Ten kur Tauragna įteka į Pakaso ežerą, stovi senas senas malūnas. Kadaise jame su dukra gyveno senas malūnininkas. Dukra buvusi graži ilgakasė lietuvaitė. Vieną audringą naktį pas malūnininką pasibeldė paklydęs pakeleivis. Tai buvo svetimšalis pirklys. Malūnininkas jį gražiai priėmė, apnakvindino. Pirklys gyveno savaitę, o paskui net neatsisveikinęs dingo. Pasirodo, kad jis suvedžiojo malūnininko dukrą ir iškeliavo. Dukra ilgai verkė, sielojosi ir, nesulaukusi pirklio, nusiskandino ežere. Dabar, kai būna ramus ežeras, papūtus vėjeliui, jo paviršius pasidabina raibuliuojančiomis ir ramiomis juostomis. pasakojama, kad tai skenduolės, malūnininko dukters, kasos. Esą, ir ežero pavadinimas yra kilęs nuo šio žodžio.
