Šimonių piliakalnis Šimonių piliakalnis, dar žinomas kaip Migonių, Paberžių ar Sindriūnų piliakalnis, seniau dar buvo vadintas Gužučkalniu, Velniakalniu – piliakalnis Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į vakarus nuo Pasvalio, Migonių kaimo šiaurėje, Pasvalio seniūnija, dešiniajame Mūšos upės krante. Pasiekiamas plentu 205 Pasvalio aplinkkelis pro Valakėlius, Gustonis pavažiavus nuo jo susikirtimo su siauruoju geležinkeliu 1,3 km, yra 50 m į dešinę šiaurėje nuo kelio. Šimonių...
Sedos piliakalnis, Pilalė, Kalpės kalnas, Karpos kalnas – piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sedos, Sedos seniūnija. Pasiekiamas keliu Seda – Pašilė, dar neišvažiavus už Sedos pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, į kalvą vedančiu keliuku pavažiavus 100 m – yra kairėje pakilus į kalvą. Piliakalnis yra buvęs bliūdo formos. Įlipęs į jo centrą, per pylimus nieko aplink nematydavai. XIX a....
Skomantų piliakalnis Skomantų piliakalnis su gyvenviete, Ragokalnis, Papilys, Raguvos kalnas, Raguva – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Skomantų kaimo vakaruose, Veiviržėnų seniūnija. Pasiekiamas nuo kelio Gargždai – Švėkšna ties jo nežymiu posūkiu miške į kairę važiuojant tiesiai – į dešinę pietvakarių kryptimi buvusiu ankstesniu keliu 450 m iki mašinų stovėjimo aikštelės, nuo jos eiti į kairę keliuku 100 m šiaurės...
Šiūparių piliakalnis Šiūparių piliakalnis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Padubrinų kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Švėkšna – Daukšaičiai, pasukus pro Alseikas link Šiūparių, už Padubrinio, ties kelio į Lekius atsišakojimu, pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, laukais pavažiavus 900 m, yra priekyje. Šiūparių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šalpės kairiojo kranto vingyje. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių...
Paulaičių piliakalnis Paulaičių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paulaičių kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš plento Gardamas – Švėkšna pavažiavus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Paulaičių, už 1,6 km - keliu į pietus – pietvakarius, už 300 m už griovio pasukus į dešinę šiaurės kryptimi lauko pakraščiu – yra už 500 m, lauko šiauriniame krašte. Paulaičių piliakalnis...
Normančių piliakalnis Normančių piliakalnis su gyvenviete, Bauskės pilis – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pakapės, Šiaulių kaimiškoji seniūnija. Pasiekiamas iš plento 2105 Tytuvėnai–Pakapė–Šiauliai , pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, į Normančius, juose – į kairę pietvakarių kryptimi link Pakapės, pavažiavus 500 m – 0,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio pietryčių kryptimi. 0,7 km į šiaurės rytus nuo Pakapės kaimo kapinių. Normančių piliakalnis...
Didžiųjų Gulbinų piliakalnis Didžiųjų Gulbinų piliakalnis – piliakalnis, stūksantis Vilniaus šiaurinėje dalyje, į rytus nuo kelio A14 Vilnius–Utena , Didžiuosiuose Gulbinuose, Gulbino ežero saloje. Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, 2009 m. įrašytas Į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 33045). Užima 2234 m² teritoriją, datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I mūsų eros tūkstantmečiu. Piliakalnis yra vienintelėje Gulbino ežero saloje, vandens telkinio...
Ežerėlio durpynas Ežerėlio durpynas (seniau Strukbalis) – durpynas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Kauno, prie Ežerėlio miestelio. Ežerėlio durpyno plotas 1650 ha. Ežerėlio durpynas, kurio vidurinę dalį užima aukštapelkė (74% viso ploto), šiaurinę, vakarinę ir rytinę dalis – žemapelkė (26%). Ežerėlio durpynas susidaręs ledo luistavietėje, senojoje deltinėje smėlingojoje lygumoje. Durpių klodo didžiausias storis 6,5 m, vidutinis – 3 m. Po durpėmis esančio sapropelio sluoksnio...
Galvė Galvė – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, Trakų miesto šiaurinėje dalyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Pietuose išsikišančiame pusiasalyje yra XIV a. Pusiasalio pilies liekanos. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,28 km, didžiausias plotis siekia 1,96 km. Altitudė 148,5 m. Ežero gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvės dubuo rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 13,5 km,...
Kamšos piliakalnis Kamšos piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Kamšos (Tauragnų seniūnija) kaimo. Kalva, dar vadinama Barsukakalniu, yra tarp laukų. Šlaitai 4–5 m aukščio, jų viršutinė dalis stačiai nulyginta. Viršūnės aikštelė ovali, 35x20 m dydžio. Kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Piliakalnio šiaurės ir vakarų papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, apie 0,5 ha plote...
Stalo kalnas Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai...
Bekešo kalnas Bekešo kalnas – piliakalnis Vilniuje, Pilių rezervate. 2005 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą. Kasparo Bekešo antkapinis paminklas, 20 m aukščio ir 4 m skersmens aštuoniakampis bokštas, nugarmėjo į Vilnią, vandeniui paplovus kalno šlaitą 1838 ir 1841 m. Vėliau, 2009 m. liepos 5 d. kalno papėdėje, Bernardinų sode Krivių g. 10, atidengtas medinis ąžuolinis obeliskas Kasparui Bekešui (autorius - tautodailininkas Rimantas Zinkevičius). Ldk S. Batoro draugas karvedys Kasparas Bekešas mirė Gardine, bet prieš...
