Ignalinos kraštas — V., 1966, p. 300. Užrašyta Gaveikėnų k. Iš Adelės Vaičkuvienės, 71 m. Užrašė J. Aidulis 1984 m. Seniau bodavo tokios laumės. Ilgom kasom, gražios. Tai jos Palūšėj gale Galo Praustuvio, lig krūtinės būdavo vandeny. Tai kai tik saulelė nusileisdavo, tai laumės ir dainuodavo. Bet žodžių nesuprasi, žmonėm…
Peržiūrėti daugiau
Ignalinos kraštas — V., 1906, p. 303. Užrašyta Ginučių k. iš Kazio Ruko. 84 m. Užrašė N. Vėlius 1964 m. Almajo ežere mano senelis žuveliavo. Tai anas naktį pamatė labai dideli liudekaitį. Tai anas žeberklais jam kaip davė, neišlaikė žeberklo — ir nuvėjo su žeberklais tas liudokaitis. Anie dviejuos buvę….
Peržiūrėti daugiau
Netoli Ūkojo ežero, ant Ginučių piliakalnio, kadaise stovėjo galinga pilis. Kartą žiemą šią pilį užpuolė kryžiuočiai. Lietuviai ilgai ir atkakliai gynėsi, bet apgaule ir klasta pilis buvo paimta. Kryžeiviai sudegino pilį, išžudė karius, nepagailėjo net moterų ir vaikų. Baigę savo juodą darbą, sėdo ant žirgų ir išjojo į vakarus per…
Peržiūrėti daugiau
Seni žmonės pasakoja, kad po Pakasu yra urvas jungiantis priešingus krantus. Tuo urvu, esą, naudojosi lietuvių kariuomenė, nuo kryžiuočių gindama Ginučių, Stripeikių, Šiliniškių kalvose išsidėsčiusias gyvenvietes ir pilis. Nuo šio urvo, pasikasimo esą ir kilęs ežero vardas. Pakasas „prarijęs" daug priešų, bandžiusių pavergti mūsų kraštą.
Peržiūrėti daugiau
Ten kur Tauragna įteka į Pakaso ežerą, stovi senas senas malūnas. Kadaise jame su dukra gyveno senas malūnininkas. Dukra buvusi graži ilgakasė lietuvaitė. Vieną audringą naktį pas malūnininką pasibeldė paklydęs pakeleivis. Tai buvo svetimšalis pirklys. Malūnininkas jį gražiai priėmė, apnakvindino. Pirklys gyveno savaitę, o paskui net neatsisveikinęs dingo. Pasirodo, kad…
Peržiūrėti daugiau
Seniau atsibastydavo į Meironis pirštis turtingų gaspadorių sūnūs nuo Saldutiškio, Linkmenų. Tėvams gaila būdavo atiduoti savo gražuoles. Kas tinklus taisys, kas mėtas, lelijas gėlių darželyje laistys… Ne iš kelmo spirti Meironių žvejai žinojo būdų neprašytiems svečiams atbaidyti. Pelkėse prie Laumakėlių ežerų laikydavo porą kaladinių avilių. Į juos bitės prinešdavo tiršto…
Peržiūrėti daugiau