Autorių archyvai: Donatas

Troškūnai – miestas Anykščių rajono savivaldybėje, už 18 km į vakarus nuo Anykščių, prie kelio 121  Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys . Seniūnijos centras, Troškūnų seniūnaitija. Troškūnai – nedidelis, bet istoriškai ir kultūriškai nepaprastai turtingas Aukštaitijos miestelis, įsikūręs ten, kur Nevėžio lygumos pakraštys remiasi į Viešintų kalvagūbrio vakarinę papėdę. Jis išsidėstęs prie Juostos upelio, o visai netoli, vos už kelių kilometrų,…

Barstyčiai – miestelis Skuodo rajono savivaldybės pietryčiuose, 12 km į vakarus nuo Sedos. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietryčių ir Pietvakarių). Barstyčiai – nedidelis, bet išskirtinio charakterio Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp kalvų, ežerėlių ir kelių, vedančių į Telšius, Skuodą bei Ylakius. Tai vieta, kur susipina žemaitiškas tvirtumas, senosios istorijos pėdsakai ir paslaptinga mitologijos dvasia. Nors Barstyčiai iš pirmo…

Salakas – miestelis Zarasų rajono savivaldybėje, šalia kelio 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas. Seniūnijos centras, Salako seniūnija. Salakas – vienas savičiausių Aukštaitijos miestelių, įsikūręs tarp ežerų, miškų ir senųjų kelių, ten, kur žmogaus istorija susilieja su gamtos didybe ir padavimų pasauliu. Šis Zarasų krašto miestelis, šiandien ramiai gyvenantis prie Luodžio ežero, Gražutės regioninio parko pašonėje, savyje talpina…

Žagarė – miestas Joniškio rajono savivaldybėje, 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, netoli Latvijos sienos. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Senosios Žagarės, Švėtės, Žagarės centro). Senamiestis saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas. Istoriškai miestas susiformavo iš dviejų miestelių, kuriuos dalija Švėtės upė – Senosios Žagarės (kairiajame krante, miesto šiaurinėje dalyje) ir Naujosios Žagarės (dešiniajame krante, miesto centrinėje ir pietinėje dalyje). Žagarė – vienas iš tų Lietuvos…

Abokų piliakalnis Abokų piliakalnis dar vadinamas pilale stūkso Plungės rajono sav., Žlibinų sen., Abokų k. Pasiekiamas nuo Lieplaukės pavažiavus Žarėnų link žvyrkeliu apie 3 km, pervažiavus Lūšinės upelį ir pasukus laukais į kairę (R), 200 m į mišką (yra miške už daubos). Abokų piliakalnis įsikūręs atokiau nuo pagrindinių kelių, jis…

Puokės alkakalnis Puokės alkakalnis, dar vadinamas Alkos kalnu – alkakalnis, stūksantis Skuodo rajono savivaldybėje, Puokės kaime (Barstyčių sen.), apie 2,5 km į pietryčius nuo gyvenvietės, 5 km į šiaurės rytus nuo Barstyčių. Ant kalno yra medinė koplyčia, dar kelios medinės koplytėlės, mediniai kryžiai, akmenų tvoros fragmentai. Puokės alkakalnis – viena iš tų vietų, kurias sunku apibūdinti vien archeologijos ar kraštovaizdžio…

Kalnaberžės piliakalnis Kalnaberžės piliakalnis su gyvenviete, Piličkalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Kalnaberžės, Surviliškio seniūnijoje. Pasiekiamas plentu 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys, Kalnaberžėje pravažiavus kanalą, prieš tvenkinį pasukus į dešinę rytų kryptimi, už 900 m, kirtus 2 kanalus ir upelį, pro sodybą pasukus į dešinę pietų kryptimi…

Rimolių piliakalnis Rimolių piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, Užpilis, Kulšėnai – piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Rimolių kaimo, Sedos seniūnija. Pasiekiamas keliu Renavas – Seda Rimoliuose pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, pavažiavus 600 m, ant kalvos, prieš kelio posūkį į dešinę pasukus į kairę pietų kryptimi, pavažiavus 220 m iki senojo kelio griovio – yra priekyje, už 150 m. Rimolių piliakalnis – vienas įspūdingiausių…

Baimainių piliakalnis Baimainių piliakalnis (arba Vilkų piliakalnis) – piliakalnis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Vilkų kaimo netoli Baimainių, Krekenavos seniūnija. Pasiekiamas keliu Krekenava–Pociūnėliai Rūtakiemyje, ties dideliu sandėliu pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, į Vilkus, jų pradžioje pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, keliu pavažiavus 680 m link laukuose stovinčio klojimo, ties juo, palei kanalizuotą upelį pasukus į dešinę šiaurės…

Šėtijų piliakalnis, Jundakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Šėtijų, Lekėčių seniūnija. Pasiekiamas keliu Pavilkijys – Zapyškis, yra dešinėje vakaruose nuo jo, už sodybos, prieš Liekės upelį. Šėtijų piliakalnis (Jundakalnis) Nemuno slėnyje, ten, kur į didžiąją Lietuvos upę įteka Liekė, stūkso vienas įspūdingesnių šio krašto archeologinių objektų – Šėtijų piliakalnis, dar vadinamas Jundakalniu. Ši vieta žavi…

Darbutų I piliakalnis Darbutų I piliakalnis, vadinamas Bielskio kalnu, Darbutų kalnu – piliakalnis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Darbutų kaimo, Dubysos ir Kirkšnovės santakoje. Pasiekiamas plentu Ariogala – Betygala, yra kairėje vakaruose, pervažiavus Kirkšnovę. Darbutų I piliakalnis buvo pailgame kranto kyšulyje, apjuostas pylimu ir grioviu. Šlaitai statūs, apie 20 m aukščio, viršutinė 6–8 m dalis išlyginta ir pastatinta. XIX a. šiaurinė piliakalnio dalis nuslinko….

Didysis Dyklius Didysis Diklius yra netoli Minijos ir Žvelsos santakos, maždaug 1 km nuo Gerduvėnų piliakalnio, tame pačiame Minijos krante. Tai milžiniško dydžio alkakalnis, kurio paviršius, neskaitant šlaitų, gali siekti iki 20 hektarų. Jo forma beveik trikampė: vakarinis šonas driekiasi apie 1000 m, rytinis – apie 700 m, pietinis galas…