Kertuojai Kertuojai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 12,5 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 3,22 km, didžiausias plotis – 2,71 km. Altitudė 146,3 m. Forma primena ovalą. Kertuojai susidarė ledo lūstavietėje. Didžiausias gylis – 5,9 m. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, tik šiaurinis aukštesnis. Ežerą supa Lakajų, Inturkės, Kerijos ir Vyžintų miškai. Ežere vakarinėje...
Mančiagirės skardžiai Mančiagirės skardžiai – gamtos paminklas, esantis pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje, 1,5 km į pietus nuo Mančiagirės kaimo, Ūlos atkarpoje tarp Zervynų ir Mančiagirės, 0,4 km į vakarus nuo Mekšrinio ežero. Patenka į Varėnos miškų urėdijos Marcinkonių girininkijos 43, 53, 59, 60, 928, 932 ir 936 kvartalus. Saugoma nuo 1997 m. spalio 2 d. Ūlos atkarpa ties skardžiais laikoma...
Ūla Ūla – upė, tekanti per rytinį Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) pakraštį, Merkio intakas. Ilgis 84 km (nac. parku teka 25 km). Upė teka šiaurės vakarų kryptimi. Ištakos yra Pelesos apylinkėse. Aukštupyje teka pro Dainavos girioje esančius kaimus Dubičius, Rudnią, Zervynas, Žiūrus, o už jų įteka į Merkį. Gausu skardžių, kilpų, atodangų. Upėn suvirsta nemažai medžių. Netoli Rudnios prateka Ūlos ežerą (hidrologai nesutaria,...
Vilkiniai Vilkiniai - taip vadinama už kokių 0,5 km į PV nuo tilto esanti, kitados Kaniavos seniūnijai ir girininkijai priklausiusi Zervynų k. dalis Ūlos kair. krante (viduryje – LKS94: 533010, 5996749). Nuo šios kelių sodybų grupės upės link, apie 200 m ruože plytėjo daržai, o su likusia k. dalimi nuo...
Zervynos Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionalinio parke abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Vakariniu pakraščiu eina Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis, yra Zervynų geležinkelio stotelė. Zervynas iš visų pusių supa Dainavos girios miškai. Pro kaimą vinguriuoja Ūla (per ją įrengtas medinis tiltas ir metalinis Zervynų geležinkelio tiltas), nedidelis šaltiniuotas Pavilnio upelis....
Škilietų ežerai Škilietų ežerai – 3,5 ha ir 5,3 ha ploto glaciokarstinės (termokarstinės) kilmės ežerai Dzūkų aukštumoje, Trakų rajone, 4 km į šiaurę nuo Aukštadvario, Mergiškių Kalvų miške. Patenka į Aukštadvario regioninį parką, Mergiškių kraštovaizdžio draustinį. Ežerai eutrofiniai, užaugantys. Telkšo Akmenių eroziniame klonyje,glaciokarstinėje dubėje žemiau garsiosios Velnio duobės. Škilietų ežerai yra labai skirtingo charakterio....
Antaveršio duobė Antaveršio duobė - unikalus gamtos objektas esantis Aukštadvario – Giriotiškių stambiai kalvotame moreniniame kalvyne. Ji susiformavo paskutinio ledynmečio periode, Gelionių kalvos šiauriniame pakraštyje. Duobės gylis skirtingose pusėse skiriasi. Antaveršio duobė susidarė ledyno pakraščio properšoje, į kurią nuo paviršiaus sutekėdavo ledo tirpsmo vanduo. Vėliau duobė užsipildė ledu, nukritusiu nuo ledyno...
Šatrijos ugnis Šatrijos ugnis – savanoriu sergstima Amžinoji ugnis Žemaitijoje, Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, ant Raudonkalnio prie Pašatrijos kaimo, Luokės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Luokė – Gaulėnai 2,7 km į pietryčius nuo Luokės miestelio Žylakiuose pasukus į dešinę pietų kryptimi, už 1,5 km yra kelio gale. Apylinkėse įsteigtas Šatrijos kraštovaizdžio draustinis (813 ha). Amžinoji Šatrijos Ugnis – tai mūsų tautos dievų ir protėvių palikimas bei gyva perdava ateities...
Piktežeris Piktežeris – ežeras Lietuvoje, Plungės rajone, pietvakarinėje Platelių ežero pakrantės pelkėje (Piktežerio pelkė). Ežeras beveik apvalus, ilgis ir plotis maždaug vienodi – 0,19 km. Altitudė 146,3 m. Krantai žemi, užpelkėję, apaugę retais medžiais. Rytuose ir pietuose jungiasi siauromis protakėlėmis su netoliese esančiomis Platelių ežero įlankomis. Į pietryčius prasideda Auksalės pusiasalis. Kiek atokiau į vakarus įsikūręs Beržoro kaimas ir telkšo Beržoro ežeras. Legendos...
Albinavos duobė Albinavos duobė yra Aukštadvario – Giriotiškių stambiai kalvotame moreniniame kalvyne. Duobė yra elipsės formos, lėkštais šlaitais su mažu ežerėliu. Tai glaciokarstinės kilmės geologinis-geomorfologinis objektas, turintis ledyno tirpsmo vandenų srauto išgraužtą protaką. Tirpstant ledynui vandens srautai tekėdami nuo aukštesnių smėlingų kalvų atnešė atitrūkusį ledo luistą ir palaidojo žemesnių moreninių...
Mergiškių alko akmenys Mergiškių alko akmenys – tai viena seniausių ir paslaptingiausių mitologinių akmenų grupė Trakų rajone, esantis Aukštadvario seniūnijoje, Mergiškių kaime, Mergiškių kraštovaizdžio draustinio širdyje. Šis archeologiniu ir mitologiniu požiūriu vertingas pavienis objektas yra valstybės saugomas nuo 1994 m. ir priskiriamas regioninio reikšmingumo kultūros paveldo vertybių sąrašui. Jo amžius...
Gedanonių kalva Gedanonių kalva – viena aukščiausių kalvų pietų Lietuvoje, už 5 km į pietryčius nuo Nemaitonių, Gedanonių kaime. 257,4 metrų aukštyje virš jūros lygio iškilusi Gedanonių kalva – ne tik viena aukščiausių Pietų Lietuvos viršūnių, bet ir tikras reljefo perlas, vainikuojantis Aukštadvario kalvyną. Ji stūkso Dzūkų aukštumoje, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, vos keli kilometrai nuo garsiosios...
