Senovės Merkinės stulpai ir jų likimas

A. Navarackas „Senovės Merkinės stulpai ir jų likimas“ // Ateitis. – 1943, Nr. 255, p. 3

Šiaurinėje Merkinės pusėje, lau­kuose, dunkso du seni mūro stulpai. Vienas yra apie 0,5 km nuo miesto tarp vieškelio į Daugus ir plento į Varėną, antras — prie seno Kauno kelio Subartonių link už 1,5 km nuo miestelio.

Iš viso aplink miestą buvo keturi tokie stulpai, iš kurių du jau sugriu­vę. Visi stulpai buvo panašaus stiliaus, aštuoniakampiai, vienodo sto­rumo ir apie 5 m aukščio.

Praeiviui šitie stulpai — tai pa­slaptinga mįslė: kokios jie paskirties, kas ir kada juos statė? Vietos ir tolimesnės apylinkės žmonėse yra daug apie juos įvairių pasakojimų.

1. Pasakojama, kad buvusi tokia karalienė, pavarde Sonia, kuri atmi­nimui palikus šituos stulpus. (Papasokojo Kudarauskienė, Gudakiemio k., Merkinės valsč.).
2. Kiti sako, kad Merkinė turėjusi Magdeburgo teises, todėl tie stulpai buvo pastatyti miesto sienoms at­žymėti. Tiesa. Zigmantas Augustas 1576 m. suteikė Merkinei Magdebur­go miesto teises (Slownik Geograficzny, VI tom., 257 — 259 psl.).
3. Kiti mano, kad Katrynos laikais buvo padaryti tie stulpai; tai buvo riba, kur vyko prekyba.

Yra ir daugiau pasakojimų, spėji­mų, tačiau tikrų žinių, kas, kada ir kuriam tikslui tuos stulpus sumūrijo, nėra.

Kaip dauguma mūsų istorinių pa­minklų, taip ir šie stulpai susiję su vairiomis paslaptimis: užkastais lobiais ir pn.

1. Nuo stulpo per šautuvą spinduliu aplinkui atmatavus yra pakasti lobiai, pinigai.
2. Vidury stulpų, sako, yra padėti dokumentai. Spėja, kad stulpe, kur padėti tie dokumentai, buvo langelis, paskiau užmūrytas. — Kudarausko Ipolito tėvas iš Gudakiemio su kaimynu kartą naktį buvo nuvažia­vę tų dokumentų išimti, bet stulpas buvo prie vieškelio, ir jiems trukdė jį griauti.
3. Merkinės stulpuose esančios Karalienės Mikaldos knygos, bet ne­žinia, kuriame stulpe. — Karalienė Mikalda turėjo 9 knygas. Tas kny­gas norėjo Saliamonas nupirkti. Ji prašė 9 rublių, bet Saliamonas ne­norėjo tiek mokėti, tada tris knygas sudegino ir vis tiek prašė 9 rublių. Saliamonas nesutiko. Ji vėl tris su­degino. Liko tik trys knygos. Pagalau karalius, nenorėdamas, kad to­kios svarbios knygos žūtų, nupirko ir įmūrijo viename Merkinės stulpe, bet kuriame, nežinia. (Papasakojo J. Jocunskas, Guobinių k., Leipalingio valsč.).

Šio pasakojimo variantas nuo se­niai pasklidęs plačioje apylinkėje. Tačiau tenesigundo bent kas tuos stulpus „tyrinėti“, nes ar ką ras, ar ne, o paminklui žalos pridarys. Ypač toks įspėjimas gali būti pravartu dabar, karo metu, kada yra visokių „aiškiaregių“ — „pranašų“, mėgssančių aiškinti įvairius įvykius, su­sijusius su karu. Ir „burti“ ateitį, vadovaudamiesi Karalienės Mikal­dos pranašavimais…

Atrodo, kad ir pirmus du stulpus prisidėjo sugriauti panašių „tyrinėtojų“ — smalsuolių ir lobių ieškoto­jų ranka. Viena, tie stulpai buvo nuošalesnėje vietoje, kur kiekvie­nam mažiau pastebėtam galima „ty­rinėti“, o antra, jie sumūryti iš ga­na stiprių plytų, kurias gamtos są­lygos ne taip lengvai gali įveikti.

Likusieji du stulpai dar 1935 m., kada teko juos apžiūrėti, dalyvau­jant Švietimo Ministerijos Valstybinės Archeologijos Komisijos surengtoj ekspedicijoj, rasti tokioj būklėj: Stulpas, esąs prie Kauno kelio, aštuoniakampės for­mos,

1. daugiau kaip 4 m aukščio, 3,95 m aukštumoje yra niša, kurioje bu­vę paveikslai. Iš vakarų ir pietų pu­sės tinkas ir mūras nuiręs. Stulpo šonai iš šiaurės išsilaikę daug ge­riau. Pagrindo forma nutrupėjusi, ir negalima žinoti, ar buvo aštuonia­kampė, kaip ir stulpo, ar apvali.
2. Stulpas prie Daugų kelio 4,5 m aukščio. Atrodė, buvęs aukštesnis, nes viršuje dar buvo 4 mūriniai stulpeliai po skardos stogeliu. Tarp stulpelių buvusios kažkokios statu­lėlės.

Yra žinių, kad visų stulpų viršū­nėje buvo bokšteliai ir kabojo var­pai. Rusai didelėms iškilmėms tais varpais skambindavo.

Stulpo šonuose iš keturių pusių buvę paveikslai. Dar pasakojama taip: iš 4 šonų buvo išpjovos (lizdai), kuriuose buvo išstatyti herbai: lie­tuvių, vokiečių, lenkų ir rusų. Žymu dar vinys, kurios padarytos kal­vių. Kiti sako kad 6 kampuose bu­vo herbai ir šventųjų paveikslai. Tačiau tikslių žinių nėra ir net ne­pavyko patikrinti, ar tie herbai ir paveikslai buvo tik viename stulpe, ar visuose.

Bazė kvadrato formos, stulpas apskritas, ant viršaus iš likusių žy­mių galima spręsti, kad keturi stulpelai sudarė irgi kvadratą. Merki­nės miestelio gyventojas Antanas Jonolynas ir kiti pasakojo, kad stul­pas esąs pastatytas karalienės Kat­rynos atsilankymo proga.

Stulpo žiemių ir rytų pusės išsi­laikiusios geriau, pietų ir vakarų pusės apie 0.5 nuardytos lietaus ir ir vėjo. Bazės kampai nuirę.

Tada buvo pradėtas šio stulpo „remontavimas“, be seniau užmūry­to kryžiaus, dar ant viršaus buvo daromi kažkokie kryžiui sustiprinimai. Niekas nesukliudė šio pamink­lui žalingo darbo. Ant viršaus pastatytas sunkus mūro ir geležies kryžius ne tik keičia, darko pa­minklo buvusį stilių, bet savo svo­riu prisideda prie griovimo. Iš viso remontas atliktas nesilaikant buvu­sio paminklo stiliaus, o tai neleisti­na. Remontas gali būti daromas tik tiksliai nustačius buvusią architektūrinę konstrukciją, o ne „iš akies“ visai neprityrusių darbininkų, kaip šiuo kart padaryta, kad „atremontuotasis“ paminklas tapo nepanašus į buvusią savo formą.

Dabar, galima sakyti, išlikęs tik vienas natūralesnės formos stulpas, slepiąs savy gal gan svarbius istori­nius faktus, kurie kol kas tik įvai­rių pasakojimų ir legendų miglose paskendę. Tačiau ir šis stulpas, kaip iš šio atvaizdavimo matyti, yra ge­rokai apgriuvęs. Todėl ji, kaip gyvą istorijos paminklą, būtinai reikia apsaugoti nuo tolimesnio irimo, lie­taus ir oro daromos žalos. Jeigu dabar, kaip karo metu, būtų neįmano­ma padaryti kapitalino remonto, atstatant jo visą konstrukciją, rei­kėtų bent aptinkuoti. Jo likimu tu­rėtų susirūpinti Kultūros paminklų apsaugos įstaiga.