Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
Padavimas apie Vilniaus pilies uždėjimą Tai buvo seniai, labai seniai… Baisus griausmingi debesis palengva dengė mėlynąjį dangų ir liūdnai užė tamsusai šilas… Vanagai ir kiti paukščiai linksmai klegeno, aukštai skraidžiodami sutirštėjusiame ore, o kielės ir kregždės kalninės skubiai lekiojo, ieškodamos vietos kad kur pasislėpti… Kur tai toli, toli pasirodė švitavimai…
Peržiūrėti daugiau
Trakų pilies griuvėsių aprašymas, kurį skaitė p. Koreva Vilniaus archeologiškosios komisijos posėdyje Lapkričio mėn. 1858 m. Lietuvių tautos ir Didžios kunigaikštystės Lietuvos istorija, nežiūrint į didelį kai-kurių dabartinių istorikų darbavimąsi, duoda dar plačią dirvą veikimui. Politiškas Lietuvos gyvenimas, nors trumpas, bet garsus, buvo įžymus apsireiškimas. Aklas atsidavimas stabmeldystei ir bočių…
Peržiūrėti daugiau
Niekuo Tauragnų parapija nėra iki šiol pragarsėjusi. Nėra čia beveik jokių iš senovės Lietuvos liekanų, jei neskaityti Taurapilės kalno. Taurapilės pilekalnis prie pat ežero Tauragno, kurs nuo Tauragnų miestelio traukesi per 10 varstų ilgumo. Taurapilės pilekalnis iš tolo išsirodžia kaip ir statytas namas, nes teip supyltas. Sako, buk tą kalną…
Peržiūrėti daugiau
Istoriškas piešinėlis Skuodas yra viena iš seniausių vietų vakarinio Žemaitijos krašto. Didelė mūrine bažnyčia, 3 garsingi varpai yra toli žinomis. Miestas garsus tankiais kermošiais par metą, ir dideliais par nedelią turgais. Skuodo pradžia sieka žilos senovės; yra padavimas juog Skuodas senovėj buvęs vadinamas Hensbergas1 o vardas Skuodas (lenkiškai Szkudy) esąs…
Peržiūrėti daugiau
Salantai, (Kauno gub). Salantų miestelis nelabai didis, bet ir ne visai mažas: yra čion apie 30 žydu sąkrovėlių, bet lietuviškos sąkrovos nėra nė vienos; buvo 1903 m. p. Lubis įtaišęs sankrovėlę, bet, metams praėjus, vėl uždarė. Yra vienas monopolis, 3 aludės, viena arbatinė su ragaišių kepykla, lietuvio laikoma su lietuviška…
Peržiūrėti daugiau
Ant aukšto kranto ežero Tauragno stovi miestelis Tauragnai. Pačioj ajkščiojoj vietoj randasi bažnyčia, kuri yra medinė, bet gan didi ir švariai užlajkoma. Šaly miestelio yra parapijinei kapai, aptverti aukštu muru. Vieta del kapų išrinkta gan pakilni ir graži. Užeinant ant kapu tuojaus puola į akis paminklas su lenkišku parašu: „……
Peržiūrėti daugiau
Merkinė. Trakų pav., Vilniaus gub. ant krantų Nemuno, Merkio ir Stangos stovi Merkinės, miestelis vadinamas rusiškai ir lenkiškai Mereč. Gyventojų miestelyje apie 3000 abiejų lyčių, daugiausiai žydų, kurių rankose visa prekyba be-to yra dar ir viena lietuviška sankrova bet ji, kaip girdėti, baigia paskutines savo amžiaus dienas. Miestelis turi gana…
Peržiūrėti daugiau
Kaunas – prie įtakos Nerio (Vilijos) į Nemuną. Vieta kur stovi Kaunas yr nepaprastai paveikslinga; nebereikalo ir dainius Mickeviče pamylėjo Kauno pakalnes ir apdainavo jas ant lyros stygų. Kaunas – tai vienas iš didžiausių ir seniausių Lietuvos miestų. Jis liudyja apie Lietuvos garbę, kuomet ji buvo galinga viešpatyste. Jo apšiupejusios…
Peržiūrėti daugiau
Piliakalniai Stakliškų apylinkėje Trakų paviete yra daug piliakalnių – Merkunėj, Pataronys, palei Rudiškes ir daugėlios vietos. Bent keli jų yra apilynkij miestelio Stakliškių. Apie juos noriu paduot čia nors trumpučias žinias. Vienas toks piliakalnis, gan aukštas, su nukirsta tik viršūne (lauku užleista) yra dvėjose, trėjos verstose nuo miestelio, laukuose sodžiaus…
Peržiūrėti daugiau
Biržai, tai senas Lietuvos miestelis, nežinia kada buvo įkurtas, tik galima spręsti iš žinių apie Biržus, kurios yra paduotos XV amžiuje. Tose žiniose pasakojasi apie medinį pilį terp upių Agluonos ir Apaščios, susiliejime. Pilis buvo įrengta tankiame beržyne nuo ko ir savo pavadinimą gavo. Apie XV amžiaus vidurį ir karaliaus…
Peržiūrėti daugiau
Šitą darbą pavedė mums spauzdinti „Vilniaus žinių” bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Antkapiniai kryžiai senose kapinėse Gargždų apylinkėje. Išlikę antkapiniai kryžiai senose kapinėse Gargždų apylinkėje. 1965 m. vasara. Bernardas Aleknavičius 1965 m. vasara. ©Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Pavasarį, kada gamta naujai žaliuoti prisikelia, kada sodai ir pakrūmių gėlės baltuoju gegužės sniegu apsipila, kai paupiuose kvepia ievų žiedai ir drėgnesnėse pievų vietose…
Peržiūrėti daugiau