Sudargo miestelyje

J. Ramonaitis „Sudargo miestelyje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 228, p. 3

Sudargo miestelis netoli Vokieti­jos sienos, todėl dar ir dabar čia labiau negu kitur žymu bolševikų vienerių metų okupacijos pėdsakai. Tai liudija vadinamoji Vorošilovo įsitvirtinimų linija, kuri nepaprastu smarkumu buvo statoma. Dar kai kur žymu bunkerių liekanos, arčiau prie vieškelių dar matyti prieštanki­nių kliūčių pėdsakai, įkasti į žemę milžiniški stati medžiai ir palikti pusantro metro kyšot iš žemės.

Čia apylinkė labai kalnuota, miš­kinga ir turi gražią gamtą. Dėl ne­paprasto apylinkės gamtos grožio ir kalnuotumo šį kampelį daug kas va­dina mažute zanavykų „Šveicarija“. Nuo aukšto kalno žiūrint matyti net šešių parapijų bažnyčių bokštai, iš jų net dvi Vokietijos — Šilėnų ir Klaipėdos krašto, Smalininkų. Žiū­rint į vasaros rytus atsiveria nepa­prastas vaizdas: kiek akimis užmatai, tyliai banguoja Nemunas, o jo van­denį nuolat raižo garlaiviai, sieliai ir valtys. Toliau, kilometrais nusitęsusios vilnija Pervazninkų kaimo lankos. Tolumoje snaudžia Jurbarko miestas, 1940 metų vasarą per gaisrą labai smarkiai apkentėjęs. Už 20 km gotišką bažnyčios bokštą aukštai iš­kėlusi matyti Skirsnemunės bažny­čia ir šimtamečiuose medžiuose pa­skendęs Kaimelis. Į pietus kitas pasienio miestelis — Slavikai. Ties Su­dargu susieina keturių apskričių ir Lietuvos — Vokietijos ir Klaipėdos krašto ribos. Todėl daug kas juokais yra pasakęs, kad Sudarge gyvenant girdėti gaidžius giedant ir šunys lo­jant iš trijų valstybių ir keturių ap­skričių.

Prie Nemuno, apjuostas stačiais skardžiais, yra gražus Vorpilio pi­liakalnis. Apie šioje vietoje jotvin­gių tvirtovės buvimą pasako įvairios senos iškasenos, degėsiai ir pilies mūro žymės. Tai buvusi paskutinė jotvingių pilis. Toliau yra Raguvos daubos, kur, pasak vietos žmonių pasakojimų, vaidindavosi. Burgaičių kaime yra Kalmukšulinis, kur per sukilimą 1831 m. gyventojų egzeku­cijai stovėję kalmukai arkliams gir­dyti buvo iškasę šulinį. Prie Nemu­no pievose nedideli, bet žuvingi eže­rėliai. Apylinkės vietovardžiai, kaip antai: Mikų Kalva, Didvyžąbalis, Milžinkapis, Žvėrinčius, Kieiplynė, Varakalnis ir Kinelis. Apie juos apylinkėje yra prigijusių, visokių le­gendų ir padavimų. Šioje apylinkėje buvo labai įsiliepsnojęs 1905 m su­kilimas. Čia takeliai ir miškai spau­dos draudimo laikais išvaikščioti knygnešių pėdomis, nes per čia gera susisiekti su Tilže.

Burgaičių piliakalniai

Burgaičių piliakalniai: Vorpilis, Pilaitė ir Burgaičių piliakalnis III arba Bevardis

Adresas Burgaičių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėtas Vorpilis, esantis šalia kitų dviejų piliakalnių.

Kategorijos Piliakalniai

Pats Sudargo miestelis nedidelis, senais laikais buvęs karališkasis kaimas, įkurtas XVI amž. pirmoje pusėje karalienės Bonos. 1639 m ka­ralienės Cecilijos Renatos, karaliaus Vladislovo VI žmonos, pastatyta koplyčia; 1724 m. gruodžio 2 d. Naugardo vaivadai ir Jurbarko lai­kytojui Jonui Radvilai prašant, ka­ralius Stanislovas Augustas II Su­dargo kaimą pakėlė į miestų eilę, suteikdamas Magdeburgo teises, ir praminė Jansbogu. Tas vardas žmo­nėse neprigijo, ir Sudargu toliau buvo vadinamas. Karalius Stanislo­vas Augustas II patvirtindamas Sudargui privilegijas, 1792 m. gegužės 12 d. suteikė herbą, kuriame yra at­vaizduoti sukryžiuoti kardas ir makštis, laurų vainiku perjuosti. Pirmoji bažnyčia pastatyta grafo Potockio 1749 m. Prieš didįjį karą ji sudegė. Po karo sudargiečių au­komis pastatyti gražūs mūriniai maldos namai. Pirmoji mokykla Su­darge pradėjo veikti 1859 m. Per šį karą miestelis nenukentėjo.

Iš Sudargo apylinkės knygnešių tarpo ypač pažymėtinas kunigas Martynas Sidaravičius, gimęs 1829 m. Marijampolės aps. Jis yra vadi­namas net visos Lietuvos knygnešių tėvu. Spaudos draudimo laikais kun. Martynas Sidaravičius platino po visą Lietuvą knygas ir laikraščius, organizavo knygnešių būrius. Tilžėje finansavo knygų ir laikraščių leidi­mą. Apie Sidaravičių senesni Su­dargo apylinkės gyventojai taip at­siliepia: jaunas būdamas, jis buvo padaręs Dievui įžadą, kad, jei galė­siąs įeiti į kunigus, visą gyvenimą nevalgysiąs mėsos. Tą savo įžadą pildė. Degtinės negėrė. Jo drabužiai visada būdavo austi iš naminio milo. Taip aštriai ir taupiai gyvenda­mas, viską, kas atlikdavo nuo mažų gyvenimo reikalavimų, sudėdavo į lietuviškus laikraščius ir knygas. Mirė 1907 m. kovo 7 d.

Prieš keletą metų ant kunigo Martyno Sidaravičiaus kapo Sudar­ge jaunimas pastatė gražų paminklą su atitinkamu užrašu.

Sudargo miestelis gana senas, bet labai planingai išplanuotas.