Skrėbiškio piliakalnis šiame pasakojime atsiveria ne kaip sausas archeologinis objektas, o kaip paslaptinga vieta prie senojo Rokiškio–Kamajų vieškelio, apgaubta rudens sutemų, lietaus ir liaudiško pasakojimo nuotaikos. Pro šalį važiuojančiam keleiviui kalnas pasirodo tarsi išnyrantis iš praeities – apaugęs pušimis, stovintis kairėje kelio pusėje ir saugantis ne vien žemės sluoksnius, bet…
Peržiūrėti daugiau
