Seredžius Seredžius stovi dešiniajame Nemuno krante, prie Dubysos žiočių, 45 km į šiaurės vakarus nuo Kauno ir 10 km į rytus nuo Veliuonos, priešais kairėje Nemuno pusėje esančius Kriūkus. Vieta, kur dabar Seredžius, gyvenama iš seniausių laikų. Prof. J. Puzinas, vadovavęs Seredžiaus apylinkės archeologiniams tyrinėjimams 1936-1937 m., teigia (LE XXVII...
Ariogalos miestelis išsistatęs kairiajame Dubysos krante, prie Žemaičių plento, 35 km. į vakarus nuo Kėdainių. Vietovės vardas priklauso sudurtinių vietovardžių rūšiai, yra sudėtas iš asmenvardžio Aris ir daiktavardžio galas (reiškia Ario vietą, kraštą, pusę). Kai kurie istorikai vardo kilmę bando sieti su legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų (E yra...
Kuršių marios - didžiausias vidaus vandens telkinys mūsų respublikoje. Jų plotas maždaug 1610 km², iš kurių 413 km² priklauso Lietuvai. Kuršių marios šiek tiek didesnės už savo pusseserę Aistmares, tyvuliuojančias anapus Sembos pusiasalio. Marios plačiausios - apie 46 km - pietinėje dalyje. Siauriausia vieta yra įsiterpusi tarp Smiltynės ir Klaipėdos;...
Šventežeris – ežeras, telkšantis Šventežerio miestelyje, Lazdijų rajone, į rytus nuo kelio 2509 Rūda–Šventežeris–Teizai–Kavalčiukai. Priklauso Šešupės baseinui, hidrologinis nr. 15030079. Šventupė jungia su Dusios ežeru. Šventežeris užima 15,2 ha, savo forma primena lygiagretainį, kurio įstrižainė apie 0,65 km driekiasi rytų–vakarų kryptimi, plotis - iki 0,42 km. Krantai žemi, iš dalies pelkėti,...
Švenčionių rajono savivaldybė savivaldybės šiauriniame pakraštyje, pasipuošęs mišku apaugusia sala, slepiasi didžiausias Sirvėtos regioninio parko ežeras - Kančioginas. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 2,28 km, plotis iki 0,72 km. Gylis siekia 13,8 m. Ežeras telkšo rininės kilmės duburyje. Vakaruose ir rytuose krantai aukšti, statūs, ardomi, šiauriniai ir pietiniai – žemi. Ežero pietuose...
Šaltinių akmuo Šaltinių akmuo. Žvelgiant į Lietuvos žemėlapio kontūrą, akis užkliūva už nedidelio žemės ryšulėlio pietrytiniame šalies pakraštyje, tarsi kokio „apendikso", įsiterpusio į Gudiją. Tai - Dieveniškės. Dėl unikalaus ir įdomaus krašto etnokultūrinio palikimo jų apylinkės 1992 m. paskelbtos istoriniu regioniniu parku, vieninteliu tokiu iš 30 Lietuvos regioninių parkų. Dieveniškės...
Lakinskų piliakalnis Lakinskų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Marijampolės savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Lakinskų, Liudvinavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento Marijampolė – Kalvarija, Jungėnuose pasukus link geležinkelio tilto per Šešupę, bėgiais perėjus tiltą, dar 200 m į kairę – yra už senvagės dešinėje, į pietryčius nuo takelio....
Pašlavančio piliakalnis Pašlavančio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 7 km į šiaurę nuo Pašlavančio kaimo, Šilavoto seniūnija. Pasiekiamas keliu Klebiškis-Igliauka, Pašlavantyje pasukus į kairę pietų kryptimi ir pavažiavus 500 m sodybos link – yra kairėje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų-pietryčių...
Padovinio piliakalnis Padovinio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė centrinėje Marijampolės savivaldybės teritorijos dalyje, į šiaurės vakarus nuo Padovinio (Liudvinavo seniūnija). Pasiekiamas plentu Marijampolė – Padovinys prieš pat kelio atsišakojimą į Vaitiškius pasukus į kairę šiaurėn ir pavažiavus 300 m – yra kairėje, vakaruose. Archeologinį kompleksą sudaro Padovinio...
Už Stundžių, išsinėrus iš miškelio bažnyčios bokštui ir geltonai varpinei, vieškelis pasiunta: nerimo ir dulkių verpetas aptvindo ir vežimus, ir pėsčiuosius... Pro Cidrono upelį pradundėjus, pakvimpa oras šviežiais riestainiais ir skrudintam aguonom. — štai ir Tauragnai! Ir atsidūsti žmogus, o ko atsidūsti — nė nežinai.. (Iš Pulgio Andriušo raštų) Tauragnai...
Vakarinėj Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje, pusiaukelėje tarp Antalksnės ir Ginučių, yra gražus, jaukiai Ūkojo ir Alksno ežerų pakrantėse išsibarstęs Kimbariškės kaimelis. Tačiau tokių jaukių ir gražių kaimelių Aukštaitijoje ne vienas ir ne dešimt. IŠ kitų jį išskiria jo savotiškas vardas, viena ar kita forma suskambantis dar keliose Aukštaitijos vietose. Kaip...
Linkmenų miestelis įsikūręs prie Žiezdro ir Ūsių ežerų, 12 km į vakarus nuo Ignalinos. Iš čia eina keliai į Švenčionėlius, Ignaliną, Uteną, Tauragnus. Apylinkės kalvotos. 5 km į šiaurės rytus nuo miestelio yra Linkmeno ežeras (76 ha ploto). Manoma, kad pirmoji Linkmenų vardu vietovė buvo įsikūrusi prie šio ežero, gavusi...
