B. Buračas "Piliakalniai arba šventkalniai" // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7
Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė” ir kit.
Apie kiekvieną tokį piliakalnį galima išgirsti įvairiausių pasakojimų, padavimų ir dainų. O prie kitų yra susidarę net ypatingos apeigos tam tikrais laikotarpiais atliekamos, pav., Joninėse, Sekminėse. Tenka pastebėti, kad veik apie kiekvieną piliakalnį yra pasakojama apie vaidenimąsi, kaip žemaičiai sako „šmėklojamąsi“.
Ne taip senai, dar ir šventos ugnys buvo kuriamos, ant tų senovės šventkalnių. Dar nėra šimto metų kaip ant kai kurių pilkalnių buvo deginama gyvi burtininkai, burtininkės ir įvairūs įtarti raganavus. Dabar žmonės tebemini tuos laikus ir tuos žmones, kurie ne tiek senai buvę nuteisti gyvi sudeginti ant „Biržės Kalno” netoli Šaukėnų miestelio, prie buvusio Ramuvos dvaro. To įvykio, dar ir dokumentas yra Šaukėnų dvare. Tai yra tikras teismo sprendimas moterį sudeginti ant „Biržės Kalno“ už raganystę. Gyvos raganos buvo deginamos ir ant „Raginėnų” kalno pas Raginėnų kaimą Razalimo valsč., Panevėžio aps. ir ant garsios „Šatrijos“ žemaičiuose.
Vienas tokių garsesnių kalnų yra
Pilies kryžių kalnas
Pagal plentą, einantį iš Šiaulių į Joniškį, pavažiavus 13 kilometrų nuo Šiaulių į Meškuičius, tarp Jurgaičių ir Dumontų kaimo stebina nepaprastos išvaizdos kalnas. Pailgas status kalnas su žymiu įdubimu per vidurį, kaip žmonės sako panašus į balną, bet visų ypatingiausias reiškinys, kad ant kalno Iyg miškas kryžių. Visas kalnas nustatytas mediniais kryžiais. Tai ne kapai. Niekad mirusių čia niekas nelaidoja, čia statomi tik gyviems paminklai, kurie šiokiu ar tokiu būdu išsigelbėjo nuo mirties. Tai užžadų kryžiai, pažadėti sergančiu ir šiaip nelaimingų.
Dabar, kalne stovi apie 400 didelių kryžių ir keli šimtai mažučių, atneštų iš toli. Kad ir nuolatos virsta papuvusieji ir žūva, bet bendrai kryžių skaičius kalne nemažėja, nes nuolatos, vis naujus stato pasižadėjusieji iš įvairių Lietuvos vietų. Kryžių yra ir gražių, nes senovėj labai buvę lenktyniaujama pastatyti kuo gražesnį kryžių. Yra labai aukštų, po kelis sieksnius ir labai mažutėlių, iš toliau nematomų. Daug kryžių net didelių yra nešte atneštų ir iš už kokių 30 kilometrų. ‘
Nors kalnas didelis, bet yra maldingų žmonių, keliais išeitas takas apie kalną (kairio papėdėj). Takas žole neapaugęs ir dažnai juo matosi moterys keliais šliaužia ir poteriauja dūsaudamos.
Senovėj sako čia kryžių nebuvo statomą, bet seniau buvęs paprotys nešti aukas ir dėti ant kalno. 1900 m. archeologas Kšivickis yra tuomet suskaitęs kalne pačioje viršūnėje 130 kryžių ir kelis prie tako, vedančio į kalno viršūnę, o 1902 m. priskaitęs jau 155 kryžius. Nuo kada šis kalnas laikomas stebuklingu nėra žinių, bet kiek žmonės bepamena, jau iš senovės čia eina ir važiuoja žmonių numos pasimelsti ir aukoti kryžių, kas kokį gali.
Kalno niekas neliečia, nors daug kas tiki jame esant turtus, ari bažnyčia žemėmis užnešta, arba, kaip kiti sako, nugrimzdusi kalne bažnyčia esanti. Kiti net buvę dasikasę ligi bokšto stogo ir varpąs tik suskambėjęs, o bažnyčia vėl gilyn nugrimzdusi. Kitas drąsuolis bandęs kalną kasti — turtų ieškoti, bet tuoj buvęs į kamuolį sutrauktas, kai pasižadėjo kalne kryžių pastatyti, vėl liko paleistas. Viena moteriške, kurią, radau ant kalno atkeliavusią iš toliau, pasakojo, kad ant šio kalno stovėjusi bažnyčia, kuri kažin kodėl nugrimzdusi. Vienas kunigas kasęs kalną, kalne radęs taurę ir monstranciją, bet ant tų šventenybių tupėjęs šuo ir žemėmis bėręs į akis.
Dar, šneka buvęs toks atsitikimas, Jurgaičių sodžiaus arkliaganiai — tai buvę senėliau — pamatę naktį Pilies kalne pinigus degant. Tuojau sujudę kasti toje vietoje kalne, kur liepsna matėsi, ir radę katilą auksinių pinigų. Kad ir drąsiausias pusbernis bijojęs visų pinigų iš katilo imti, o tik nedaug tepasiėmęs. Tas, kuris ėmęs pinigų, sekančią naktį sapnavęs, tartum kažkoks balsas jam sakęs: „jei kasi pinigus, neužmiršk, kad aš tau tik paskolinu juos ir po laiko turėsi vėl grąžinti atgal”. Pusbernis išsigandęs atbudęs ir rytą viską prisipažinęs savo šeimininkui. Šeimininkas tuoj pasiekęs Meškuičių kleboną. Klebonas su bažnytine ceremonija nuėjęs pinigų vietos šventinti. Ir kai vėl atkasė katilą su likusiais pinigais, kurie blizgėję, kaip auksiniai, pasimeldęs, apšlakstęs juos švęstu vandeniu. Katilas tik sužvangėjęs ir nugrimzdęs į dugną.
Perlaukiečiai gyventojai pasakoja, kad senų senovėj, kada dar nebuvo ne Šiaulių miesto, toje vietoje kur dabar Pilies kalnas, nebuvę jokio kalno. Stovėjusi toje vietoje kažkokia bažnyčia, aplinkui žaliavę didžiausi miškai — eglynai ir pušynai. Karta ištikusi baisi audra, lyg rados, svieto pabaiga atėjo, žaibavę, griaudę ir perkūnas trenkęs į tą bažnyčią, o viesulas užnešęs ją smėliu. Taip pasidaręs aukštas, kaip bažnyčia kalnas ir pradžioje neturėjęs jokio įdubimo viršukalnyj smėlio kalnas, kuris vis kasmet dumbąs ir visas į balą grimstąs.
1930 m. gyvenąs prie Pilies kalno šimtametis senelis pasakojo taip, kaip jis yra girdėjęs iš savo seno tėvo dar vaikas būdamas, o jo tėvas girdėjęs iš senelio tokią istoriją — „Prieš daug šimtų metų, kada dar čia nebuvo nė miestų nei kaimų, šio kalno taip pat čia nebuvę. Toje vietoje, kur dabar Pilies kalnas, buvęs smarkus mūšis. Kovoje žuvę daug kareivių. Žuvusius garbingai palaidoję, toje vietoje gyvieji rieškutėmis ir saujomis supylę ši kalną. Kalnas dar ir dabar didelis, o senovėj buvęs dar didesnis. Kalną pylę tris dienas ir tris naktis. Kada kalnas buvęs baigtas pilti, tuomet kareiviai ant kalno darę dievams aukas ir nuo to laiko ant kalno gyvenęs vaidila ir pasišventusios mergelės. Buvusi kūrenama šventoji ugnis ir sunešamos aukos, ką kas galėjo atnešti. Vėliau, įvedus Lietuvoje priverstiną krikštą, aukuras buvęs nugriautas, vaidila ir šventosios mergėlės buvę išvaikyti. Dabar nuo to karto vis pas kalną apie 12 valandą nakties matosi klajojančių dvasių“ — baigė senelis.
Pilies kryžių kalnas
Padavimas dėl ko kryžiai pradėti statyti kalne taip pasakojamas. Vienas žmogus turėjęs mylimą vienturtę dukrą, kuri susirgusi sunkia liga. Kas tik kokį vaistą žinojęs, nešęs, bet niekas jai negelbėję, sveikata mergelės vis ėjusi menkyn ir diena po dienos artinosi mirtis.
Vieną naktį tėvas pats budėjo prie sergančios savo dukters lovos ir pačiame, vidurnakty apėmęs jį toks saldus miegąs, kad neišsilaikydamas padėjo nuvargusią savo galva ant dukrelės priegalvio ir užsnūdo. Sapnavo, kad nepaprasta moteris šviesiais rūbais jam pasirodė ir sako: — „žmogau, tu nori, kad tavo dukrelė pasveiktų, tai tu turi padaryti medinį kryžių ir pats jį nunešti į Pilies kalną ties Meškuičiais ir ten jį pastatyti — nuo to duktė pasveiks“. Tai pasakius, pranešėja dingusi. Tėvas pabudęs nesupratęs, ar jis užmigęs sapnavęs, ar jam taip pasirodė. Nutarė padaryti gražų kryžių ir kuo greičiausiai nurodytoje vietoje pastatyti.
Kaip tik kryžius buvo baigtas dirbti, išėjo tėvas kryžių nešinas Pilies kalno. link. Kryžius buvęs sunkus, o sveikata silpna, bet stengėsi iš visų jėgų pažadus ištesėti. Trylika valandų ėjęs, nuvargęs tėvas pasiekė Pilies kalną. Kalne nė vieno kryžiaus nebuvo. Pabučiavęs savo atneštą kryžių, tai taip atlikęs kryžiaus pašventinimą, pastatęs pirmąjį Pilies kalne kryžių. Grįždamas namo dar pusiaukely susitikęs ateinant pasveikusią dukrą, su motina jo pasitikti su didžiausiu džiaugsmu. Tėvas net apsvaigęs, matydamas tokį stebuklą, negalėjo suprasti ar tikrenybė, ar taip vaidenasi. Pagaliau paaiškėjo, kad kaip tik tėvas iš namų išėjo kryžium nešinas, tuojau dukters sveikata ėmė gerėti, o kai tėvas pasiekė Pilies kalną, duktė ir iš lovos jau atsikėlė.
Vėliau išgirdę viens nuo kito apie tokius stebuklus Pilies kalne kas tik kuo negalavo statė kryžius Pilies kalne, pasižada kryžių pastatyti, o žiūrėk jau ir sveikas. Kas pažado neišpildo ir vėl suserga.
Tokiu būdu, atsiradę šimtai kryžių iš įvairių Lietuvos vietų suaukotų. Nors vėjai, audros daugybę kryžių išlaužo, tačiau kryžių kalne yra dar tiek daug, lyg tankiame miške medžių priaugę. Dėl to tas kalnas visoje Lietuvoje garsus savo ypatingumu.
