelių apylinkės kalnų reikia priskirti Pamedinčių kalna 188 m aukščio; Šilalės k. (Pamedinčių km.). Didesnieji kalnai yra šie: Staricos k. (Beržoro bn.); Šventorkalnis XVI buvusios Platelių bažn. vieta; Gargždo k.; Raisgio k.; Raudų k. (Plateliai); Lekiškės k.; Raganos k. (Godelių km.); Bobkalnis (ariamas) (Stirbaičiai km.); Ilgės k. (Grigaičiai km.); Pylimo kalnas (Valduvos miške); Girskalnis; Guras k. (Jockiai km.); Guras; Iešnas, Ožkapis, Šatrija; Trõškės k. (per kalną eina vieškelis Plateliai Plungė); Pelēnių k.; Varnių k. (Bebrungėnų km.); Aukštakalnis; Druskalnis; Platkalnis (miške) (Virkšai km.); Žemgrindžio k.; Žalùsios k. (Plokščiai km.); Palangos v.; Budrio k. (Uogučiai km.); Krikštakalnis; Ropelių k. (Visvainiai); Skarbo kalnas; Garo k. (Medsėdžiai km.); Linksmybės kalnelis; Barsiuko k.; Žydrakalnis; Ližės kalnas (Pučkoriai km.); Liepos kalnas (Mačiūkiai km.); Liepkalnis (Mačiūkiai, Pučkoriai, Užpelkiai, Stirbaičiai km.); Avižokalnis; Majako k.; Joninės k.; Stirbkalnis (Gilaičių km.); Smilguotės k.; Staupkoriaus k.; Šermukšnyno k. (Dovainiai); Žylės k. (Zobėlai km.); Sprigės k. (Notėnai km.).

Piliakalniai, Alkos kalnai, milžinkapiai, senkapiai ir kapai

Pilė: Plateliai m., Pučkoriai km., Mikytai km., Stirbaičiai km.

Pilalė: Plateliai m. (3), Grigaičiai km., Atlaužai km., Ginteliškė bžn., Gilaičiai km. (2), Užpelkiai km. (2). Apušrotas km. (Mačiūkiai) ir Kazlausko k. (Mikytai), abi paskutinės galėjo būti sargybiniai piliakalniai.

Piliakalniai: Pastauninko kalnas (Mačiūkiai km.), Aukštakalnis (Užpelkių km.), Kartuvių kalnas (Platelių m.); Jono kalnas (Visvainiai km.).

Milžinkapis: Godeliai km., Stirbaičiai, Bebrungėnai km., Uogučiai km. (su radiniais ariami), Virkšai km. (be radinių).

Alkos kalnas: Mikytai, Mačiūkiai, Uogučiai, Visvainiai, Gilaičiai. Gojus k. (Mačiūkiai), Asmino k. (Plateliai m.) galėjo būti alkvietės.

Senkapiai su radiniais: Bebrungėnai, Laumalenkos km., Antsieniai, Šateikiai bžn., Šateikių Rūdaičiai, Ginteliškė bžn., Notėnai (2), Dovainiai, Uogučiai, Mačiūkiai.

Kapai. Kiekviename kaime yra po kapiukus. Po dviejus kapiukus yra šiuose km.: Užpelkiai, Gilaičiai, Dovainiai, Uogučiai, Mačiūkiai (su kryžiais).

Kapkalné Visvainiai, Kapkalnis Platelių m. Dauguma pilių, pilalių, piliakalnių ir senkapių yra ariami, naikinami. Visos tos istorinės vietos laukia apsaugos.

Vandenys

Upės

Kultūra tebekelia medžiaginę upių reikšmę. Senovėj upė buvo vienintelis žmonėms kurtis kelias. Prie upių randama seniausių miestų, miestelių, kaimų bei sodybų ir piliakalnių. Per Platelių valsčiaus užimamą 24.437,38 ha plotą teka nemaža upių ir upelių.

Bebrungo upės aukštupio baseinas plotas 60,5 km², pailgos formos, eina NE kryptimi, labai kalvotas ir ežeringas. Ežerai užima 23,22% baseino ploto. Baseine iš viso yra 9 ežerai: Platelių, Beržoro, Maldučių, Ilgio, Balsio, Žiedelio, Piktežeris, Evano, Vaivadės ežerai. Aukščiausia vieta nuo jūros lygio yra 192,0 m, rytų dalyj, Likšų k. laukuose (Alsėdžių v.), o žemiausia 144,0 m. Miškų per 10% baseino ploto. Vyriaujanti medžių rūšis — spygliuočiai. Bebrungo aukštupio baseinan įeina Platelių m., Beržoro bžn., Paežerės Rūdaičiai, Uogučiai, Virkšai, Paplatėlės k., Plokščiai, Laumalenkų k., Grigaičiai km.

Bebrùngas (Babrungas) srauni ir vandeninga upė; minima XVI amž. (reka Bebrunga). Bebrungas didžiausias Platelių ežero ištakas; Minijos pirmaeilis dešinysis intakas 41 km ilgumo; išteka iš Platelių ežero pietų kranto ir toliau teka per Laumalenkų, Plokščių, Bebrungėnų k., įteka į Miniją Kretingos apskrity, Kulių v., Santakų k. laukuose. Platelių valsč. Bebrungas suka du vandens malūnu (Bebrungą ir Gricinę).

Bebrungo dešinysis intakas Krekenáuza ir Ilgės upelis. Ilgė išteka iš Ilgio ežero vakarų krante, ir Krekenauza, kuri pradžią gauna Bebrungėnų k. Bebrungo kairysis intakas Uošnâ, teka per Bebrungėnų, Plokščių kaimus. Uošnos dešinysis intakas Juodupis I pradžią gauna Bebrungėnų, Plokščių k.. Bebrungo upė gavo sau vardą nuo tenai buvusių bebrų, seniau vad. vebrų.

Bártuva (lot. Bârta) prasideda Visvainių k. žemėj, pelkėse, trys km į šiaurę nuo Platelių ežero, prie trijų baseinų Nemuno, Ventos ir Bartuvos takoskyros; čia pat netoli prasideda Varduvos (Ventos) smulkūs intakai Šata (Luobos), Notija (Salanto Minijos). Bartuva teka į pietus pro Mačiūkių k., į šiaurės vakarus pro Dvarviečių Medininkų k. Dvarviečiuose B. suka du vandens malūnu. Bartuvos aukštupis tęsiasi ligi Mosėdžio miestelio. Jos vaga eina daugiausia lygiomis, kai kur pelkėtomis vietomis. Bartuva turi apie 98 km ilgumo. Teka į Liepojos ežerą, kuris susijungia su Baltijos jūra. Garlaiviai iš Liepojos ežero gali plaukti Bartuva ligi Nicos miestelio Latvijoj; Bartuva minima XVI amž. (Bartova i Baruva).

Salantas kairysis Minijos intakas. XVI amž. minima Salanto upė (reka Solonta). Salantas gauna pradžią Lygiosios k. Teka per Kentus, Ginteliškės bžn. Salantas suka vandens malūną, vad. Rojinę (Platelių valsč.) ir Salantų mieste malūną. Salanto dešinieji intakai: Bebrė, Blendžiava, Notija, Nežināvas, o kairysis Riñgupis. Bebrė 4 km ilgumo; pradžią gauna Gilaičių km. žemėj. Gilaičių km. Bebrės senoji vaga ištiesta, nes per Juodpelkes ir lankas iškastas tiesus kanalas griovis. Todėl dabar jaunoji karta Bebrės ištaką pamiršo. Bebrė teka į pietus ir Ginteliškės bžn. įteka į Salantą 31 km nuo jo žiočių. Ginteliškėj B. žiotyje buvo įtaisytas vandens malūnas, kuris vokiečių okupacijos metu nugriautas ir nebeatstatytas. Bleñdžiava pradžią gauna Godelių k., teka per patį Kadžių k. pietų pusėj, į pietus nuo Šateikių. Šateikiuose (bžn.) suka vandens malūną. Blendžiavos dešinysis intakas Karvė teka per Kadaičių, Rūdaičių kaimus. Nõtija (vietiniai gyventojai dar vadina ir Nõtė) pradžią gauna Ponotėnių k., teka pro Notėnų k. Notėnuose suka didelės jėgos malūną. Nuo upės Notė gavo sau vardą Notėnų bžn. Notijos dešinysis intakas Lestupis ir Lieknupis, o kairysis Ringupis ir Nežinavas. Lestupis pradžią gauna Lesčio ežerėlyj, Užpelkių k.; Dovainių k. suka nedidelės jėgos vandens malū- ną. Lieknupis gauna pradžią Dovainių km. Ringupis gauna pradžią Notėnų k., teka per Ginteliškės bžn. ir Lygiosios k. Ringupio kairysis intakas Faltupelis (išteka (Añsienių k.), o dešinysis – P a 1tupis išteka Ginte- liškės bžn.

Platelių ežero intakai. Į Platelių ežerą pietų krante įteka šie upeliai: Bevardis (nežinomas) upelis, ilgio 0,1 km, išteka iš Balsio ežeriuko; Bevardis upelis, ilgio 0,1 km, išteka iš Piktežerio; Rasodninko upelis, ilgio 1,5 km. Platelių ežero vakarų krante įteka Žvirzdžio upelis, ilgio 0,9 km, išteka iš Beržoro ežero. Jis XVI amž. vad. reka Beržoja. Tačiau Platelių parapijos beneficijos aktuose minima, kad XVI-XVII amž. ant upelio, ištekančio iš Beržoro ežero į Platelių ežerą buvo vandens jėgos sukamas Platelių klebono malūnas. Malūnas nugriautas XVIII amž. viduryj. Malūno tvenkinio žymių ir dabar dar tebėra užsilikusių. Kunigupis, ilgio 2,5 km, gauna pradžią Sibirijos pelkėj per kurią teką iki pat ežero. Upelis vardą gavo nuo pasirodančio žioty kunigo. Vaidinasi. Kunigupio dešinys intakas yra bevardis upelis, ilgio 1,8 km, įteka į Platelių ežerą 0,9 km nuo Kunigupio žiočių. Gaudupis, ilgio 1,1 km, išteka iš Platelių miestelio žemės. Vardą sau gavo nuo tenai gaudomų žuvų, kurios potvynių metu patekdavo iš Platelių ežero. Platelių ežero šiaurės krante įteka Salupis, ilgio 2,7 km, teka per Pakastuvos buvusį malūno tvenkinį. Tačiau upelis tarp Platelių ežero ir Pakastuvos buvusio tvenkinio, vad. Jurčiaus upeliu, nes jis teka per ūkin. Jurčiaus žemę. Almino up., ilgio 1,5 km, pradžią gauna Rūdaičių k. Osupis, ilgio 1,2 km. Platelių ežero rytų krante įteka ilgiausias Platelių ežero intakas Juodupio upelis, ilgio 3,7 km; išteka iš Maldučio (žem.: Maudučio) ežeriuko. Vardą gavo nuo dugne esančio juodo dumblo. Juodupio kairieji intakai: Sultekis ir Vaivadės up. Sultekio ilgis 1,2 km, įteka 0,7 km nuo Juodupio žiočių. Vaivadès upelis, ilgio 1,9 km, išteka iš Evano ežeriuko, teka per Vaivadės ež. ir įteka 1,3 km į Juodupį nuo jo žiočių. Sartupís, ilgio 1,6 km, yra Vaivades up. deš. intakas, gauna pradžią Paplatelės k., įteka 0,2 km į Vaivadés up. nuo jos žiočių. Sartupis (rzeka Sartis) minimas 1568 metų inv. Maldučių k., Ginteliškės valsčiaus. Šv. Jono upė, ilgio 0,6 km, pradžią gauna Paplatelės k. Upė vardą gavo nuo esančio kryžiaus su šv. Jono statulėle. Jakumo up., ilgio 1,3 km. Žeimiškio up., ilgio 0,6 km. Žemgrindo upelis, pradžią gauna Plokščių k., teka per Plokštinės mišką, įteka į Platelių ež. Beveik visų intakų nuolydžiai žemupyje labai maži. Didesniais nuolydžiais pasižymi šiaurės rytų Platelių ežero intakų aukštupiai.

Ilgio ežeras vakarų pakrantėj turi tris intakus. Visi trys upeliai yra bevardžiai. Pirmojo upelio ilgis 1,8 km, antrojo 2,8 km, trečiojo 0,7 km.

Beržoro ežeras turi vieną intaką ir vieną ištaką. Ežero vakarų krantė įteka Šaltupis, ilgio 2,1 km. Jo kairysis intakas yra bevardis upelis, ilgio 0,7 km, 0,4 km nuo žiočių įteka į Šaltupį. Išteka į Platelių ežerą Žvirgždžio upelis, arba Smiltės upelis. 1585 m. Smiltės upelis vadinamas Beržoro upe, ant kurios buvo vandens malūnas.

Ežerai

Platelių valsčiaus plote, nelygiame paviršiuje yra daug didesnių ir mažesnių ledynų kilmės ežerų bei ežerėlių. Platelių apylinkių įdomiausią dalį sudaro ežerai, nes jie pasižymi krantų ir dugno reljefo įvairumu, vietovardžių gausumu bei aplinkumos grožiu. Jų priskaitoma net 14.

Balšys nedidelis ežerėlis, užima ploto 3 ha, didžiausias gylis 3 m, yra Laümalenkų k., prie vieškelio Plateliai Plungė. Ežeriukas pailgos formos, pakraščiai aptraukti durpiniu paviršium. Mat, senovėj ežeriukas buvo kelis kartus didesnis, negu dabar, Priklauso Laumalenkų k. ūkin., sav. Olšvangui.

Piktežeris I yra Laumalenkų k., užima ploto 2,5 ha, turi didžiausį gylį 3,5 m. Ežeriuko pakraščiai aptraukti samaniniu lynguojančiu paviršium. Dėl savo stataus gilumo ir pavadintas Pitkežeriu. Priklauso Laumalenkų k. atskiriems ūkininkams.

Piktežeris II yra Seirių miške į vakarus nuo Platelių ežero ir Skarbo kalno esančio prie pat Platelių ežero kranto, atstu apie 400 m. Ežerelio plotas apie 1,5 ha. Aplink yra didoka durpynė pelkė, pasidariusi iš užaugusio ežerėlio pakraščių. Dabar pelkės viduryj ežerėlis atrodo lyg koks akvaras. Jis esąs labai gilus. Jis esąs požemy susijungęs su Platelių ežeru. Aplink Piktežerį II labai gražus vaizdas, nes ežeriukas yra dideliame žemės paviršiaus įdubime ir apsuptas gražiu spygliuočiu mišku. Priklauso miškų administracijai.

Iešnalis (žem. Eišnalis) yra ilgos išvaizdos, ploto 18,40 ha, Bebrungėnų k. ribose. Visu žieminiu ežeriuko pakraščiu tęsiasi Plokštinės miškas. Iešnalis (Ješna) minimas 1585 m. ir 1791 m. Platelių star. inv.: (Ješny). Priklauso grafui L. Šuazeliui.

Evanas ež. yra Paplatėlės k., užima ploto 3 ha. Gražios ežeriuko apylinkės daro malonų įspūdį lankytojams

Vaivadė ež. yra Paplatėlės k., ploto 2 ha. Iš Evano ež. išteka Vaivadės upelis, kuris įteka į Vaivadės ež. Iš Vaivadės ež. išteka Juodupis, kuris įteka į Platelių ežerą. Abu paskutinieji 2 ežeriukai priklauso Paplatėlio k. atskiriems ūkininkams.

Maldutis (žem.: Maudutis) yra Virkšų (seniau, vad. Maldučių k.) k., ploto 5,62 ha. Maldutis (jeziorko Małduty) jau minimas 1568 m. Maldučio k. inventoriuj, iš kurio matyti, kad karališkas revizorius Jokūbas Laskovskis susodino kaimo sodybą ir kaimo žemę išmatavo į valakus. Ežeriuko pakraščiais vandenyj auga meldai (žem.: lendrės), nuo meldų, tur būt, ir vardą ežeriukas gavo. Nuo ežeriuko ir kaimas buvo vardą gavęs. Tačiau dabar Maldučio k., vad. Virkšai. Ežeriukas priklauso gr. L. Šuazeliui.

Pakastuvos tvenkinys (žem.: Pakastuvos prūdas) buvo Paežerės Rūdaičių k., ploto 33,61 ha, turėjo 3,1 m. didžiausią gylį. Buvo užpiltas 3,5 m pylimas, per kurį pravestas Plateliai Žem. Kalvarija vieškelis. Nei dokumentai mini, nei senieji prisimena, kada Pakastuvos tvenkinys padarytas ir malūnas pastatytas. Malūnas buvo pastatytas ant Salupio upelio. Tačiau malūnas dėl mažo vandens kritimo maža naudos tedavė. Maldavo tik rudenį, pavasarį ir lietingu metu. 1938 m. Platelių gr. L. Šuazelis pardavė Pakastuvos malūną Paežerių Rūdaičių k. ūkininkams, kurie išleido visą Pakastuvos tvenkinio vandenį; pačiame tvenkinio viduryj visai mažas plotelis beliko vandeniu apsemtas. Tvenkinio vieta norima padaryti pieva. Pakastuva (Pokostowa) minima 1850-60 metų laikotarpyj vok. gen. štabo išleistame 1915 m. žeml. Pak. tv. metinė nuoma 150 Lt.

Lestis yra Užpelkių k., ploto 3 ha. Jo pakraščiai toli užaugę durpiniu sluoksniu. Senovėj ež. buvo kelis kartus didesnis, negu dabar. Jame yra karosų, raudų, vėžių. Privatiška nuosavybė.

Buvusis Ežeralis 1937 m. visai pranyko iš žemės paviršio. Jis pailgas, pločio 0,75 ha, gulėjo vakarinėj Platelių miestelio dalyj, tarp Salantų ir Liepijų gatvių. Jo viduryj buvo akivaras, pakraščiai prislinkę dumblu, lyg bala, žole priaugęs. Dvokiąs ežeriuko vanduo miestelėnams orą gadino. Ežeralis buvo Platelių grafo Šuazelio nuosavybėj. 1937 m. Ež. perėjo kun. St. Adomausko nuosavybėn. Iškasė gilų, platų griovį, vandenį nuleido ir Ežeralio vietoje padarė dirbamą žemę. Platelių miestelio vakarinė dalis įgavo visai kitą išvaizdą.

Ilgis yra pietinėj Beržoro ežero pusėj. Ilgio plotas su salomis 106,50 ha. Yra dvi salos: Didžiosios salos plotas 0,19 ha, Salelės plotas 0,15 ha. Ežeras pailgos formos, nusitęsia iš pietų į žiemius. Ilgio vandens tūris 3.331.140 m³; krantinės ilgis 6.250 m.; ežero didžioji ašis (ilgis) 1.665 m.; mažoji ašis 1.575 m.; didžiausias ežero gylis 6,1 m., vidutinis gylis 3,14 m.; vidutinis dugno nuolydis 1°19′; matavimų skaičius 30. Dugnas labai lygiai ir vienodai nusileidžia į ežero giliausias vietas, kurios yra centre ir turi 6,1 m. gylio. Ilgio ež. turi 4 įlankas: 3. Sidabro vingis (žem.: Sidabra vìngis). 4. Lieptų vingis (Lèptų vingis), 5. Padumblija (Pádumbleje), 6. Beržoro gaIas (Béržora gáls). Valksmai: 8. Po Stulpu (žem.: Po Stolpo), 9. Baruso pelkė (Bãrosa pélke), 10. Sidabro pelkė (Sedãbra pelke), 11. Daubelė (Daubãle), 12. Sidabro Vingiu (Po Sidabra vingio), 13. Prie Liepų (Pri léipų), 14. Daržinėlė (Daržinâle), 15. Dumblijos (Dumblējes), 16. Prie Salelės (Pri Salēles), 17. Kryžinė (Kryžine), 18. Prie Berželio (Pri Beržēle), 19. Po Beržoro galu (Po Béržoro gálo), 20. Po Didžiosios salelės (Po didžioses salēles), 21. Po Jõselės pelke (Po Jõsele pelke). Už 1,5 km yra Grigaičių k. Nuo 1253 m. iki XVI amž. vidurio Ilgio ežero vardu buvo vad. ir dabartinis Grigaičių kaimas. 1598 m. minimas Ilgio (ieziora. Ilgia) ežeras, privilegija ant 4 valakų Laumalenkų. Ilgis priklauso miškų administracijai.

Beržoro ež. yra vakarinėj Platelių ežero pusėj, prie Beržoro bžn. B. ežero plotas su Sala 51,95 ha (be Salos 51,73 ha); ež. vandens tūris 1.802.950 m³; didžiausias gylis 6 m., vidutinis gylis 3,49 m., ilgis 1.665 m.20). Beržoro ežeras jungiasi upeliais su Ilgio ir Platelių ežeru. B. ežere yra Sala, ploto 0,22 ha, medžiais apaugusi. B. ež. valksmai: 1. Kūlių pelkė (Kulių pelke), 2. Prie Salelės (Pri Salelės), 3. Po kunigu (Po kònego), 4. Urbša (Urbša), 5. Karšinis (Karšènis), 6. Po Žvirgždžio upeliu (Po Žveřzde òpelio), 7. Po Pana Švenčiausia (Po Pána Švenčiàuse). 8. Baltasis skardis (Baltasis skardis). B. ežeras turi vieną seklumą, vad. Švento Jono kalnu. Sulig padavimu ant to kalno buvusi pirmoji Beržoro bažnyčia. Tačiau, kai buvo ant Beržoro (Smiltės) upe pastatytas malūnas, ežero paviršius pakilęs ir apsėmęs salą, kurioje buvusi bažnyčia. Padavimas mini, kad B. ežeras dar ir požemiu susisiekias su Platelių ežeru.

Beržoro ežeras (Beržory) minimas 1585 m. Karalius Zigmantas Augustas 1598 m. suteikė Platelių klebonui teisę savo reikalams laisvai Beržoro ež. žvejoti. Tačiau rusų valdžia atėmė Platelių klebonui teisę Beržoro ež. žvejoti. Dabar B. ežeras priklauso Platelių grafui L. Šuazeliui.

Žiedelis turi ploto 3 ha, didžiausią gylį 3 m., yra Laumalenkų k. Žiedelis sau vardą gavęs nuo to, kad jis esąs panašios formos į žiedą. Žiedelis turi 2 valksmų: 1. Markos (žem.: Markõs), 2. Prie ūkio (Pri gyvĕnema, ūke). Žiedelis (Žedy) minimas 1585 m. Priklauso miškų administracijai.

Platelių ežeras

Istorinės ir geografinės žinios

Kai kurie geografai geografinėje literatūroje, žemėlapiuose ir net mokyklų geografijos vadovėliuose, M. Gadonio pavyzdžiu buvo pradėję krikštyti Platelių ežerą Virkštos vardu. „Lietuvos Aide” 1936 m. nr. 488, pasirėmęs senais dokumentais, trumpai įrodinėjau, kad Platelių ežero vardas yra lietuviškas ir kad Platelių ežero vardas senesnis, kaip Virkšta. Tačiau Virkštos vardo gynėjas prof. S. Kolupaila „XX Amžiuje“ 1937 m., nr. 156, pasirėmęs M. Gadonio 1846 m. Telšių apskrities aprašymu (Gadon M., Opisanie powiatu Telszewskiego, Wilno 1846), gina Virkštos vardą. Jis rašo: „Karo Topografijos skyriaus žemėlapis atgaivino senąjį to ežero vardą Virkšta, kurio nebeatsimena dabartiniai jo pakraščių gyventojai„. Netiesa, vietos gyventojai yra konservatyvūs, nemėgsta savo aplinkumos vietovardžių kaitalioti naujais vardais.

Kuomgi paremiamas šis savo tvirtinimas, kad „M. Gadonis Virkštos vardą girdėjo dar iš gyvų žmonių lūpų“? Juk M. Gadonis nė puse žodžio apie tai neprisimena, nei nurodo, iš kur Virkštos vardą paėmęs. Jeigu tik spėti, kad M. Gadonis, rašydamas „Telšių apskrities aprašymą”, dar girdėjęs Virkštą iš žmonių lūpų, tai kodėl nebegirdėjo rusų topografai 1850–1860 metų laikotarpyj, darydami karišką žemėlapį, atspausdintą 1915 m. vok. gen. štabo. Dargi jie turėjo žinoti ir turėti minėtąjį Gadonio Telšių apskr. aprašymą. Jie vis dėlto, Gadonio Virkštos ežero vardą dar nepalaikė lemiamu, kaip mėgsta dabar daryti Virkštos ežero vardo „atgaivintojai“.

Remtis vien Gadoniu pavadinant Platelių ežerą Virkšta nepakanka. Virkštininkai visų pirma nepaiso nei istorijos šaltinių, nei geografiniuose veikaluose minimo Platelių ežero vardo. Jie nekreipia į tai dėmesio ir nevertina matininkų ir Platelių valdytojų buvusiųjų Plateliuose, sudarytųjų žemės dokumentų, žemės planų, inventorių, vok. gen. štabo 1915 m. ir kitų žemėlapių. Vaizdumo dėlei šį kartą esu verčiamas priminti keletą dokumentų, inventorių, mokslo veikalų, straipsnių, žemėlapių, geografijos vadovėlių, kuriuose tik Platelių ežeras minimas. Štai eilė šaltinių:

Platelių ežero (ozero Ploteli) vardas pirmą kartą Lietuvos Metrikoje yra užrašytas 1440-1447 metų laikotarpyj, o antrą kartą 1447-1451 metų laikotarpyj. Tada Liet. didysis kunigaikšits Kazimieras dovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Kiesgailai prie jo (Kiesgailos) nuosavų Beržoro ir Ginteliškės dvarų esantį ežerą, vad. „Platelių ežeru” (ozero Ploteli). Alytaus ir Nemunaičio valdytojo, karališko matininko St. Raiskio išduotame 1553 metų kvite (rašte), kuriame nurodyta Platelių klebono žemės sklypas, kuris siekė „Platelių ežerą” (ieziorem Płotelskim). Karališkas revizorius Jokūbas Laskovskis 1568 m. mini, kad Maldučių kaimo žemė siekia „Platelių ežerą“ (jeziora Płotele). Tas pats J. Laskovskis 1569 m. Platelių bažnytinę žemę įmainu atmatavo prie Platelių ežero (vad. jeziorem Płothelie).

1585 m. karališko Platelių dvaro inventoriaus rašte minima pirmoji Platelių pilis „Platelių ežero” saloj, o pats „Platelių ežeras” priklausė Platelių dvarui. Karaliaus Zigmanto III Platelių parapijos bažnyčiai dovanotųjų žemių akte 1598 m. minimas „Platelių ežeras“ (Jezior Płotel). 1601 m. Maudučio (Maudutcy) kaimo (Ginteliškės valsč.) žemė siekė „Platelių ežerą“ (ieziora Plothelie), o to pat valsčiaus, Rūdaičių (Rudaycie) kaimo žemė taipogi siekė ,,Platelių ežerą“ (ieziora Plotelski).

1754 metų Platelių starostijos inventoriuje yra minimas „Platelių didysis ežeras” (Jezioro wielkie Płotele), ir tos pačios starostijos 1791, 1793, 1794 ir 1796 metų inventoriuose ,,Platelių ežeras” (Jeziora Płotelskiego). Be to, 1791 m. Platelių starostijos inventoriuje minima, kad Plokščių kaimo žemė susisiekia su „Platelių ežeru” (z Jeziorem Płotelskim) ir tame pačiame inventoriuje minimas malūnas ant Bebrungo upės, kuri išteka iš „Platelių ežero” (Młyn na rzece Bobrunga z Jeziora Plotelskiego wychodzącey zabudowany).

Platelių bažnyčios žemės plane, kurį sudarė St. Kaz. Zawisza-Daugėla (Dowgiallo) nurodytas „Platelių ežeras” (Jezioro Płotele). Planas be datos. Tačiau reikia manyti, kad jis siekia XVII amž. pradžią. Tada Platelių ežeru dar tebebuvo dabartinė Platelių dvaro pelkėta pieva, vad. Sibirij, nes Platelių bažnytinės žemės sklypas siekė „Platelių ežerą” Bearbeitet, Kartogr. Abt. d. Stello. Generalstabes d. Armee 1915: minimas „Platelių ežeras” (Jez. Plotele). Tą žemėlapį paminėjau todėl, kad rusai jį darė vietoj, apžiūrėję patį ežerą.

1829 m. grafo Juozo Platerio byloj su grafu Oktavianu ir Zofija Tyzenhauzaitė Šuazeliais dėl Platelių dvaro yra 1823 ir 1824 m. dokumentų įrašas, kurioje minimas irgi „Platelių ežeras” (…Myza imenija Plateli s ozerami, nyne nazyvaemymi Plotelskim i Beržorskim…). Platelių grafo Aleksandro Šuazelio įpėdinių turto pasidalinimo 1913 m. akte ir 1905 m. žemės plane minimas „,Platelių ežeras”. Taipogi 1932 metų notariniuose Platelių dvaro žemės dokumentuose ir 1932 m. Platelių dvaro žemės plane, kurį sudarė Žemės Tvarkymo departamento matininkas Česlovas Juchnevičius, Platelių ežeras vadinamas „Platelių ežeru“. Visuose išvardytuose dokum. Platelių ežero Virkštos vardu visai nemini.

Visuose užsilikusiuose Platelių ežero padavimuose ir gyvųjų žmonių lūpose, ne tik Platelių ežero pakrantės gyventojuose, bet ir visose Platelių apylinkėse, težinomas tik Platelių ežero vardas. Nė vienas senelis nežino ir nėra girdėjęs net jokio padavimo, kuriame būtų buvęs Platelių ežeras, vad. Virkšta. Žino net ir padavimą, kaip „Platelių ežeras” atsiradęs.

Suminėsiu dar keletą moksliškų veikalų, kuriuose Platelių ežeras irgi vadinamas „Platelių ežeru“:
Spr. Sprogis I., Geografičeskij slovar drevnej Žomojtskoi zemli, Vilna 1888, 233 p.: Platelių ežerą, vad. „Platelių ežeru” (ozerov Ploteli).

Słownik geograficzny krolestwa Polskiego, Warszawa 1880 r. VIII t., p. 321: platokai aprašo Platelių ežerą ir jį vad. „Platelių ežeru“ (Płotele, największe z jezior pow. telszewskiego…,). Šitame geograf. leksikone aprašoma alfabeto tvarka įvairios Lietuvos vietovės, miestai, miesteliai.
Liubavskij M. K., Oblastnoje delenije i mestnoje upravlenije litovsko – russkago gosudarstva, Maskva, 1892 m., p. 204: težino tik „Platelių ežero vardą (ozero Plotele).

Pokrovskij-Pokrovskij, F. V., Trudy X archeol. sjezda v Rige 1896 g., Maskva, 1900 g., p. 91: Platelių ežerą vadina „Platelių ežeru (Platelskago ozera).

Lietuvių kalbos mokovas filologas dr. A. Salys savo dizertacijoj „Die Žemaitischen Mundarten. Teil I, Kaunas, 1930 m., p. 14: temini tik Platelių ežero vardą (Plateliai See’); p. 111-112: sako, kad Plateliai yra kilę iš prie „Platelių ežero” prieš 1480 m. gyvenusių ūkininkų (dass Plateliai seinen Ursprung in den noch vor 1480. am Plateliai See sitzenden Scharwerksbauern hat,).

Gukovskij, K., Telševskij uezd, Pamiatnaja knižka Kovenskoj gubernji na 1890 god, 1889, p. 279, 281: Platelskoe ozero.

Žemės vardyne, 5 kataloge, Kretingos apskrities „Platelių valsč. vietovardžiai“, II d. (1936 m. II.7. negyvenamos vietos), 43 p. Platelių ežeras yra vad. „Platelių ežeru“.

A. Klimas, Lietuvos geografijoje, išleistoje 1923 m. ir P. Šinkūnas, Lietuvos geografijoje, išleistoje 1927 m. (p. 221) ir 1938 m. p. 37, 38, 142: Platelių ežerą vadina „Platelių ežeru”.

K. Bieliukas, Platelių srities ežerų morfometrija, Gamtos Nr. 3, 1937 m. Platelių ežerą, vad. tik „Platelių ežeru“.

Vadovas po Lietuvą 1938 m.: 281-282 „Platelių ežeras”. Prekepa, A., Očerk Telševskogo uezda, Pamiatnaja knižka Kovenskoj gubernji na 1862 god, 1861, p. 105, 111, 113: „Plotelskago ozera”, 112 p. ozer Ploteli (Wirkszta). Platelių ežero aprašymas.

Galėtų suminėti daug žemėlapių, kuriuose yra Platelių ežeras rašomas „Platelių ežeru“, bet dėl vietos stokos čia nebeišvardinsiu.

Prof. S. Kolupaila tvirtina, kad „Plateliai centrinė Virkštos ežero dalis”. Tos centrinės ežero dalies vardą išveda nuo „plotų“. Platelių vardą tekę girdėti ir kituose ežeruose, kur atvira, plati dalis skiriasi nuo įlankų ir tarpusalių“. Jei kai kurių ežerų centrinės dalys ir būtų Plateliais vadinamos, to negalima taikyti Platelių ežerui. Iš dokumentų, padavimų, ir gyvųjų žmonių lūpų matyti, kad Platelių ežeras jokios centrinės dalies vardo „Plateliai” nežino. Visas Platelių ežeras su savo įlankomis nuo senovės iki šiolei yra vad. „Platelių ežeru“. Tam patvirtinti pasiremsiu keleta dokumentų:

Iš 1553 m. Platelių parapijos bažnyčios žemės įmaino dokumento, kurį išdavė matininkas St. Raiskis, matyti, kad Platelių ežeras (be abejo, įlanka) siekė dabartinę Platelių klebonijos sodybą, tai yra dabartinį Platelių miestelį. Iš 1569 metų Platelių parapinės bažnyčios žemės įmaino (kuris duotas už 6 valakus žemės, buvusios Pučkorių k., Ginteliškės valsč.) kvito, kurį išdavė karališkas revizorius Jokūbas Laskovskis, ir 1598 metų Platelių parapinės bažnyčios žemės (kuri ir dabar toje pat vietoje tebėra, tai yra už Platelių miestelio pusiaukelyj iš Platelių į Beržorą, prie vieškelio Plateliai–Beržoras) iš dokumentų matyti, kad Platelių parapinės bažnyčios žemė siekė „Platelių ežerą“. Iš abiejų tų minėtų dokumentų ir Platelių klebonijos žemės plano, kurį sudarė matininkas St. Zaviša-Daugėla matyti, kad kur dabar yra tarp Platelių miestelio ir Platelių ežero pieva, vad. Dvarlaukiu, apie vieną kvadratinį klm. ploto, ir atstu už 0,5 klm. nuo Platelių dvaro į žiemos rytus didžiausias plotas blogų pievų, vad. Sibirija, ten XVI amž. tebebuvo „Platelių ežeras”. Sibirija iki XVIII amž. vidurio buvo nepereinamas žmogui raistas. Pakraščiais tik galėjo įbridęs žmogus šienauti. Tačiau pusėj aštuoniolikto amžiaus dabartinio grafo L. Šuezelio tėvas nusausino Sibiriją, paversdamas nors ir bloga pieva. Taipogi iš minėtojo Platelių parapinės bažnyčios žemės plano matyti, kad Platelių ežeras supo Kreiviškio pussalį ne tik iš žiemių, bet ir iš pietų pusės. Iš 1585 m. Platelių valsč. inventoriaus p. 297, 298, 301 matyti, kad Platelių ežeru buvo vad. ne tik „centrinė Platelių ežero dalis”, bet ir vakarinis Platelių ežero pakraštys tarp Veršių, Pilės, Pliksalės salų ir Kreiviškės pussalio.

1601 m. Ginteliškės valsč. inv. mini, kad Paežerės Rūdaičių k. ir Virkšų (tada Maldučio) kaimų žemės siekė „Platelių ežerą“ (ieziora Plotehelie, Plotetelski).

1791 m. Platelių starostijos inv. minima, kad Bebrungo upė išteka iš „Platelių ežero”. Tame pat inv., Platelių valsč. rubežių aprašyme, mini, kad Ginteliškės dvarui priklausė maža Platelių ežero dalis, kuri siekia Platelių valsč., Medsėdžių k. žemę. Taipogi tame pat 1791 m. inv. mini, kad Plokščių kaimo žemė siekia „Platelių ežerą” (z Jeziorem Plotelskim).

Į rytus nuo Platelių ežero yra Paplatelės k., kuris minimas (Paplatéle) pirmą kartą 1821 m. Alsėdžių parapijos inv. Pam. kn. na 1862 g., p. 113: Plotelskoje ozera mež derev Poploteli. Jei Platelių ežeras seniau būtų buvęs vadinamas Virkšta, tai ir kaimas prie ežero būtų buvęs pavadintas ne Paplatelės k., bet Pavirkštės k. Taigi iš dokumentų aiškiai matyti, kad einant pakraščiu aplink „Platelių ežerą”, Platelių ežeras, vad. „Platelių ežeru“.

Už šio ežero peršamąjį Virkštos vardą stovi labai silpnas argumentas. Štai šis: M. Gadonio, 1846 m. metų Telšių apskrities aprašymas. Pirmą kartą literatūroj, t. y., minėtoje knygoje M. Gadonis Platelių ežerą vadina „Virkštos“ arba „Platelių ežeru“ („Wirkszta albo jezioro Płotelskie, pod miasteczkiem Płotelami„), Opisan. 6, o kitoje knygos vietoj jau autorius sako, kad Platelių miestelis yra prie Platelių ežero, vadinamo Virkšta („Płotele, miasteczko.. nad jeziorem Płotelskim Wirkszta nazvaném…„), Opisan. 47. Iš kur paimtas Virkštos ežero vardas, autorius visai nenurodo. Matyt, kad Gadonis vargiai buvo gerai susipažinęs su Platelių ežeru.

M. Gadonis rašo, kad dalis Virkštos, arba Platelių ežero priklauso dvarininkui grafui Šuezeliui, o didžioji dalis dvarininkui Juoz. Gurskiui („Wirkszta albo jezioro Płotelskie… nalezy wczęsci do obyvatela Hr. Choiseul-Goufier w większey zas częsci do obywatela Jozefa Gorskiego“), Opisan. 6. Tačiau dokumentai rodo, kad per amžius didžioji dalis Platelių ežero priklausė Platelių dvarui, o mažoji dalis Platelių ežero priklausė Ginteliškės dvarui. Iki šiol liaudis ir pats Platelių grafas Šuazelis šiaurinę Platelių ežero dalį priskaito (priskiria) Ginteliškės dvarui, 1791 m. Plat. star. inv. Be to, Gadonis Platelių ežero aprašymą baigia šiais žodžiais: „Netoli nuo to ežero yra daug mažų ežeriukų, kurių daugumas be pavadinimų (Niedaleko od tego jeziora jest dužo małych jeziorek, po większej częsci bez nazwania), Opisan. 7. Bet dokumentai ir žemės vardynas rodo, kad visi aplink Platelių ežerą esantieji ežeriukai nuo seno jau turi savo pavadinimus (vardus).

Taigi, pasiremti vien M. Gadoniu pavadinant Platelių ežerą Virkšta, nepakanka.

M. Gadonį pasekė kai kurie geografai. Platelių ežerą Virkštos vardu randame jau Karo Topografijos skyriaus žemėlapyj, Lietuvos enciklopedijoj, geografinėj literatūroj, laikraščiuose ir senesniųjų laidų kai kuriuose Lietuvos geografijos vadovėliuose.

Pakeičią Platelių ežero vardą Virkštos ežeru, manė, kad ežeras gavęs vardą nuo Platelių miestelio. Netiesa! Iš istorijos žinoma, kad nuo ežerų, upių, miškų ir kitų vietovių gavo savo vardus miestai, miesteliai, kaimai, nes jie yra vėliau atsiradę. Ir ištiesų, pirmaeiliuose rašytuose šaltiniuose minimas Platelių ežeras, vėliau 15 karališkų ūkininkų, apsigyvenusių prie Platelių ežero, pagaliau dar vėliau Platelių dvaras ir miestelis. Taigi, ne ežeras gavo sau vardą nuo Platelių dvaro ar miestelio, bet dvaras ir miestelis nuo ežero.

Taigi, atsižvelgiant į čia suminėtus faktus, yra būtinas reikalas neteisingai siūlomą Virkštos ežero pavadinimą atmesti ir grąžinti senąjį „Platelių ežero” vardą.

Platelių ežeras yra vaizdžioje, gražioje vietoje. Platelių ežero geografiška padėtis 56°2′,9 N ir 21°51′,9 E. Ežero paviršiaus altidūdė apie 144 m. aukščiau jūros lygio. Plateliai daugelio vadinami nuostabus pasakų kraštas. Už apie vieno klm. nuo Platelių miestelio į rytus, į visas puses išsišakojęs, guli didžiulis Platelių ežeras, kuris yra iš visų Žemaitijoj ežerų gražiausias, didžiausias, garsiausias įvairiais padavimais ir žavingiausias. Platelių ežeras viduryje yra plačiausias, tačiau į abu galu eina siauryn: žiemiuose ir pietuose; ypač pietinis galas yra labiausiai išsišakojęs. Platelių ežero grožis yra jo krantuose. Ypatingai puošia ežerą miškai, aukšti krantai, skardžiai, pusiasaliai, įlankos ir 7 salos. Ežero krantai labai vingiuoti. Beveik visu rytiniu ežero pakraščiu ištisai eina puikus spygliuotas miškas.

„Daugelyj vietų Platelių ežero krantai labai aukšti, net po kelioliką metrų. Žemės slugsniai nesunku pastebėti, aplink visą ežerą. Svarbiausia jų sudėtis tokia: dengiamasis smėlys, mėlynas ar pilkšvas akmenuotas molis. Molėtas ir ežero dugnas, kur jis neapneštas tų pačių sluogsnių irstančiu smėliu, žvyru, gružu ir akmenimis”

„Kraštai visur prieinami, aukšti, kai kur išraižyti grioviais ir mažų su balotais, o vietomis truputį durpėtais kraštais upeliukų kloneliais. Kai kur, pavyzdžiui, vakarų ir šiaurės vakarų krašte negilūs kraštai nusitraukia toli į ežerą; arba pasitaiko, kad tos seklumos netoli nuo kranto staiga 50° kampu nueina gilyn ir greitai pasiekia 17 ir daugiau metrų gilumo”.

„Akmenuotas molis ežero florai teikia įvairių įvairiausių sąlygų, būtent: smėlį, žvyrą, gružą, didelius ir mažus akmenis, be to, kalkes. Jo dėka auga gausiai apsupę ežero krantus ir salas lapuočiai, bet kadangi dengiamojo smėlio ežero krantams sudarant vaidinta nemaža rolė, tai ir lapuočiai tankiai sumišę su spygliuočiais, kurie vyrauja tose vietose, kur dengiamojo smėlio sluoksnis storesnis. Ir priešingai, vietos, kur daugiausia akmenuoto molio, beveik išimtinai ar daugiausia, apaugusios lapuotais medžiais: didelis plotas užimtas ir ariamų laukų, kurie prieina krantą. Ežero dugnas ties stačiais krantais melsvo molio, apaugęs juoduojančiomis permatomom vandenyj samanomis. Negiliose vietose ežero dugno pakraščio juosta akmenuota, ir joje auga nendrės ir švendrai“.

Platelių ežero fauna turtinga ir įvairi. Be paprastos žuvėdros yra kita rūšis, tai yra mažoji žuvėdra (Larus minutus); ežere nardo dvi rūšys narų ir kelios rūšys laukinių ančių, yra ir gervių. Pavasarį parlėkdamos į mūsų kraštą, o rudenį išlėkdamos nutupia ir gulbės.

Platelių ežeras daro lankytojui didingą ir imponuojantį įspūdį. Vasaroti vieta puikiausia, nes ežero vanduo skaidrus, švarus, apylinkės aukštos, sausos ir harmoningai miškingos. Ežero krantai apaugę krūmais, gerai prieinami ir tinka maudymuisi. Paskutiniu laiku keliamas klausimas prie Platelių ežero įrengti vasarvietę. Projektuojama pastatyti keletą vasarnamių, turistams namus, patogų priėjimą prie ežero, tinkamas maudykles ir kitus įrengimus, padirbdinti motorinių laivelių, kuriais būtų galima vasarotojus ir ekskursijas perkelti nuo kranto į ežero salas, pavažinėti po ežerą, o taip pat panaudoti ir vandens sporto reikalams. Dabar baigiami du privatiški vasarnamiai įrengti. Pradėta kiek tvarkyti Pilės sala ir Veršių sala. Kasmet daugiau pradeda ekskursijos lankyti Platelių ežerą. Taipogi daugėja ir vasarotojų skaičius. Vasarotojai apsigyvena Platelių miestelyj ir kaimuose, esančiuose arčiau ežero.

Iš 1553 ir 1598 metų Platelių parapijos žemės dokumentų matyti, kad Platelių ežeras siekė dabartinį Platelių miestelį. Kur dabar yra tarp Platelių miestelio ir ežero pieva apie 1 kv. kilometrą ploto ir Sibirija, ten XVI amž. tebebuvo neįžengiama bala ir tebebuvo Platelių ežero dalimi vadinama. Nors ežeras yra nusekęs ir pakraščiai kaikur užaugę, tačiau dabar dydžio atžvilgiu Platelių ežeras yra šeštoje Lietuvos ežerų eilėj.

1937 m. kovo mėn. 4-10 d. V. D. Un-to Geologijos Katedros asistentas K. Bieliukas darė morfometrijos atžvilgiu tyrinėjimus Platelių, Beržoro, Ilgio, Žiedelio, Balsio, Piktežerio I ir Pakastuvos (tvenkinio) ežerų. Taigi visų minėtų ežerų buvo išmatuoti gyliai.

„Platelių ežeras tyvuliuoja NS krypties pailgoje dauboje. Didžioji ežero ašis yra 6.750 m. (ežero ilgis), o mažoji 3.950 m. (ežero plotis apie 4 klm.). Taigi, didžioji ašis praneša beveik du kartus mažąją ašį“.

„Platelių ežero gyliui matuoti buvo parinkta 31 galsas (matavimo kryptis). Matavimai kiekviename galse buvo atlikti kas 50-100 m., bet dažniausia kas 100 m. Platelių ežero plotas (be salų) 1.204,62 ha; Salų plotas 14,13 ha; ežero plotas (su salomis) 1.218,75 ha; ežero vandens tūris 125.797.000 m.; vidutinis ežero gylis 10,44 m.; ežero krantinės ilgis 30.800 m.; krantinės išsivystymas 2,50 m.; krantinės ilgis su salomis 34.900 m.; vidutinis ežero dugno nuolydis 1°55′; galsų skaičius 31; matavimų skaičius 319″31.

„Platelių ežero batimetrinis planas rodo, kad ežero dugno reljefas yra labai įvairus. Giliausia ežero vieta 46 m. rasta rytinėj Pilies salos pusėje. Chmielevskio nurodyta Platelių ežero giliausia vieta 23 sieksniai, atitinka 46 m. giliausią vietą. Be to, atskirose ežero vietose izobatos sudaro įvairios formos figūras išskirdamos ežero kalvas ir gelmes. Prisilaikant Penckerio terminologijos, Platelių ežeras skirtinas prie tų ežerų grupės, kurie turi dubenį įgaubtą. Čia turiu pažymėti, kad ežerų, turinčių tokio tipo dubenį kaip Platelių ežeras pasitaiko labai nedaug”. Seniau buvo ežero skaitoma giliausia vieta 64-100 metrų.

Kiekvieno ežero dauba dabar turi kitokį pavidalą, kaip kad turėjo seniau, o vėliau taip pat turės kitokį pavidalą, kaip kad dabar turi. Pasak Lipino, vieni ežerai užnešami, kiti uždurpėja. Abejų ežerų pasitaiko labai daug. Užnešamieji ežerai, pasak Forelio, gali būti jauni, subrendę, pasenę, persenę ir mirštą. Einant Forelio nurodytomis žymėmis, Platelių ežerą reikia skirti prie subrendusių, nes šio ežero dubuo jau turi puikiai išvystytą, plačią, vadinamą atobraidą, o visoje centrinėje ežero dalyje duobės ir kalneliai dar neužnešti“.

Platelių ežeras administraciniu atžvilgiu amžių bėgyj buvo skirstomas taip: iki XV amž. pusės visas Platelių ežeras buvo valstybės nuosavybėj; nuo XV amž. antros pusės iki 1529 metų Platelių ežeras buvo magnatų Kiesgailų nuosavybėj; nuo 1529 metų iki 1801 metų Platelių ežeras vėl karališka nuosavybė; nuo 1801 metų ir dabar grafų Šuazelių nuosavybė; nuo 1598 metų Platelių ežeras priklausė 3 savininkams: didžioji dalis Platelių ežero (Didysis ežeras) Platelių dvarui; mažoji dalis Platelių ežero, minima 1791 m. Platelių starostijos inventoriuje, priklausė Ginteliškės dvarui, tačiau prieš didįjį karą ta mažoji Platelių ežero dalis, arba šiaurinė Platelių ežero dalis su Ginteliškės dvaru perėjo Platelių grafienės Šuazelienės nuosavybėn; nuo to laiko iki pat šioliai Platelių ežeras 1.132,45 ha priklauso Platelių dvaro savininkams grafams Šuazeliams; Platelių ežero pietų vakarų dalis seniau vadinama Laumalenkų Bajorų ežerais, dabar „pakrikštyti“ Laumalenkų vingiais, kurie yra ne kas kita, kaip Platelių ežero įlankos; jos buvo vadinamos Laumalenkų Bajorų ežerais, nes jie priklausė Laumalenkų k. žemininkams; 1585 m. Laumalenkų ežerai dar tebepriklausė valstybei, nes minima Laumių (ozero Lovmy) ir Seikis (ozero Siyki) ežeriukai, AVK XIV t., 298; 1598 m. Laumių (ieziora Lowmio) ir 1774 m. Seikis (ieziora Sykiow) dabar, vad. Grigdžiautis ežeriukai jau priklausė Laumalenkų „Okolicos“ žemininkams. Laumalenkų Bajorų ežerai turi ploto 86,30 ha. Žemės reformos įstatymų Laumalenkų Bajorų ežerai nusavinti, dabar priklauso valstybei. Seniau Gintališkės dv. priklausė šiaurinė Platelių ežero dalis, kurios riba ėjo tiesia linija nuo Rozpelkės rago (Rūdaičių k.) į Skarbo kalną (Šeirės miške). Dabar tos ežero dalies metinė nuoma 350 Lt.

Platelių ežero salos

Platelių ežeras yra gausingiausias salomis iš visų Žemaičių ežerų. Iš viso jis turi septynias salas. Visos salos apaugusios įvairiais krūmokšniais, spygliuotu ar mišriu mišku. Bendras Platelių ežero salų plotas yra 14,13 ha.

Gaidsalė yra maža Platelių ežero sala ploto 0,17 ha, ji yra Platelių ežero pietų dalyj, Laumių ežere. Sala medžiais apaugusi. Priklauso valstybei. Seniau Laumalenkų k. gyventojas Pilipavičius pavasarį valtimi nugabendavo į tą salą vištas, kad jos neitų į daržus ir į javus. Nuo to ir sala gavo sau vardą.

Pliksalė (žem.: Plèksalė) yra pirmoji sala nuo Pilės į pietus. Ji aukštokai kyšo iš ežero vandens paviršiaus, ploto 1,68 ha, apaugusi lapuočiais medžiais. Ta sala 1585 m. buvo vad. Urnikaitis, kuri turėjo ploto 3 margus ir 2 prentu. Tą salą Platelių dvaras naudojo kaip ganyklą. Sala seniau buvusi be medžių, todėl sala gavo sau vardą Pliksalė.

Pìlė (žem.: Pelė) yra vakarinėj Platelių ežero dalyj, ne taip toli nuo kranto, greta Platelių miestelio, už apie 1 klm. Ji yra visų salų gražiausia, aukščiau nuo ežero vandens paviršiaus pakilusi, didesnė. Tos salos pavadinimas pareina nuo buvusios toje saloj pilies.

Pilies sala, Pilė, užima ploto 4,49 ha. Jos išvaizda yra ovalinė; žiemių pusės salos kranto šlaitas status ir apie 10 metrų pakilęs nuo ežero vandens lygio; iš rytų, pietų ir vakarų nuo 3-5 iki 5-6 metrų aukščio; iš vakarų šlaitas nuožulniai prieina prie vandens. Sala apaugusi ąžuolais, liepomis ir įvairiais kitais lapuočiais medžiais bei augmenimis. Yra žymių kadaise buvusio sodo: išsilikusios vyšnios, obelys, avietės. Šienaujamo ploto apie 20 arų. Kadaise salos krantai buvo labai griaunami ežero bangų, o dabar salos šlaitai daugiausia apaugę medžiais, kurių šaknys sulaiko šlaitų griuvimą.
Pilies salos rytinėj dalyj yra klampi pelkė, vad. Sodžiavka, dabar jau pilna priaugusi karklų ir kitokių krūmokšnių. Padavimas mini, kad tas tvenkinys buvęs gilus ir kad tenai kadaise iš ežero sugautos žuvys buvusios laikomos; jo kraštai buvę išmūryti ir dugnas išgrįstas degtomis plytomis. Minimas Sodžiavkos išmūrijimas, greičiausia, bus pilies zomato liekana. Prieš 60 metų, nors Sodžiavkos paviršius buvęs apaugęs karklais ir samanomis, tačiau žmogui įžengus banguodavęsis. Tada Sodžiavkon lengvai įsmeigdavo 12 m. ilgio kartį, bet dugno nepasiekdavę. Senovėj, matyt, šita Sodžiavka buvo priešpilyj, teikė pilies įgulai vandenį, nes priešams apsupus pilį, jokiu būdu pilies įgula nebebūtų galėjusi pasiekti ežero vandens.

Platelių ežero Pilies didinga praeitis yra senovės ūkuose paskendusi. Sprendžiant iš geografinės salos būties, atrodo, kad toje saloje, jau gilioje senovėj galėjo būti gyvenę žmonės, nes pirmykštiems žmonėms kaip tik buvo geros sąlygos apsigyventi aukštumose prie ežero, ypač vandenim apsemtoje saloje. Tokia vieta buvo saugi nuo plėšriųjų žvėrių ir priešų, o ežero žuvys teikė gerą maistą. Kas ir kada Platelių ežero Pilyj apsigyveno, tuo tarpu tikrų žinių neturime. Pagal Mikalojų Lietuvį, istorikus Teodorą Narbutą ir Baliuskį, Pilės sala nuo senovės buvusi pirmoji žemaičių sodyba, kurioje Lietuvos kunigaikščio Palemono palikuonys gyvenę, o X amž. net pats kunigaikštis Palemonas gyvenęs toje saloj. Kadangi pats Palemonas yra legendarinis asmuo, todėl ir jo gyvenimas Pilėj yra tik legenda. Todėl apie Pilės žiląją senovę tegalima problematiškai kalbėti.

Lietuvos ir Žemaičių visuomenei XVI amž. besiginčijant su lenkų tauta ir rusiškuoju elementu Lietuvos valstybėj reikėjo savo tautos senumą falsifikuoti. K. Juliaus Cezario laikais lietuvių proseniai, Romos piliečiai ir kariai, buvę Lietuvon atnešti siautusių vandenyne audrų. Cezaris, nugalėjęs germanus Galijoj, plaukęs į Britaniją, audra išblaškiusi jo laivyną, mūsų bočių laivai buvę atnešti prie kranto, kur dabar esanti žemaičių pilės Plateliai; manoma, kad čia jie buvę išlipę į sausažemį. Mūsų giminaičiai italikai, kurie vėliau vadinosi litalai, o paskui lietuviai, pavergę rusus ir totorius. Savo valdžią išplėtę nuo Baltijos ligi Juodųjų jūrų. Tai tokia yra romantiškoji lietuvių kilmė iš romėnų.

Pradžios lietuvių kilmės iš romėnų reikia ieškoti karaliaus Jogailos valdymo metu. XVI amž. kilo stipri lietuvių reakcija prieš gudų kalbą, ypač prieš lenkus, kurie vis dažniau užmėtinėjo lietuviams, kad jie esą aukštesnės kultūros, religiją suteikę lietuviams. Priešakyj stovėjo ir galutinai romišką lietuvių kilimo teoriją suformulavo Mikalojus Lietuvis. Jis 1550 m. patiekė karaliui Zigmantui Augustui memorialą, kuriame nusiskundžiama, kad lietuviai, būdami itališkos kilmės, mokosi gudų kalbos, o neturi mokyklų savo protėvių lotynų kalbai. Nori pašalinti rusų rašomąją valstybės kalbą.

Kas ir kada Pilės salėj pirmą pilį statė, taipogi, koks Kiesgaila pastatė paskutinę pilį, tuo tarpu tikrų žinių neturime. Viena aišku, kad jau buvo pastatyta XV amž.

Trakų ponas, Žemaičių starosta Stanislovas Jonavičius Kiesgaila laikotarpyj (1486—1521) metų minimas Platelių pilies deržauca („pan Trockij starosta Žomoitskij, staryj nebožčik pan Stanislav Janovič, budučy v deržanju zamku Plotelskago“). Stanislovas Jonavičius Kiesgaila 1529 m. padovanojo Platelių pilį ir visą savo turtą Zigmantui Augustui („1529 Stanislaw Stanislawowicz Kastelan Trocki y starosta Zmoycki… zamok Plotele y wszystkie ynsze dobra do niego przynaliezące, po smierci swey Zygmunthowi Augustowi xiązęcią Lith. dał y daroval„). Kuriais metais Zigmantas Augustas šią Platelių pilį pavedė savo žmonai karalienei Bonai, tikslių žinių neturime. Iš dokumentų matyti, kad karalienė Bona jau 1534-1536 m. buvo Platelių valdytoja.

1556 m. Platelių pilis tapo vėl valdiška nuosavybe.

Kaip kitose to laiko pilyse, taip ir šioje Platelių pilyj, taikos metu buvo patrankų, šautuvų, parako ir kitų ginklų sandėlis, iš kurio, kilus karui, buvo išduodami valdiški ginklai.

Karalienė Bona 1534 m. paskyrė per savo Platelių deržaucą Stanislovą Steckovičių, Platelių pilies patrankininkais (Puszkarzą) du broliu Aleknas. Taigi, prie Platelių pilies buvo du nuolatiniai patrankininkai, arba ginklininkai (puszkarza). Jie Platelių piliai gamindavo patrankų aprangą ir jas remontuodavo; be to gamino šautuvus (rusznicze), pustalietus (hakownicze); taipogi jie dirbo salietrą ir paraką; jų žinioje buvo Platelių pilies arsenalo apsauga. Karalienė Bona patrankininkams davė pakankamam pragyvenimui netoli Platelių pilies žemės sklypą ir Platelių miestelyj vieną smuklę, o 1566 m. Platelių pilies patrankininkams buvo duota 6 valakai vidutiniškos žemės. Patrankininkams davė valdišką geležį, reikalingą darbininkų skaičių.

Platelių pilies sargybą Platelių valsč. gyventojai nešė, pagal seną paprotį, iš eilės, pakaitomis (pamainomis siunčiamos) po 12 žmonių. 1563 m. Jonas Chodkevičius pranešė karaliui Augustui, kad radęs Platelių pilyj tik 6 sargybinių sargybą, kuri negalinti gerai pilies tvarkyti, prižiūrėti ir remontuoti. Tais pat metais vasario 5 d. karalius įsako, kad Platelių deržanca siųstų iš valsčiaus po 20 valdinių pilin į sargybą.

Platelių piliai 1554 m. priklausė Platelių, Telšių ir kiti valsč. XVI amž. pradžioje čia buvo pilies viršila, kuris pilį valdė. Jis tarp kitko, rinko mokesčius ne tik iš gyventojų, gyvenančių tuose valsčiuose, kurie prie pilies buvo priskirti (do Zamka prisluchajut), bet jis rinko duoklę ir kitus mokesčius ir turėjo teisę tuo reikalu važinėti valsčiuose. Jo padėjėjas buvo angininkas, kuris raktus pilies vartų saugojo. Karūžo žinioje buvo žemininkai prie jo buvo kariška vėliava ; jo padėjėjas – šimtininkas, kuris šimtą vyrų vedė į karą; pastarojo padėjėjas buvo dešimtininkas, kuris dešimtį vyrų vedė į karą. Kiekviename valsčiuje, prie pilies, buvo sakalininkų, šunininkų, dailydžių arba amatininkų. Pirtininkai dar minimi 1525 m.

Paskutinioji Platelių pilis, Platelių ežero saloje pastatyta, taip atrodė 1585 metais: medinė, bet gi visai jau sena, sienos supuvusios ir išvirtusios, be stogo, bokštai žemyn nusvirę ir sugriuvę. Jokiu būdu negali būti pataisoma ir jau ta pilis niekam geram nebetinka. Pilis buvo zomatu aptverta. Iš dabar saloje esančios aikštės atrodo, kad pilies talpa buvo didelė; tačiau iš dabar saloje užsilikusių žemėj pilies pamatų matyti, kad jos talpa buvo nedidelė. Tik archeologiniai kasinėjimai dabar begali surasti (išaiškinti) tikslų pilies talpumą. Kokia buvo pilies fortifikacija, koks skaičius patrankų, kiek karo medžiagos ir koks pavojaus metu įgulos kiekis, iki šiol dar nežinoma.

Pilies salos vakarinėj dalyj yra žymė buvusios pilies. Ypač aiški pilies pamatų žymė yra iš žiemių ir kiek iš rytų bei vakarų pusių, vienur griovio pavidalo įdubimai, kitur gūburiai, kur yra mūro statybos liekanų, būtent: degtų plytgalių, akmens, molio bei kalkių gabalų. Yra kelių metrų gilumo duobių, kurios yra „išknaisiotos“ ant griuvėsiais. Matyt, kad pilies pamatai buvo giliai į žemę įleisti, kad priešas greit negalėtų įsikasti į pilies vidų. Kiek metrų į žemę buvo įleisti pilies pamatai iki šiol dar nežinoma, nes nepasisekė smalsuoliams pasiekti pamatų dugno.

Prie Platelių pilies apsigyvenę gyventojai buvo, kartu su pilę, zomatu aptverti, kad norint priešams pilį apgulti, reikėtų daug kareivių vestis. Šiaurės rytų salos krante 1896 m. zomato volo likutis dar sudarė keturkampį. Zomatas buvo degtų plytų mūras, kurio žymė dar ir šiandien tebėra griūvančiame šiaurės rytiniame salos krante. Visas zomatas yra ežero vandens bangų, drauge su salos šlaitais, nugriautas, tik matyti daug sugrūstų degtų plytelių, kurių daugiausia rytiniame, mažiau pietų ir vakarų salos pakraščiuose; tai buvusios pilies zomato liekanos.

Padavimas mini, kad Pilės salos viršūnėj, iš visų pusių palei pakraščius, apie 4 m. atstu nuo kranto, buvęs karalienės Bonos laikais ir vėliau 6-šių metrų pločio kelias, grįstas degtomis plytomis; tai apie priešpilį nugriauto zomato pamatų liekana. Iš zomato likučio matyti, kad jo pamatai visai į žemę nebuvo įleisti.

Pas Pilę, paežeryj, seniau kai kada ežero bangos išmesdavo natūralaus gintaro gabaliukų, rasdavo ir akmeninių kulkų, kurios buvo kadaise iš armotų į pilį ir iš pilies šaudomos. Kitų radinių Pilės saloj nerandama, nes saloj jokių archeologinių tyrinėjimų nedaryta. Salos dalis dar tebėra apaugusi sodybine žole; kultūrinis sluogsnis dar apdengtas pasidariusiu iš augalų juodžemiu. Žemė — molis, juodžemis, smėlys.

Gilioje senovėj Pilies saloje būk buvęs dievaičiui Kirniui pašvęstas vyšnių miškas. Sulig padavimu Kirnys buvęs Platelių derliaus dievaitis. Pilėj pavasarį ir vasarą čiulba aibės įvairių giesmininkų paukščių, vabzdžiai ir bitės po medžius ūžia; siūbuoja ir ošia vėjo pučiami medžiai; ritasi ežero bangos; trauka į save nepaprastai gražios ežero apylinkės su savo kalnais ir kalneliais, slėniais bei ežero salų vaizdais; įvairūs iš senovės užsilikę apie Pilę padavimai duoda neapsakomai paslaptingą įspūdį ir įdomumą žiūrėtojams. Senovės mylėtojas šiandien dar prisimina, kad toje vietoje, kur dabar ūžia, šniokščia šimtametis miškas, senovėje gyvenimas žydėjo, klestėjo; iš Pilės aidėjo garsas po visą Žemaitiją.

Daug ko iš senovės laikų pasakytų ta sena Pilė bei šaltos ežero bangos, jei galėtų kalbėti. Kas metai nyksta Pilės praeities liekanos bei padavimai, dar mažiau pėdsakų garsios pilies beliaka. Apleistos salos liekanos apie senąją Žemaičių krašto didybę, prašosi jos paminimos ir nenori amžinai sunykti. Bet jų balso maža kas benori klausyti.

Plaukiant valtimi nuo vidurio Pilės salos į žiemos vakarus, į krantą, į Šventorkalnį, giedrą dieną (nuo 10 iki 14 val.), galima aiškia pamatyti vandenyj stypsančius ąžuolinius stulpus polius, čia buvusio tilto liekana. Tie poliai yra iš keturių šonų tašyti, eina trimis eilėmis viena nuo kitos atstu apie 1,30 metro. Poliai prasideda už kelių dešimtų metrų nuo Pilės salos ir tęsiasi beveik iki pat kranto. Polių ilgumas siekia iki 16 metrų. Dabar poliai yra vandeniu apsemti apie 2 metru. Kai XVIII amž. gale prie Bebrungo upės ištako Platelių dvaras pastatė malūną, vad. Bebrungu ir malūno kūdrai užpylė pylimą, tada viso dabartinio Platelių ežero vandens paviršius pakilo. Iš polių aišku, kad savo laiku Pilės sala buvo sujungta mediniu tiltu su Šventorkalniu. Dabar Šventorkalnio rytiniame šlaite yra dar buvusio kelio, ėjusio Pilės salon, žymė, apaugusi krūmokšniais. Minėtoji kelio žymė, akyliau įsižiūrėjus, randama šiame šlaite, tęsinyj tilto į krantą.

Apie Platelių ežerą, Pilės salą yra daug padavimų, iš kurių keletą priminsiu:

Užburti turtai. Pilės saloj esą požeminiai koridoriai, prikrauti brangenybių: aukso, sidabro, geriausių svaiginamųjų gėrimų, ginklų ir kitokio turto. Visa tai esą užburta ir dvasių saugojama. Sunku esą Pilės požemyj koridorius surasti, dar sunkiau prie jų prisikasti, nes kasantis, ieškant koridorių, turtų ieškotojams vaidinasi, vaiduokliai kastuvus į ežerą išsvaidą, o jei to nepakanka ir pačius turtų ieškotojus iš salos su dideliu vėsulu ant ežero kranto nunešdavę. Pilės požemyj pradžioje koridorių esą Pilės ponaitis, toliau numirėlių karstai dvasių saugojami, pagaliau staugią vilkai ir net didžiausios gyvatės. Štai tos priežastys, kurios sutrukdančios žmonėms tuos Pilėj esančius turtus sau pasiimti.

Papasakojo: A. Urbonas, 60 m. amž., Užpelkių k., Platelių v.

Pilėj užburtus turtus reikia alegoriškai suprasti. Senovėj laisva buvo Lietuva, aukšta tos pilies laisvė. Pikti Lietuvos priešai pavergė jos laisvę, o pati tautos nepriklausomybės idėja buvo paslėpta tamsiuose urvuose. Tauta nebetekusi laisvės, ją laikė didžiausiu turtu. Vilkai, tai senovės žemaičių didvyriai, kurie tų žvėrių drąsa kovėsi su tėvynės priešais. Gyvatės, tai likučiai, nuotrupos iš senovės lietuvių mitologijos.

Pilės sala buvusi švedų karalienės Kotrynos (Katarinos) sostapilis. Lenkijos karalius ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Augusto sesuo (Zigmanto I duktė) buvo ištekėjusi už švedų karaliaus Jono III iš Vazų giminės. Jonas III vedė Kotryną, dar būdamas Suomijos kunigaikščiu. Vėliau jis buvo savo brolio suimtas; kalėjime Kotrynai gimė Zigmantas, kuris vėliau buvo išrinktas Lietuvos didž. kunigaikščių ir Lenkijos karalium. Prie Zigmanto III Vazos kandidatūros, kaipo kataliko, palaikymo prisidėjo ir Roma, nes manė, kad jis gali švedus sutaikyti su katalikų Bažnyčia. Jis buvo Lenkijos karalius (1587-1632). Po tėvo mirties Zigmantas III turėjo kariauti su savo dėde dėl Švedijos sosto. Padavimuose tos kovos surištos su Plateliais.

Platelių ežero saloj, vad. Pilėj apsgyvenusi labai gražiuose rūmuose švedų karalienė Kotryna. Ji garbinusi prigimtį ir buvusi garsi savo laiku kerėtoja. Ji buvusi žiauri. Pietų metu orkestrui grojant tarnai žudę nusikaltėlius. Karalienė K. savo baltu žirgu pakildavusi į orą, plaukdavusi vandenyj, pavojaus metu nematomai, stebuklingu būdu iš priešų nagų pasprukdavusi. Atėję Lietuvai sunkūs laikai: užpuolę barzdoti, raguoti, šarvuoti, žiaurūs švedai, karalienės Kotrynos priešininkai.

Pasiekė ir Platelius karo nelaimės. Švedai apgulę Platelius. Sumušę valdovės kariuomenę. Likučiai pasislėpę Pilės saloj ir smarkiai apšaudę švedus besiartinančius prie Pilės. Švedai pasinaudoję pas Veršių salą ežero pakrantyj miško priedanga, iškasę gilų, platų griovį, kuriuo prisiartinusi artilerija su patrankomis greta Veršių salos. Pasistatę patrankas paežeryj atkreiptas į Pilę, pradėjo bombarduoti Pilės sustiprinimus ir karalienės Kotrynos rūmus. Patrankų ūžimas kas kartą dažnėjęs. Pasipylę Pilėj kulkų debesys, ardę Pilėj įsitvirtinimo punktus.

Kotryna pamačiusi, kad jos kariuomenė yra visiškai sumušta ir kad pati gali kristi kovos lauke, ginkluota kardu, kalaviju sėdusi į jūros baltą žirgą, kitą pasiėmusi atsargai ir plaukusi į kitą ežero kraštą, Plokštinės miško link. Mat, Plokštinėj nebuvę pastatytos švedų sargybos, todėl ta kryptimi ir plaukusi karalienė Kotryna. Ilgai žirgas plaukęs, o švedai iš patrankų į ją šaudę. Tačiau patrankos viena kulka pataikiusi į karalienės K. žirgą, kuris pradėjęs skęsti. Liūdna Kotryna vikriai šokusi į kitą žirgą ir plaukusi tolyn. Ir antrasis žirgas beplaukdamas pavargęs, susipynusios kojos Juodupės žiotyj maurais ir pasinėręs į vandenį. Galiausiai karalienė K. pasiekusi ežero krantą ir pasislėpusi Plokštinėj; kur pasinėręs baltasis žirgas nelikę nė pėdsako. Švedai įsiveržę į Pilę visiškai sunaikinę karalienės rūmus. Po kelių dienų du Švedai netikėtai užtiko karalienę Kotryną, Plokštinės miške, po kadugiu iš baimės bevirpančią. Švedų kariai tuoj vietoj karalienę K. sukapoję į gabalėlius ir užkasę į žemę.

Bėgo dienos, bėgo metai, bet niekas nežinojo, kur nudingo karalienė Kotryna. Tik po daug metų vienas senelis apskelbęs žmonėms, jog kūnas sukapotas aukso kalaviju į gabalėlius gulįs, ir tie gabalėliai esą supilti sidabrinėj urnoj. Sakoma: kas tą kadugį išraus, po kuriuo yra palaidota karalienė, tas aukso kalaviją gaus. Jau daug jaunikaičių meiliję kalavijo: nė vienas nebaigęs kadugio ištempti: staiga susirgęs kalavijo ieškotojas mirdavęs.

Švedai labai varginę gyventojus, nualinę kraštą. Žemaičiai pasikvietę sau į talką lenkus, kurių pagelba išvarę švedus su titnaginiais šautuvais. Tik du kareiviu šaudavę su vienu šautuvu: vienas taikydavęs, antras skeldavęs ugnį. Taip švedai buvę išvyti iš Žemaitijos. Tą padavimą ne kartą yra pasakojęs a. a. P. Mickevičius, miręs 1917 m. 63 m. amž., Mačiūkiai, Platelių v.

Platelių m. yra užsilikęs padavimas, kuris sako, kad Pilės saloj gyvenusi karalienė Bona. Švedams užpuolus Platelių ežere pilį, sėdusi į žirgą ir plaukusi per ežerą į šiaurę. Pas Kumelkaktės pusiasalį (Šeirės miške) švedai pastebėję jos arklio galvą iš vandenio bepuškuojančią ir tuoj arklį ir karalienę nušovę, o karalienė Bona ežere nuskendusi. Nuo to ir Kumelkaktės pusiasalis gavęs vardą.

Nors Platelių valsčius kurį laiką buvo karalienės Bonos didž. Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus, antrosios žmonos asmeniška nuosavybė, nors padavimuose minima apie karalienės Bonos gyvenimą Pilės saloj, apie jos valdininkų (Plateliuose) prabangą ir palaidą gyvenimą (esą šitų valdininkų žmonoms buvę leidžiama turėti net po 7 vyrus), tačiau iki šiol dokumentalių žinių ne tik apie tai, bet ir apie jos pačios buvimą ar net atsilankymą Plateliuose, dar neturime.

Maskvoj, Lietuvos Metrikos skyriuj, yra karalienės Bonos archyvas; kadangi jos archyvas yra mažai kam prieinamas, todėl ir apie jos valdymą Platelių valsč. labai maža teturime žinių. Viena aišku, kad Bona likvidavo visus savo dvarus buvusius Lietuvoj ir Lenkijoj. Platelių valsč. vėl tapo valdiška nuosavybe. Išvažiavo Italijon 1556 m. Sekančiais metais ten ji savo mirtimi mirė, o ne prigėrė Platelių ežere.

Veršių sala. Jos plotas 1,68 ha. Veršių sala yra į vasaros vakarus netoli nuo Pilės salos. Veršių sala yra pailgos formos, su ilga, siaura sausumos juosta, nusikišusia link ežero kranto, vad. Pylių taku. Veršių sala iš žiemių pusės įstaiga į aukšti pakilusi, iš kitų kraštų pakilimas eina iš lėto; apaugusi lapuočiais medžiais.

1585 m. dabartinė Veršių sala dar neturėjo šio vardo ir buvo vadinama Sala. Ji turėjo 2 margu ir 28 prentus žemės ploto. Ji buvo priskirta Platelių miestelio gyventojams. Ją valdė už užmokestį du Platelių miestelėnai Lukas Žilinskas ir Rūdaitis. Prieš Salą, ant ežero kranto, buvo Platelių miestelio pirmoji dalis. Dar prieš 50 metų Veršių sala priklausė ūkininkui Grišmanauskui, gyv. Medsėdžių k. Jis pavasario metu valtyj nuvešdavo veršius į salą, kurioje ganydavosi be jokios priežiūros iki pat vėlybo rudens. Tačiau prieš 45 metus Platelių grafas Šuazelis atpirko salą iš ūkin. Grišmanausko.

Briedsalė (žem.: Breidsalė) — žemo paviršiaus, ploto 5,68 ha. Beveik visa sala yra pelkė, kuri seniau lietingu metu net likdavo nešienauta. Salos siaura pakraščių juosta ir salos pietinis galas yra tik sausuma, apaugusi lapuočiais medžiais, o vidurys krūmokšniais. Kol iki 1771 metų nebuvo Bebrungo malūno ir nebuvo Platelių ežero paviršius pakeltas, tol Briedsalė buvo lyg pusiasalis, rytų pusėj, siaura ir visai kelių pėdų gylio vandens juosta, atskirtas nuo sausažemio. Kadangi sala maža tebuvo žmogaus ir gyvulių lankoma, todėl tenai mėgdavo briedžiai užeiti ir ramiai tenai sau slėptis, bei ilsėti. Tačiau ir čionai medžiotojai juos nušaudavo. Keli medžiotojai pasislėpdavo sausumos pakraštyj, o kiti valtim įplaukę salon užvarydavo ant medžotojų briedžius. Tokiu būdu lengva buvo medžiotojams iššaudyti tenai užklydusius briedžius. Nuo briedžių sustojimo ir sala gavusi sau vardą. Iki 1932 metų Briedsalė priklausė Virkšų kaimui, kaip kaimo bendra ganyklų žemė. Dabar priklauso Miškų administracijai. B. yra šiaurinėj Platelių ež. dalyj, kuri priklausė Ginteliškės dv.

Šančēlius (žem.: Šončelis) yra sala, arba dar kitų vadinamas Ragelis turi ploto vos 0,6 aro; auga keli lapuočiai ir spigliuočiai medžiai. Platelių dvaro dokumentuose ir ežero plane ir dabar ta salelė vad. Ančiuku. Kol prie Bebrungo upės ištakos Platelių dvaras 1771 m. nebuvo pastatęs malūno vad. Bebrungo ir nebuvo ežero paviršius pakeltas, tol Šančelius beveik visai skyrė sausumos juosta šiaurinę Platelių ežero dalį nuo Platelių didžiojo ežero.

Ubagsalė. Nuo senų laikų elgetos (ubagai) eidami į Žem. Kalvarijos didžiuosius atlaidus (liepos 2 d.), toje saloje sustodavę pasiilsėti, išsimaudyti. Nuo to ir sala gavusi vardą. Dabar žmonių gyvojoj kalboj sutrumpintas pavadinimas Bãgsalė. Ji kiek pakilusi nuo ežero paviršiaus, jos plotas 36 arai; sala spygliuočiu mišku apaugusi. Ji jungiasi su žemynu Juodeglyniu (kuris siekia žieminį Platelių ežero krantą) naturaliu lyg povandeniniu pylimu; ežero vandeniui kiek nusekus didžiąją metų dalį įėjimas į ją būva sausas. Dabar apie Ubagsalę apylinkės gyventojų yra mėgiamiausia maudymosi vieta. Priklauso miškų administracijai.

Platelių ežero pusiasaliai, seklumos ir valksniai

Pietų dalyj jų yra šie pusiasaliai: Urbonkalnis, Mažoji salelė, Didžioji sala, Auksalė (seniau buvo vad. Aukštsalė, nes ji yra aukštai nuo vandens paviršiaus pakilusi); Kreiviškės pusiasalis (1585 m. Kreiviškės pusiasalis buvo Sala, kuri neturėjo jokio vardo. Ta Sala buvo prie rubežiaus karališko bajoro Jono Kurauskio žemės. Salos plotas 13 margų, 15 prentų. Priklausė Platelių dvarui, AVK. XIV t., 298). Matyt, XVI amž. Kreiviškės pusiasalį nuo sausumos skyrė neįžengiama bala, kuri laikui bėgant pranyko. Kreiviškės pusiasalis yra labai vingiuotas, kreivi (išraižyti) pusiasalio krantai, tai nuo to vardą pusiasalis gavęs; Varnos ragas (Kreiviškės pusiasalyj); b) Ežero pusias. vakarų krante: Šventorkanis, Kumelkaktė (ploto apie 25 arai); Pl. ežero pusias. šiaurės krante: Barono ragas (apie 1 ha ploto), Balkskardis; ežero pusias. rytų krante: Džiautų ragas (ploto apie 10 arų), Beržo ragas, Ruibiškės (ploto apie 1 ha).

Platelių ežero dugno reljefas yra labai banguotas (nelygus). Salos daugiau susigrupavusios vakarinėj ežero dalyj, o seklumos ir gilmės rytinėj ežero dalyj. Iš viso yra žinomos 8 seklumos, kurios būna kelių metrų gilumoj nuo vandens paviršiaus. Platelių ežero seklumos yra šios: Vartų kalnas, Medveldis, Didysis kalnas (žem.: Debesis kálns), Skersutinio kalnas (Skersotène kálns), Kūlyno ragas (Kūlyna rags), Užpalio kalnas, Nālija (Nãleja), Mietų kalva (Meitų kalva).

Platelių ežeras yra žuvingiausias iš visų Žemaičių ežerų. Senovėj Platelių ežeras buvo dar žuvingesnis; dabar jo žuvingumas per pusę sumažėjo. Dar Platelių ežeras iš visų Žeimaičių ežerų tarpo skiriasi tuo, jog jame brangios žuvies sykių (siejos), arba sijų (karališkųjų) žuvų yra. Tai yra brangios žiemių kraštų žuvys, tik čia jos kiek sumenkėjusios. Be Vygrių ežero okupuotoj Lietuvoj, gamtiškai mūsų krašte jos tik čia ir tesiveisia. „Vandens Inspekcijos žiniomis, tai vienintelis Lietuvoj sykių (siejos) ir ypatingai skanios ir didelės seliavos šaltinis. Jos laikosi ežero gelmėse ir tik neršti išplaukia prie kranto; joms sugauti reikia nepaprastų gilių tinklų. Dėl tos priežasties dažniausiai trys geriausi valksmai lieka nenužvejoti. Šitos dvi žuvų rūšys neršti prieš šalant rudenį ir žiemos metu.

Be sykių ir seliavų Platelių ežere yra gausu lydekų, raudžių, lynų, kiek karšių (lesčių) ir vėgėlių, pūkių (žem.: poukių), mekšrų, aukšlių, gruzų ir vėžių. Prieš didįjį karą buvo labai daug vėžių, tačiau buvo kritęs jiems maras, visi vėžiai buvo išstipę.

Dėl Platelių ežero duobėtumo, pasitaikančių dugne akmenų, kelmų (šiekštų) ir didelio skaičiaus valksmų reikia vietinių ir prityrusių žvejų. Valksmai yra žvejojimo vietos, kur tinklas su žuvimi ištraukiamas, o tuščias įleidžiamas. Vieno valksmo apimtis yra labai įvairi, priklauso nuo vietos patogumo (kartais ir nuo tinklų ilgio). Didžiausia apimtis yra 0,5 km. platumo ir 1 km. Platelių ežere yra 88 valksmai. Valksmai daugiausia gavo vardus nuo greta esamos ežero įlankos, pusiasalio, įtekančios upės ar pakraštyj ežero esamų vietovardžių.

Platelių ežero padavimai

Nepaprastai gražų ir poetingą įspūdį daro Platelių ežeras ant vandens iriantis saulėtą, šiltą vasaros dieną. Pažvelgus į ežero apylinkes ir pakrantes matyti žaliuojantieji miškai, krūmokšniai ir žolės puošiančios žemės paviršių. Mėlyname ore paukščiai skraido. Saulutė maloniai ežero paviršių glamonėja, teikdama jam iš aukšto dangaus savo auksinius spindulius. Žiūrint prieš saulę, ežero bangos žiba, lyg gyvasis sidabras. Ežero bangose plaukioja, nardo įvairiaspalvės antys, narai, o gervės ir žuvėdros skraido ežero paviršium, tai žemyn, tai aukštyn, nusileisdamos.

Kai užkilsta vėjas ežeras šniokščia, vilnys veržiasi į krantus. Vilnys, it beribės mintys, siūbuoja, linguoja. Bet kada vėjas sužadina audrą, jisai lyg koks milžinas, smarkiausiai šėlsta ir pikčiausia pakraščiais putoja. Dėl to gal susidarę yra nemaža padavimų apie Platelių ežerą.

Liaudis mano, kad Platelių ežeras susisiekiąs požeminiais urvais su visais savo aplinkiniais ežeriukais. Senieji pasakoja, kad žvėjai į Lesčio ežerėlį buvę paleidę su grandinėle apžieduotą raudą. Po kiek metų ji buvusi žvėjų sugauta Platelių ežere. Kaip ant kokios naujienos, ėję žmonės pasižiūrėti iš visos apylinkės sugautosios raudos, kuri stebuklingu būdu perėjusi iš Lesčio į Platelių ežerą. Visi vienu balsu nutarę, kad Lestis ir Platelių ežeras esąs sujungtas požeminiu urvu, į kurį patekusi rauda ir buvusi vandens srovės nunešta į Platelių ežerą. Yra panašių pasakojimų ir apie kitų ežeriukų susijungimą su Platelių ežeru.

Platelių ežero parėjimas. Senų senovėj Platelių ežeras esąs parėjęs, drauge su žuvimis ir vėžiais, debesies pavidalu, kuris slinkęs nuo Darbėnų, per Salantus ir Notėnus. Ežeras, slinkdamas oru, išmėtęs (išlaidęs) ant žemės daugybę žuvų, kuriomis gyventojai ilgą laiką maitinęsi. Pirma tas ežeras buvęs Darbėnų apylinkėj. Dabar buvusio ežero vietoj baigianti nykti bala.

Toje vietoje, kur dabar guli Platelių ežeras, per vidurį daubos tekėjusi upė, buvusios paupiu geros pievos, derlinga žemė, o kitur didelės ir nepereinamos pelkės ir nemažas, aplink Pilę, kaimas ar miestas. Balos buvusios priaugusios krūmokšnių, pilnos ančių ir kitų paukščių, o ant aukštumų viršu žaliavusios lieknos, kuriose buvę daug giesmininkų paukščių.

Platelių ežeras esąs parėjęs šienapiūtės metu. Tuo laiku žmonės šienavę po lankas šieną ir ganęsi gyvulius. Didžiausias juodas debesis, kaip katilo pieša, gulėjęs ore tris dienas ir tris naktis. Žiniai išbūrę, kad toje vietoje, kur didysis debesis ore kybąs, vėliau ar anksčiau iš debesų nusileisiąs ežeras. Reikią gyventojams apleisti savo gyvenamas vietas ir žemę, nes kitaip būsią paskandyti.
Taip ir atsitikę. Po trijų parų gyventojai pamatę toli, toli, dabartiniais ežero pakraščiais vikrius, juodomis drapanomis apsirengusius vaikinus, lyg „vokietukus” bėgiojančius, juodomis skrybėlėmis pasipuošusius, lazdomis rankose.

Gyventojai pamatę tuos vaikinus „vokietukus”, supratę, kad jie esą velniukai „vokietukais“ pasivertę, jie nelaimę žmonėms atnešę. Pakilusi didžiausia audra, griaustinis pradėjęs grumėti, žaibai tviskėti, smarkus lietus, kaip iš kibiro, pilti ir vėsulas medžių viršūnėmis švilpti. Neilgai trukus pasigirdęs iš debesų drūtas balsas lyg galingo vyro: „Boba laukan, boba laukan!”
Ta moteris, kurią varęs minėtasis vyro balsas buvusi visai prikaršusi, prieš pat krikštynas. Mat, Dievas nenorėjęs, kad gimstantis kūdikis žūtų be krikšto.

Tuomet girdėję gyventojai pradėję smarkiai bruzdėti: vieni danginęsi iš savo namų ir sodybų daiktus, antri varę gyvulius, treti lėkę su vežimais šieno į kalnus, pagaliau bėgę ir patys gyventojai iš savo namų. Gyventojai, nusigandę ežero nusileidimu, ėmę spėti, koks jam bus vardas.

Moteris, kaip virbų vežimas, ėjusi taip lengvai paskui besidanginančius, vos pakeldama koją pro koją, nes norėjusi, kad visi žmonės išbėgtų. Vos tik ta moteris išėjusi ant dabartinio Platelių ežero kranto, o vienas senelis nustebęs išbėgęs iš savo pakriaušės (urvo), paskardyj ir į juodąjį debesį pažvelgęs, vos sušukęs: „Vaje! kaap platee užleis (užlies)”, tuoj staiga, su dideliu ūžesiu, kritęs ežeras iš juodojo debesies, užliedamas miestą, pievas, ir drauge nedidelę dalį gyventojų, kurie netikėję, kad ežeras esąs parėjęs. Kol žmonės ežero vardo neatspėję, tol jis iš oro nenukritęs į naująją vietą.

Platelių ežero vardo kilmė. Vienas senelis, prieš ežerui nusileidžiant, išbėgęs iš savo pakriaušės, paskardyj, ant dabartinio Platelių ežero kranto; atsivertęs aukštyn, žiūrėdamas su didele baime, į juodąjį debesį, sušukęs: „Vaje! kaap platee užleis (užlies); er veizieket, kaap plateelei (lieja)!” Taip nukritusysis ežeras buvęs pavadinta Platelių ežeru. Vėliau ir miestelis, ežero vardu, buvęs pavadintas Plateliais (žem.: nuo žodžių plateelei, Platelei, arba Platelee). Tai, žinoma, tik liaudinė ežero vardo etimologija.

Platelių ežere paslėpta geležinė dėžė su brangenybėmis. Nuo Pilės salos į rytus, giliausioj Platelių ežero vietoj, esą metalinių pinigų ir kitų brangenybių pilna geležinė dėžė įleista. Kai švedai užpuolę Platelius, karalienė Kotryna įsakiusi visas savo brangenybes ir pinigus esančius Pilėj surinkti ir paslėpti ežere. Dėžės su brangenybėmis niekas negalįs iš vandens iškelti, nes esanti užburta ir stropiai pilies ponaičio saugojama. Jei kas tuos karalienės turtus suradęs iškeltų, tai tas su visa šeimyna ir dar keliomis svetimomis šeimynomis galėtų visą savo amžių karališkai gyventi.

Vieną kartą, kai Pilės ponaitis buvęs stipriai įmigęs, žvėjams bežvėjojant užkliuvęs tinklas už geležinės dėžės, kurioj buvo sudėtos karalienės Kotrynos brangenybės ir pinigai. Tinklo tol neiškliudę, kol jį į dvi dalis nepertraukę. Žvėjai supratę, kad tinklas kliudęs karalienės Kotrynos paslėptą dėžę su brangenybėmis. Žvėjams su dideliu vargu pasisekę dėžę su brangenybėmis iki vandens paviršiaus iškelti, bet iš vandens jokiu būdu negalėję visai iškelti. Tačiau tuo tarpu pabudęs pilies ponaitis, iš Pilės su didžiausiu vėsulu ir ūžesiu prie pinigų dėžės pribuvęs. Tada žvėjai kuo greičiausia paleidę į ežero dugną geležinę dėžę su brangenybėmis ir patys vos beišsigelbėję, neprigėrę nuo ežere ponaičio sukeltosios audros.

Nuo to laiko niekas daugiau užburtųjų turtų nebėra užtikęs. Nes per šimtus metų ateinanti tik viena valanda, kada galima tą geležinę dėžę su brangenybėmis iš ežero ištraukti. Bet niekas iki šiol dar nežinąs tos laimingosios valandos, kurioje galėtų užburtuosius turtus iš ežero dugno ištraukti.

Platelių ežero nuskandinta bažnyčia. Senai labai senai, į pietus nuo Pilės, netoli Medveidžio seklumos buvusi bažnyčia, kurią parėjęs ežeras nuskandinęs. Ilgą laiką dar bažnyčios bokštas buvęs vandens neapsemtas. Bažnyčia per kelis metus vieną kartą iškildavusi iš vandens ir vėl neužilgo nugrimzdanti. Per šv. Petro atlaidus (didžiausi Platelių prapijos atlaidai) sumos metu (11 val.) iškildavusi iš ežero vandens bažnyčia su šventorium. Aplink bažnyčią einanti bažnytinė procesija: pirma nešą bažnytines vėliavas, kunigas po baldakimu nešąs auksinę, spinduliuotą monstranciją. Giedoriai gieda nepaprastai gražiai giesmes. Procesijoj dalyvaują įvairaus amžiaus žmonės: seneliai, suaugę, jauni ir vaikai. Žmonės esą įvairių luomų ir profesijų: ponai, valdininkai, kariai, ūkininkai, amatininkai ir darbininkai. Kiek laiko bažnyčia su procesija pabuvusi ežero paviršiuje, vėl pasinerdavusi į ežero dugną. Ir vėlės meldžiančios į Dievą ir prašančios savo giminėms bei pažystamiems Dievo palaimos.

Papasakojo: O. Mickevičienė, Mačiūkiai 1928 m., Plateliai.

Daug dar yra apie Platelių ežerą padavimų, pasakų, kurių dėl vietos stokos negalima suminėti.

Žymesniosios Platelių valsčiaus balos ir pelkės

Bildikė r. (=raistas), 5 ha (Dovainiai k.); Čigoninė r., 3 ha; Raistpelkės r., 15 ha; Ruišynas r., 20 ha; Týrai r., 80 ha (Plokštinės miške, Plokščiai k.); Duobės pelkė r., 20 ha (Bebrungenai); Jõselis r., 6 ha; Júodpelkės r., 5 ha (Grigaičiai k.); Týrės r., 8 ha (Stribaičiai); Kālių pelkės r., 10 ha; Týrelės r., 5 ha (Getaučiai k.); Lukìnė pelkė 4 ha (Pučkoriai k.); Velenijos r. (iškastas durpynas), 2 ha; Bravãro pelkė 2 ha; Gervinės r. (iškastas durpynas) 2 ha; Išdega r., 3 ha, Liepos pelkė 2 ha; Velėnijos r. (iškastas durpynas) 3 ha (Mačiūkiai k.); Alkos pelkė r., 4 ha (Mikytai k.); Pakastuvõs pelkės 10 ha, kurios dabar jau nusausintos (Paežėrės Rūdaičiai k.); Kretuõtė r., 10 ha; Pelkės durpynas, kurio dalis iškasta durpės, 90 ha; Týrelės r., 25 ha; Peklà r., 1 ha (Užpelkiai); Pušų pelkė, 4 ha; Žydiškės pelkė, 3 ha (šlapia pieva) (Dovainiai k.); Stùkis r., 5 ha (Atlaužai k.).

Dabar jau daugybę didesnių ir mažesnių balų, pelkių ūkininkai yra nusausinę; padaryta nusausinti durpynai durpėms gaminti, ar į pievas bei dirvas paverstos. Aukščiau minėtoms kai kurioms baloms bei pelkėms nusausinti reikalingas kultūrtechnikas ir vyriausybės parama. Tuomi šiek tiek padaugėtų nusausintų durpynų plotas. Apskritai, Platelių apylinkėse nemaža yra durpynų, kurių vietos gyventojams kaipo kuro ištekliaus pakaks tūkstančiams metų. Ir dabar kurui plačiai čia vartojamos durpės.

Miškai ir bendrosios kaimų ganyklos

Miškingos yra Platelių apylinkės. Daug miško išnaikino rusai, valdydami Lietuvą, ir laike didžiojo karo (1915-1918) metais okupantai vokiečiai. Ir nepriklausomoji Lietuva parduoda miško į užsienius. Daug miško medžiagos pareikalauja augantieji miesteliai, išsiskirsčiusių kaimų statyba, o vis vien Platelių apylinkės gyventojai spygliuočio miško turi pakankamai; suvartojama miško ir kurui, bet už vis daugiau privatiškų savininkų žemėse — lapuočių krūmų, miško išnaikinamą skirstantis į viensėdžius.

Platelių valsčiuje bendras miškų plotas yra 3.458 ha: 1) valstybės miškų 3.158 ha (Platelių girininkijos 2.000, Šateikių 1.358 ha); 2) privatiškų (ūkininkų) miškų valdžios priežiūroj 152,5 ha. Platelių ir Šateikių girininkijos priklauso Plungės urėdijai. Platelių valsčiaus ribose Šateikių girininkijai priklauso 780 ha, Valduva svarbesnieji masyvai: Giria 50 ha, Beržorinė 79 ha, Beržorinėj eglės, priemaišoj pušys; vieta aukšta, kalnuota; dirvožemis smėlis, vietomis priemolis.

Platelių girininkija įsikūrė 1920 m. Būstinė Platelių miestelyj. Bendras miškų plotas 2.152,05 ha, iš kurio 2.000 ha valdiško ir 152,05 ha privatiško valdžios priežiūroj. Svarbiausi masyvai: Plokštinė 1.200 ha, (ji minima 1680 m. las w Plaksciach, Piat. starostijos inv. 1680 m.), Montvydinė 143 ha ir Mižlaukis 137 ha, Liepijas 86,39 ha, Šeirės 87 ha, Kalnai 73 ha ir Godelinė 50 ha miškų ploto.

Prieš didįjį karą iki 1924 metų kiekvienas kaimas turėjo bendrų ganyklų su Platelių ir Ginteliškės dvarais. Dvarai ganyklomis nesinaudojo. Dabar visą ganyklų plotą kaimų gyventojai gavo savo nuosavybėn. Ūkininkai jas pasidalijo proporcingai žemės kiekiui ir padarė dirbama žeme. Tokiu būdu retai kur beužtinkama bendrųjų k. ganyklų sklypiukai nenaudojami. Panaikinus ganyklas ir žemės paviršius įgavo visai kitą vaizdą. Tebėra tik Lendimai gan. 37 ha (Lygiosios k.), Stirbaitinė gan. 360 ha (Stirbaičių k.) ir Bebrungėnų k. ganyklos.

Susisiekimas

Geras ir greitas susisiekimas didžiausias gyventojų patogumas. Kol nebuvo Telšių-Kretingos geležinkelio linijos Platelių apylinkės susisiekimo atžvilgiu buvo labai blogoje padėtyje. Nuo 1863 metų iki 1917 metų artimiausia geležinkelio stotis buvo Mažeikiai. Nuo 1917 m. iki 1932 m. Skuodas. Dabar susisiekimo atžvilgiu Platelių apylinkės yra neblogoj geografinėj padėtyj; nes arti pro pietinį Platelių valsč. dalį nuo 1932 m. eina Amalių-Kretingos geležinkelio linija. Artimiausia geležinkelio stotis yra Šateikiai. Be geležinkelio susisiekimui su gretimais miesteliais bei bažnytkaimiais yra geras vieškelių tinklas.

Rusų valdymo metu pirmiausia buvo ištiestas vieškelis Plungė Šateikiai-Salantai-Kretinga, o vėliau Salantai-Notėnai-Seda. Dabar susisiekimui su gretimais miesteliais bei bažnytkaimiais yra tankus, gerai išlaikomų vieškelių tinklas. Vieškeliai yra gerai išžvyruoti. Keliams žvyruoti yra pakankamai tinkamo žvyro. Visi I ir II rūšies vieškeliai yra tvarkingai apsodinti medeliais. Dabar priskaitoma Platelių valsč. vieškelių:

I rūšies vieškeliai: Plateliai-Ginteliškė ir Ginteliškė-Notėnai-Salantai ir Notėnai–Barstyčiai, Plateliai–Žem. Kalvarija, Plateliai–Alsėdžiai, Ginteliškė Šateikiai ir Šateikiai Plungė, viso — 14 klm., 411 mtr.

II rūšies: Plateliai-Plungė ir Plateliai-Salantai, Ginteliškė Žem. Kal- varija, viso 66 klm., 415 mtr.

III rūšies keliai, jungią vieną kaimą su kitu, yra 78 klm., 585 mtr. Viso vieškelių yra 159 klm., 411 metr.

Tiltų viso 166, vienas gelžbetoninis, 4 dideli mediniai, likusieji kiti — cementiniai vamzdžiai. Visais minėtais keliais galima laisvai ir patogiai važinėtis automobiliais. Savivaldybė labai rūpestingai kontroliuoja vieškelių taisymą. Tačiau yra dar gyventojų, kuriems reikia per purvyną klampoti iki vieškelio. Būtinai reikėtų į Mačiūkius per Dvarviečius į Rusiškių k. (Mosėdžio valsč.) ir iš Užpelkių į Mačiūkius išvesti III rūšies vieškelį. Taipogi reikėtų iš Platelių miestelio į Platelių ežerą padaryti vieškelį, kad nereikėtų ekskursantams ir vietiniams gyventojams tokiu šlapiu, purvinu šunkeliu bristi. Tiesiant III rūšies vieškelius reikėtų išvesti kiek galint tiesia linija.

Apgyventos vietos

Platelių valsčius yra padalytas į 9 seniūnijas: Bebrungėnų, Dovainių, Ginteliškės, Mačiūkių, Notėnų, Platelių, Stirbaičių, Šateikių, Virkšų. Platelių m., bažnytkaimiai, kaimai, viensėdžiai, šiandien priklausą prie Platelių valsčiaus, ir ūkių skaičius, ir atstumai nuo Platelių:

Miesteliai ir bažnytkaimiai: Plateliai, miestelis 91 ūkis, 645 gyventojai; Béržoras, bažnytkaimis 53 ūk., 226 g., 2,5 km nuo Platelių; Gintelìškė, bžn. 30 ūk., 297 g., 6 km…; Notėnai, bžn. 133 ūk., 872 g., 10 km…; Šateikiai, bžn., 12 ūk., 382 g., 9 km….

Kaimai: Añtsieniai, kaimas 17 uk., 106 g., 7 km nuo Platelių; Atlaužaį, k. 10 ūk., 72 g., 3 km…; Bebrungėnai, k. 34 ūk., 240 g., 8 km…; Cypinai, k. 13 ūk., 80 g., 9 km…; Dovainiai, k. 48 ūk., 342 g., 9 km…; Dvárviečiai— Medininkai, k. 14 ūk., 80 g., 10 km…; Getaučiai, k. 32 ūk., 235 g., 12 km…; Giláičiai, k. 39 ūk., 276 g., 6 km…; Godeliai, k. 28 uk., 197 g., 8 km…; Grigáičiai, k. 30 uk., 187 g., 6 km…; Jockiai, k. 14 ūk., 88 g., 10 km…; Kadáičiai, k. 53 ūk., 360 g., 10 km…; Kadžiai, k. 10 ūk., 75 g., 4 km…; Kentai, k. 12 ūk., 106 g., 4 km…; Laumalénkos, k. 4 ük., 55 g., 4 km…; Lygiosios, k. 17 ūk., 107 g., 5 km…; Mačiūkiai, k. 21 ūk., 120 g., 8 km…; Márgiai, k. 8 ūk., 57 g., 7 km…; Medsėdžiai, k. 41 ūk., 275 g., 2 km…; Mikytai, k. 16 ūk., 93 g., 9 km…; Pamedinčiai, k. 20 ūk., 116 g., 3 km.; Pãnotėniai k., 24 ūk., 186 g., 8 km…; Pãplatelė, k. 17 ūk., 81 g., 12 km…; Paežerės Rūdaičiai, k. 16 ūk., 110 g., 5 km…; Plokščiai, k. 16 ūk., 99 g., 8 km…; Rěžgaliai, k. 22, 125 g., 7 km…; Šateikių Rūdaičiai, k. 66 uk., 470 g., 7 km…; Stirbáičiai, k. 65 ūk., 454 g., 5 km…; Šlamai, k. 13 ūk., 106 g., 12 km…; Uogùčiai, k. 17 ūk., 103 g., 6 km… Užpelkiai, k. 32 ūk., 206 g., 4 km…; Virkšai, k. 30 ük., 188 g., 10 km. .; Visvainiai, k. 34 ūk., 198 g., 7 km…; Zobělai, k. 20 ūk., 116 g., 8 km..

Neoficialinės kaimų dalys. Auksodis, Žémsodis (Šateikių Rūdaičių k. dalis). Avìkailiai (Notėnų k. d.). Bajõralis (Getaučių k. d.). Bukantė (Godelių k. d., rašytojos Žemaitės gimtinė). Dargužinė, Pamedžiať (Mačiūkių k. d.). Duburiai, Pupkuliai, Vitkáičiai (Šateikių Rūdaičių k. d.). Ežkepiai (Visvainių k. d.). Girkančiai (Godėlių k. d., minimi XVI amž. Girkontiški ili Girkonty, Spr., p. 76) žem.: Girkontė. Gaidininkai (Stirbaičių k. d.). Kuršas (Bebrungėnų k. d.). Liepijiskiai (Pamedinčių k. d.). Liepkalnė, Subsėdai (Pučkorių k. d.). Majaka (Stirbaičių k. d.). Mỹžkalnis (Notėnų k. d.). Păgilaitis (Gilaičių k. d.). Subiñtarpis (Laumalenkų k. d.). Vilksubìnė (Dovainių k. d.).

Dvarai: Platelių, Šateikių, Ginteliškės dvarų centrai.

Viensėdžiai: Jurgutiškė (žem.: Jurgutinė), Sodalė, Uogučiai; Pikiõtė (Pučkorių k.), Paiešnalis, Pastaugalė.

1923 m. Platelių v. buvo iš viso 1212 ūkių, 8533 gyventojai, o 1938 m. buvo 8650 gyventojų.
Platelių valsč. yra 9 pradžios mokyklos: Platelių m., Ginteliškės, Notėnų, Šateikių, Dovainių k. (visos 5 mokyklos turi nuosavus namus), Grigaičių k., Stirbaičių k., Mačiūkų k., Virkšų k. (visos trys paskutinės nuomoja namus). Platelių miestelis yra gražioje vietoje. Susidaro iš šių gatvių: Vilniaus, Žem. Kalvarijos, Dariaus ir Girėno, Ginteliškės ir Liepijų. Platelių m. priklauso 649,35 ha. Bažnyčia yra medinė, rokoko stiliaus (remontuojant labai nukentėjo rokoko stilius), statyta 1774 m.
Policijos nuovadija įkurta 1932 m., kovo mėn., 1 d. Iki tol Plateliuose tebuvo tik policijos punktas. 1934 m. pastatyta trijų komplektų pradžios mokykla, kurioje yra jau penki skyriai. Šįmet baigiamas įkurti naujas savivaldybės mūrinis namas, kuriame tilps savivaldybės, pašto ir policijos įstaigos.

Smulkaus kredito bankelis veikia gerai. Vartotojų bendrovė įsteigta 1911 m. Į metus padaro didelę apyvartą. Bankeliui ir Bendrovei sekmingai vadovauja kun. St. Adomauskas.

Valstybinės degtinės parduotuvė įsteigta prieš Didįjį karą. Dabar yra 2 restoranai. Naminės degtinės bravorėlių maža yra.

Miestelyj yra viena kepykla, 9 žydų ir 4 lietuvių krautuvės ir po vieną Dovainiuose, Mikytuose ir Šateikių Rūdaičiuose (likvidavosi), 4 vilnų karšiamosios mašinos.

Platelių apylinkėj didelių įmonių nėra. Tačiau yra 3 garinės lentpiuvės, 4 zeimariai. Po vieną vandens sukamą malūną yra Dovainiuose, Godeliuose, Šateikiuose, Getaučiuose, Pučkoriuose, Notėnuose, po du Dvarviečiuose, Bebrungėnuose ir po vieną vėjinį malūną Pučkoriuose, Gilaičiuose. Pienui nugriebti yra šeši punktai: Mačiūkiuose, Užpelkiuose, Notėnuose, Ginteliškėj, Šateikiuose, Plateliuose. Yra ir viena plytinė.

J. Mickevičius „Platelių apylinkių geografinė būklė” // Gimtasai kraštas 1940 m., nr. 24, p. 1-33