Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurrytiniame pakraštyje, netoli Pilviškių, 12 km į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio, Šešupės ir Raūsvės santakoje dunkso Piliūnų piliakalnis. Piliakalnis įrengtas Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe. Aikštelė trikampė, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 11 m ilgio, 14 m pločio vakariniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 30 m ilgio, 2 m…
Peržiūrėti daugiau
Vakarų Lietuvos miestelis – Rusnė – įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šios, savo vandenimis apglėbusios Rusnės salą toliau plukdo Nemuno vandenis į Kuršių marias, pakeliui susiskaldydamos į smulkesnes šakas, kurios sudaro Nemuno deltą. Čia įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnės sala sudaro 43,5 kv….
Peržiūrėti daugiau
Lietuvos vakarinėje dalyje, Šilutės rajono savivaldybėje, prieš įtekėdamas į Kuršių marias, Nemunas sulėtina savo vandenis. Dėl daugybės sąnašų čia jis skaidosi į šakas ir sudaro deltą. Nemunas – vienintelė upė Lietuvoje, sudaranti deltą. Tai žema trikampė lyguma, virš vandens pakilusi vos metrą – bekraščių lankų, akimis neaprėpiamų nendrynų, salų, seklumų,…
Peržiūrėti daugiau
Ventė – senas žvejų kaimas Lietuvos vakarinėje dalyje, Kuršių marių pakrantėje, 25 km nuo Šilutės. Ventę nuo „Didžiosios žemės“ skiria Kniaupo įlanka. Kaimas žinomas nuo XIV a., bet dėl nepalankių gamtos sąlygų nesiplėtė. Jis įsikūręs Ventės rago pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km, o didžiausias plotis – 2,2 km. Per Ventės…
Peržiūrėti daugiau
Alkos alkakalnis Alkos alkakalnis stūkso Erlos ir Alkupio santakoje. Tai ledynmečiu suformuota didžiulė kalva, kurios pietinė dalis vadinama Alkos kalnu. Alkos alkakalnis apaugęs mišku, kuriame dominuoja spygliuočiai. Šlaitai statūs, iki 10–13 m aukščio. Pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje yra pora pakilumų, primenančių pilkapius. Pietvakarine kalvos papėde ir šiaurės vakariniu šlaitu praeina…
Peržiūrėti daugiau
Senoji Įpiltis – nedidelė gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 26 km nuo Kretingos miesto, netoli sienos su Latvija, Šventosios upės slėnyje, Įpilties piliakalnis – vienas įspūdingesnių mūsų krašto piliakalnių – yra tarp Senosios ir Naujosios Įpilties kaimų, Juodupės dešiniojo kranto kilpoje, už pusės kilometro nuo tos vietos, kur ji…
Peržiūrėti daugiau
Asalnų ir Asalnykščio ežerai labai dažnai vadinami bendru Asalnų ežero vardu. Jie jungiasi sąsmauka. Į rytus nuo sąsmaukos yra Asalnai. Patogumo dėlei ir mes abu ežerus vadinsime bendru vardu. Geriausiai prieinamos rytinės ir šiaurinės ežero pakrantės. Vakarines ir pietines pakrantes sausumos keliais pasiekti kur kas sunkiau. Asalnų ežeras labai sudėtingos…
Peržiūrėti daugiau
Birutės kalnas Birutės kalnas. Palanga – kurortas prie Baltijos Jūros. Manoma, kad ji užjūrio pirklių galėjo būti lankoma nuo 1161 m. Pietinėje miesto dalyje yra kalva, iškilusi 20,7 m virš jūros lygio, – Birutės kalnas. Kalva žemėlapiuose žymima nuo XVII a. 1965 m. papėdėjė pastatyta skulptūra „Tau, Birute“ (autorė Konstancija…
Peržiūrėti daugiau
Klaipėdos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, prie senojo Žemaičių plento, Endriejavo miestelio šiauriniame pakraštyje, tyvuliuoja Kapstato ežeras, dar vadinamas Laigiu. Jo plotas 43 ha, ilgis 1,2 km, didžiausias gylis 2,4 m. Krantai žemi, rytinis miškingas. Į ežerą įteka Dievupis, išteka Veiviržas. Vietovardis Kãpstatas kildinamas iš tokio pat žodžio, reiškiančio „vieta, aptverta…
Peržiūrėti daugiau
Tauralaukio Velnio akmuo Tauralaukio Velnio akmuo – mitologinis akmuo, esantis Klaipėdos rajono savivaldybėje, šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje. Žmogaus apdorotas riedulys akmuo guli Danės upės kairiojo kranto aukštumos vakarinėje pašlaitėje, apie 100 m į pietvakarius nuo Tauralaukio senųjų kapinių. 1992 m. paskelbtas regioninės reikšmės paminklu. Tauralaukio Velnio akmuo – pilkas stambiagrūdis granitas, netaisyklingo trikampio formos. Jo išmatavimai siekia maždaug 3,8…
Peržiūrėti daugiau