Vokiečiai pas Varnius

Vokiečiai pas Varnius

Metuose 1314 kryžokų viršininkas Plockas, surinkęs būrį kareivių, išsiuntė į Žemaičius, į Varnių pavietą. Ties šios dienos Taurage persikėlė kareiviai per upę Jūrą, krūmais pagal traukė į Šilalę. Nuo žemaičių su visu neužkabinti, atėjo pas ežerą Lūkstą. Nakčiai užšokus, vokiečiai apsistojo, sukūrė ugnis, išsivirė valgius, pastatė sau šatrus ir sugulė. Žemaičių nematydami, sargybas pastatė antkelyj, bet nuo krūmų nepastatė. Miegojo be pavojaus, it savo krašte. Bet jauni ir drąsūs žemaičiai nemiegojo. Nakčia pagal susirinko jų į du šimtu, ėmės kirvius, bartas, dalgius ir išėjo naktovidu neprietelių smaugyti.

Naktis buvo mėnesiena. Vieni žemaičiai, krūmu pagal prilindę, stebėjos, kurie šatrai yra gražesni, puolė į tuos, kirto ir pjovė pačius viršininkus. Kiti, matydami šeriamus arklius, skubėjo prie tų; vadžias papjovė, sėdo ir jojo šalin. Treti grobstė brangius daiktus, šatruose padėtus. Ketvirti, susėdę į valtis, leidos lig tęvojo galo ežero Lūkstas. Išsėdę išgriovė tiltus ir perkasė keliose vietose skersai kelią, iš kurio negalėjo neprietelius išsisukti, nes visur buvo balos.

Pakilo klegesys vokiečių abaze: viršininkai pašokę ieškojo savo galvų, bet tų rasti nebgalėjo. Kiti grobė ginklus, sustojo į rindas, norėjo muštis, tačiau niekame nematė žemaičių, kūne, pagavę ką galėdami, sulindo į mišką. Beregint sargyba nuo paežerio danešė vokiečiams žemaičius jau užimant užpakalį. Persigandę atėjūnai tarės jau esantys apsiaustais, todėl, pametę savo numirėlius, skubiai grįžo į Prūsus. Pakelėj kame ne kame grobstė žmonių gyvulius, maistui reikalingus. Sugrįžę kad savo mistrui viską papasakojo, tas tarė: „Argi ne mulkiai esat, nežinojot žemaičius visados pasaliais esant! Svetimame krašte sumigot sargybų nepastatę! Kad jūs prapultumėt ir vokiečiais nebuvę! Mano ricielių paguldėt keturias dešimtis šešis, o žemaičio nė vieno neužmušei.”

Šie visą nelaimę dėjo ant papjautųjų viršininkų ir tarė: „Nu, tiktai siųsk tamsta mus kitą kartą, mes tiems pagonims žemaičiams suduosim garo!”

M. Valančius „Pasakojimas Antano Tretininko” // Raštai I-tomas 2001 m., p. 607-609

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *