Pašventupio I piliakalnis – ten, kur susitinka Šventupė ir Nemunas
0 Pašventupio I piliakalnis – ten, kur susitinka Šventupė ir Nemunas komentarai
Pašventupio I piliakalnis Pašventupio I piliakalnis, dar vadinamas Vangų kalnu, stūkso Prienų rajone, Nemuno kairiojo kranto slėnio pakraštyje, ten, kur į jo vandenis įsilieja mažoji Šventupė. Piliakalnio apvali aikštelė, vos 5,5 metro skersmens, atrodo kukli, tačiau jos pakraštyje stūkso įspūdingas 6 metrų aukščio ir 22 metrų pločio pylimas, supiltas dar…
Papiliakalnių piliakalnis
0 Papiliakalnių piliakalnis komentarai
Papiliakalnių piliakalnis Papiliakalnių piliakalnis, Makauskai, Pavyžupis, Piliakalnis – piliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Papiliakalnių, Liubavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Kalvarija – Liubavas už Juodelių (Gabrieliškių), už sodybos dešinėje, pamiškėje pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi ir pavažiavus 600 m, yra miške, į kairę (pietus) nuo kelio. Tarp ramių Lietuvos lygumų, žemė ima kilti į 178 metrų aukščio kalvą, toje vietoje stūkso Papiliakalnių…
Mantviliškis – pranykęs miestas
0 Mantviliškis – pranykęs miestas komentarai
Mantviliškis Mantviliškis – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Akademijos, prie plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ir Šiaulių-Vilniaus geležinkelio. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka. Kaimo pakraščiu teka Dotnuvėlė, ant kurios įrengtas Mantviliškio tvenkinys. Svarbiausia įmonė – Mantviliškio ŽŪB. Archeologijos paminklas – Mantviliškio akmuo („su dubeniu“). Kaimo dalis, kuri vadinasi Mantviliškis II, yra Gudžiūnų seniūnijoje. Vietovardis Mantviliškis (dar žinomas kaip Montviliškis, Montviliškiai) yra priesagos -iškis vedinys iš asmenvardžio Mañtvila ar Mañtvilas. Isotrija Kaime rasti 3 senoviniai…
Kaniaukos šaltinis
0 Kaniaukos šaltinis komentarai
Kaniaukos šaltinis Kaniaukos šaltinis, kitaip Ginevičių šaltiniu vadinamas trykšta Varėnos rajone, prie Dainavos ir Kaniavėlės kaimų ribos, už 210 metrų į šiaurės rytus nuo kelio į Grišoniškes, atsišakojančio iš kelio Vydeniai–Dubičiai (čia pat ir Kaniavėlės k. kapinės), buvusios Ginevičių sodybos vakarinėje dalyje. Nors šiandien šaltinis kiek pakitęs – į jį…
Šventos Aglės: atminties ir maldos vieta Dzūkijos glūdumoje
0 Šventos Aglės: atminties ir maldos vieta Dzūkijos glūdumoje komentarai
Šventos aglės Šventos Aglės, arba Šventaeglės, – tai ypatinga vietovė Dzūkijos širdyje, nuo seno buvusi dvasinio atokvėpio, kryžkelių susitikimų ir tylios maldos vieta. Ji įsikūrusi už 3,8 km į šiaurės rytus nuo Marcinkonių bažnyčios, Marcinkonių miške, 89 ir 312 kvartaluose, abipus senojo kelio į Zervynas, ten, kur susiduria Marcinkonių ir…
Burvelių alkakalnis: Nevėžio slėnio apeigų kalnas
0 Burvelių alkakalnis: Nevėžio slėnio apeigų kalnas komentarai
Burvelių alkakalnis Burvelių alkakalnis, dar vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplytstulpiu – senovės lietuvių alkakalnis Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, ~1 km į pietvakarius nuo Burvelių kaimo. Stūkso Nevėžio kairiajame krante, netoli Liepupio upelio žiočių. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 250 m, aukštis (iš Nevėžio pusės) – 15 m. Iš pietų supa pelkynai, iš rytų – drėgnos pievos. Apaugęs pušimis (šiaurėje) ir beržais (likusioje dalyje). Kalvos viršuje buvo koplyčios pamatai. Pasakojama, kad XVI a. pabaigoje…
Kiaužerių akmuo su ženklais: užmirštas archeologinis kodas
0 Kiaužerių akmuo su ženklais: užmirštas archeologinis kodas komentarai
Kiaužerių akmenys su ženklais Kiaužerių akmuo su ženklais – vienas įdomiausių Panevėžio rajono archeologinių radinių, kurį dar tarpukariu tyrinėtojai vadino akmeniu su „paukščių sparnelių“, „kojų“, „snapų“ ar net „žalčių“ žymėmis. Šis stambus, apie 3 metrų ilgio, netaisyklingos trikampės formos granito riedulys guli Kiaužerių miško rytiniame pakraštyje – vietovėje, kur susijungia…
Naujasodžio (Mošos) piliakalnis – gyvenvietė prie Mošos
0 Naujasodžio (Mošos) piliakalnis – gyvenvietė prie Mošos komentarai
Naujasodžio (Mošos) piliakalnis Naujasodžio (Mošos) piliakalnis su gyvenviete, Moša, Kazokų kalnas, Naujasodžiai – piliakalnis ir gyvenvietė Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Aukštadvario, prie Naujasodžių. Pasiekiamas iš plento Trakai – Prienai Negasčiaus ežero-tvenkinio šiauriniame krante pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi miško keliuku, už 700 m – yra 50 m į kairę šiaurėn nuo sodybos; pasiekiamas Skrebio pažintiniu taku. Naujasodžio (Mošos) piliakalnis įrengtas atskiroje…
Astronominiai Vyžuonų ozo akmenys: senovės dangus akmenyse
1 Komentuoti Astronominiai Vyžuonų ozo akmenys: senovės dangus akmenyse
Astronominiai Vyžuonų Ozo akmenys Astronominiai Vyžuonų Ozo akmenys – Vyžuonų ozo gale esančios dvi riedulių sankaupos kitados galėjo turėti svarbią religinių ritualų paskirtį. Jų konfigūracijos atitinka saulės ir mėnulio tekos bei laidos kraštinius azimutus, taigi tarsi modeliuoja kosminio pasaulio sandarą. Tokie ,,modeliai” žinomi prie archeologinių kapinynų, tikėtina jų buvus ir…
Juškaičių piliakalnis: kai kalnas prabyla sapne
0 Juškaičių piliakalnis: kai kalnas prabyla sapne komentarai
Juškaičių piliakalnis Juškaičių piliakalnis ir gyvenvietė, vadinamas Pilutės kalnu – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Juškaičių kaime, trys km į šiaurės vakarus nuo Pilsūdų, Skaudvilės seniūnija. Pasiekiamas keliu Skaudvilė–Upyna, Juškaičiuose, priešais kanalizuotą Minsnorą pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 270 m link čia esančios sodybos, yra į šiaurės vakarus už jos. Juškaičių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, aikštelė ovali, pailga…
Kertuojai – vandens platybės prie senovės piliakalnio
0 Kertuojai – vandens platybės prie senovės piliakalnio komentarai
Kertuojai Kertuojai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 12,5 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 3,22 km, didžiausias plotis – 2,71 km. Altitudė 146,3 m. Forma primena ovalą. Kertuojai susidarė ledo lūstavietėje. Didžiausias gylis – 5,9 m. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, tik šiaurinis aukštesnis. Ežerą supa Lakajų, Inturkės, Kerijos ir Vyžintų miškai. Ežere vakarinėje…
Mančiagirės skardžiai: Ūlos kanjonų stebuklas
0 Mančiagirės skardžiai: Ūlos kanjonų stebuklas komentarai
Mančiagirės skardžiai Mančiagirės skardžiai – gamtos paminklas, esantis pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje, 1,5 km į pietus nuo Mančiagirės kaimo, Ūlos atkarpoje tarp Zervynų ir Mančiagirės, 0,4 km į vakarus nuo Mekšrinio ežero. Patenka į Varėnos miškų urėdijos Marcinkonių girininkijos 43, 53, 59, 60, 928, 932 ir 936 kvartalus. Saugoma nuo 1997 m. spalio 2 d. Ūlos atkarpa ties skardžiais laikoma…
