Molėtų ežerai

Molėtų ežerai

Molėtų ežerai. Norėčiau papildyti savo straipsnį „Keliaukime upėmis ir ežerais“ aprašymu vieno nepaprastai įdomaus kelionių maršruto, kurio dalį šiomis dienomis perplaukiau kartu su kun. A. Sabaliausku, pasinaudojęs pono P. Petronio, Rašos dv. savininko, maloniu kvietimu aplankyti „Lietuviškąją Suomiją“.

Utenos apskrity, už Malėtų miesto, ilga grandine eina dideli ir nuostabiai gražūs ežerai, kuriais be didelio sunkumo galima plaukti baidare, beveik be jokių kliūčių. Tuose ežeruose daug idealių pliažų maudytis, geros sąlygos meškerioti (neretai pagaunamos lydekos po keliolika kg svorio), nepaprasta gausybė fotografavimui objektų, sausi ir švarūs krantai nakvynei palapinėje arba po atviru dangum, daug saulės, sveikas pušynų oras, pilni miškai uogų… — Ko dar reikia turistui?

Tik pažiūrėkit į tų ežerų grupės žemėlapį. Paeiliui eina ilgi Siesarties, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, Kertojų, Išnarų, Geloto ir Galonių ež. už Unturkės, o greta nesunku pasiekti Rašų ež., Stirnės ež., Bėbrusų ež., toliau į rytus Peršokšnos ež., Aisėtos ež., į pietus — Asvės arba Dubingių ež.; ežerams galo nėra!

Nuvažiuokit į Malėtus autobu­su, kartu su baidare. Ties mieste­liu yra malūnas, kurio užtvanka paspiria Siesarties upę ir ežerą; tekėjimo čia beveik nematyti; po 3 km kelio užtvenkta upe pasiekiamas Siesarties ežeras, per 7 km ilgio, su keliomis salomis, iškyšu­liais, įlankomis, aukštais krantais. Didžiausia vadinama Birutės sala.

Rytiniame ežero gale, ties Kamužių kaimeliu, yra užtvara, kuri skirta Siesarties, ežerą nuo kaimyninio Baltųjų Lakajų. Valtį reikia vilkti aplink užtvarą, vos keletą metrų. Abiejų ežerų horizonto skirtumas tėra 0,5 m; kol užtvaros nebuvo, vanduo iš Siesarties ežero tekėjo i dvi puses: pro Siesartį į Šventąją, į vakarus, ir pro Lakajų ežerus ir Lakają į Žeimeną, Neries intaką. Tokių fenomenų nedaug pasitaiko gamtoje!

Žemiau užtvaros siaura įlanka, kaip upe, pasiekiamas nepaprastai gražus Baltųjų Lakajų eže­ras. Vertas aplankyti aukštas Kamužių krantas su tikrai suomiška įlanka. Ties gražiu iškyšuliu žve­jai rodo vietą, kur ežeras yra 100 m gilumo. Baltųjų Lakajų eže­ras yra 9,5 km ilgio, vingiuotas, platumo iki 1 km, turi kelias salas. Labai įdomus Grusių ragas, apie 0,5 km siauru smėlio pylimu įsikišąs į ežerą ir gražiu pušynu užaugęs. Greta, už keliolikos žings­nių, čia turime du įvairius pliažus.

Toliau, pietiniame krante, su­tinkame kitą stebuklą. Iki 30 m at­stumo prisiartina kitas didelis ežeras — Juodųjų Lakajų, kurį ski­ria nuo Baltųjų 3,5 km ilgio Ščiurių kūlys. Gražiame pušyne galima gėrėtis retu vaizdu: du dideli eže­rai, vienas — šviesus, kiek banguo­jąs, kitas — ramus, tamsus, miško užuovėjoje. Tuo spalvų skirtumu šioje vietoje galima paaiškinti var­dų skirtumą: Baltieji ir Juo­dieji Lakajai. Čia — ideali vieta vasaroti: žiūrint dienos laiko ar vėjo linkmės, galima visada pasi­rinkti tinkamą pliažą; pušynas pri­eina už kokio metro iki švarutėlio smėlio kranto.

Baltuosiuose Lakajuose daug įdo­mių ir lankytinų vietų. Prie šiau­rinio kranto yra vieta, kur kalnas prieš keliolika metų įgriuvo į ežerą.

Baidarę galima arba tiesiog pervilkti į Juoduosius Lakajus (tą vietą ir vadina Pervalku) arba plaukti aplink Ščiurių kulį ir pro sąsiaurį, vad. Perteniu, patekti į Juodųjų Lakajų vidurį.

Juodųjų Lakajų ežeras yra per 7 km ilgio, siauresnis, tik iki 700 m pločio. Gražesnis pietų rytų krantas, nors ir priešiniame krante yra įdomus Mergų kalnas, kurį padavimai sieja su raganų puotomis. Iš Juodųjų Lakajų ežero išteka upė Lakaja, Žeimenos intakas. Se­niau pro ją buvo plukdomi sieliai, kurie plaukdavo pro Vilnių ir Kauną į Nemuną. Dabar už kokių 7 km kelią užstoja nelemta administra­cinė linija.

Lakaja — nemaža, plati ir sriau­ni upė; slėnys įdomus.

Iš vakarų į Juodųjų Lakajų ežerą įteka neilga Kertojos upė, kuri jungia Kertojų eže­rą, 3—4 km ilgio ir pločio. Tas eže­ras atrodo didelis dėl žemų krantų ir beveik apskrito pavidalo. Jis nėra gilus — 3 — 4 m.

Iš pietų į Kertojų ež. įteka Išnara, 1,5 km ilgio upelis, tekąs iš Išnarų ežero, Unturkės ežerų grupės, apie 2,5 km ilgio ir apie 2 km pločio.

Trumpa, bet plati ir gili, Vašuokos upė jungia Išnarų ežerą su Geloto ežeru, prie kurio yra Unturkės miestelis. Tas 4 km ilgas siauras ežeras pereina į platesnį Galonių ežerą, iki 5 km ilgio, iki 1,5 km pločio. Galonių ežere yra salų ir iškyšulių, vad. kulių.

Galonių ežere baigiasi ežerų grandinė; nuo čia galima persikelti į kurį kitą ežerą arba pro Unturkę ir Malėtus grįžti namo.

***

Štai visas kelionės maršrutas: Malėtai — Siesarties ež. 3,5 km, Siesarties ež. 7,5 km, Baltųjų Laka- jų ež. nuo Kamužių iki Pervalko 5,0 km, Juodieji Lakajai iki Lakajos upės 6,5 km (kitas variantas: Baltieji Lakajai iki Pertenio 9,0 km, Juodieji Lakajai nuo Pertenio iki Lakajos upės 4,0 km), nuo La-kajos upės iki Kertojos 2,5 km, Kertoja 0,9 km, Kertojų ež. 2,5 km, Išnara 1,3 km, Vašuoka 2,2 km, Geloto ež. 3,5 km, Galonių ež. 3 iki 4 km. Iš viso iki 40 km vandens ke­lio, neskaitant ekskursijų į įlan­kas, salas ir gretimus ežerus.

Tokia kelionė bus pigi, nesunki, labai įvairi ir nepaprastai įdomi.

Man teko perplaukti tik dalį aprašyto maršruto: nuo Lakajos upės per Lakajų ežerus ir pro Kamužius į Siesarties ežerą iki Biru­tės salos. Vežė mus Lakajų kaimo ūkininkai (apie 2 km nuo to vardo upės ištako). Kas neturi baidarės, gali pabandyti gauti valtį Malėtuose ar kuriame ežero pakraščio kaime.

Skaitytojai, kurie pasinaudos mano patarimu ir keliaus pro gra­žiuosius ežerus, teneužmiršta foto kameros, o geresniais darbo rezul­tatais tepasidalija su kitais skaitytojais, kaip tą ir aš pa­dariau.

S. Kolupaila „Malėtų ežerai” // Bangos 1932 m. nr. 27., p. 711-713;