Dovilų piliakalnis Dovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m - į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra...
Kupiškio apylinkėj yra vienas kitas piliakalnis, alkakalnis ar šiaip koks iš senų laikų gerbiamas istorinis kalnelis. Vienas tokių pagerbtųjų kalnelių yra žirgokalnis, apie kuri vietos gyventojai, mylintieji savo kraštą, sukūrė gražių padavimų ir dainose apdainuoja. Žirgokalnis yra neaukšta ariamos žemės kalva, esanti netoli Pajuodupės kaimo, apie porą kilometrų į šiaurę...
Opstainių II piliakalnis su gyvenviete, Opstė – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Vilkyškių seniūnijoje, Opstainio kaime. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis Opstainyje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 250 m, yra į dešinę nuo keliuko. Piliakalnis įrengtas mažo bevardžio upelio dešiniajame krante 1,5 km į pietus nuo Opstainių...
Nerėpa – upelis Kauno rajone, priklausantis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Įteka dešiniajame krante. Nerėpa prasideda ties Kulautuva ir teka per Kulautuvos mišką pietvakarių kryptimi. Vidurupyje įsteigtas Nerėpos entomologinis draustinis, siekiant apsaugoti retųjų vabzdžių buveines. Kerta kelią 1909 privažiuojamasis kelias prie Kulautuvos nuo kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , toliau upelio vaga sureguliuota,...
Naujienėlės piliakalnis, Aukštakalnis, Kovakalnis – piliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, Naujienėlės kaime, Kalvarijos seniūnija. Pasiekiamas keliu Kalvarija – Bartininkai per Patilčius Margiuose pasukus į dešinę rytų link Naujienėlės, yra kairėje šiaurės kryptimi nuo kelio, 150 m neprivažiavus kanalizuoto Vyžupio. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje esančioje kalvoje. Šlaitai statūs, 12-20 m aukščio, viršutinėje 4-5 m aukščio...
Pajevonio piliakalnis Pajevonio piliakalnis su gyvenviete arba Kunigiškių piliakalnis (dar vadinamas Pilies kalnu) – piliakalnis ir gyvenvietė Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 0,8 km į šiaurės vakarus nuo Kunigiškių kaimo (Pajevonio seniūnija), 1,3 km į pietvakarius nuo Pajevonio, Jevonio ir Ėglupio santakos kyšulyje. Piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė ovali, 150x76 m dydžio....
Kaupiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Kaupiškių, Vištyčio seniūnija. Pasiekiamas plentu 186 Kybartai–Vištytis, Kaupiškiuose ties kapinėmis kairėje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 1 km, yra į dešinę šiaurėje nuo kelio. Piliakalnis įrengtas didelės kalvos viršūnėje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų –...
Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Muziejų išskaptuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu. 1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas (Baublio brolis). Baublyje D. Poška dirbo ir...
Seredžius Seredžius stovi dešiniajame Nemuno krante, prie Dubysos žiočių, 45 km į šiaurės vakarus nuo Kauno ir 10 km į rytus nuo Veliuonos, priešais kairėje Nemuno pusėje esančius Kriūkus. Vieta, kur dabar Seredžius, gyvenama iš seniausių laikų. Prof. J. Puzinas, vadovavęs Seredžiaus apylinkės archeologiniams tyrinėjimams 1936-1937 m., teigia (LE XXVII...
Ariogalos miestelis išsistatęs kairiajame Dubysos krante, prie Žemaičių plento, 35 km. į vakarus nuo Kėdainių. Vietovės vardas priklauso sudurtinių vietovardžių rūšiai, yra sudėtas iš asmenvardžio Aris ir daiktavardžio galas (reiškia Ario vietą, kraštą, pusę). Kai kurie istorikai vardo kilmę bando sieti su legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų (E yra...
Kuršių marios - didžiausias vidaus vandens telkinys mūsų respublikoje. Jų plotas maždaug 1610 km², iš kurių 413 km² priklauso Lietuvai. Kuršių marios šiek tiek didesnės už savo pusseserę Aistmares, tyvuliuojančias anapus Sembos pusiasalio. Marios plačiausios - apie 46 km - pietinėje dalyje. Siauriausia vieta yra įsiterpusi tarp Smiltynės ir Klaipėdos;...
Šventežeris – ežeras, telkšantis Šventežerio miestelyje, Lazdijų rajone, į rytus nuo kelio 2509 Rūda–Šventežeris–Teizai–Kavalčiukai. Priklauso Šešupės baseinui, hidrologinis nr. 15030079. Šventupė jungia su Dusios ežeru. Šventežeris užima 15,2 ha, savo forma primena lygiagretainį, kurio įstrižainė apie 0,65 km driekiasi rytų–vakarų kryptimi, plotis - iki 0,42 km. Krantai žemi, iš dalies pelkėti,...
