Kaunis: Mildos sūnus ir meilės kerų pasiuntinys
0 Kaunis: Mildos sūnus ir meilės kerų pasiuntinys komentarai
Kaunis – paslaptingasis meilės nykštukas iš lietuvių senųjų pasakojimų, glūdintis tarp tikėjimo ir romantinės vaizduotės, įkūnija senovės meilės magijos pasaulį, kurį T. Narbutas – bene garsiausias, bet ir prieštaringiausias XIX a. Lietuvos istorikas – pabandė užrašyti savo darbuose. Nors Teodoras Narbutas nėra šaltinis, kuriuo būtų galima pasitikėti šimtu procentų, jo…
Aukojimas Žemės dievybei
0 Aukojimas Žemės dievybei komentarai
Aukojimas Žemės dievybei – tai vienas seniausių ir svarbiausių lietuvių prigimtinės religijos apeiginių veiksmų, atspindintis giluminį protėvių ryšį su gamta, žeme ir jos gyvybės jėga. Mūsų protėviai tikėjo, kad visa, kas auga, dera ir gyvena, yra ne tik fizinis, bet ir dvasinis pasaulis, kurį būtina gerbti, puoselėti ir nuolankiai pagerbti…
Dangaus ir dangaus dievybių simboliai
0 Dangaus ir dangaus dievybių simboliai komentarai
Dangaus ir dangaus dievybių simboliai – tai viena seniausių ir universaliausių žmogaus pasaulėvokos išraiškų. Dar prieš pradedant rašyti istoriją, mūsų protėviai stebėjo dangų kaip gyvą, nuolat judantį, pasikartojantį reiškinį, kuris teikė šviesą, ritmą, tvarką ir gyvybę. Ne žemė, o dangus jiems atrodė esantis aktyvus, gyvas – saulė riedėdavo per padangę,…
Senovės lietuvių simbolika
0 Senovės lietuvių simbolika komentarai
Senovės lietuvių simbolika – tai dvasinis palikimas, kuris per liaudies meną, buitinius daiktus ir sakralinius ženklus byloja apie mūsų protėvių pasaulėvaizdį, gyvenseną ir tikėjimą. Ji slypi ne tik stogastulpiuose ir kryžiuose, bet ir kasdieninės apyvokos daiktuose – verpstėse, kraičio skryniose, rankšluostinėse, margučiuose ir net sodybų stogų puošyboje. Šie ženklai –…
Evoliucija. Ką kiekvienas pagonis turėtų žinoti apie ją
0 Evoliucija. Ką kiekvienas pagonis turėtų žinoti apie ją komentarai
Evoliucija – tai ne tik biologinis procesas, bet ir dvasinis kelias, vedantis mus į gilesnį pasaulio, savęs ir gyvybės tinklo supratimą. Mūsų kosminių ir žmogiškųjų ištakų suvokimas giliai ir subtiliai formuoja mūsų santykį su pasauliu. Tad pasiruoškite – keliausime per nuostabų evoliucijos pasaulį, temą, kuri nuo seno turėjo gilias religines…
Šventumas. Į žemę nukreiptos vertybės
0 Šventumas. Į žemę nukreiptos vertybės komentarai
Šventumas – tai ne tik dvasinė būsena ar religinė sąvoka, bet gyvas, kasdienis ryšys su pasauliu, kuris alsuoja gyvybe, pokyčiais ir tarpusavio priklausomybe. Tai suvokimas, kad kiekvienas mūsų veiksmas – nuo to, ką pasirenkame valgyti, iki to, kaip rūpinamės savo aplinka – gali tapti šventa praktika, jei jis kyla iš…
Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai
0 Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai komentarai
Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai atskleidžia ne tik seniausią žmogaus patirtį ir pasaulio supratimo būdą, bet ir pamatinius mąstymo bei ženklų sistemų pagrindus, kurie suformavo visą vėlesnę kultūros raidą. Aptariant šią temą, svarbu tiksliai nusakyti, apie kokį laikotarpį ir kokius sąmonės tipus kalbame: tai ne vien biologinė rūšis Homo sapiens, bet…
Akmenų paslaptys: kur pėdas paliko dievai
1 Komentuoti Akmenų paslaptys: kur pėdas paliko dievai
Akmenų paslaptys byloja apie laikus, kai žmonės dar kalbėjosi su dievais per akmenį. „Pėduoti“ ir „dubenėti“ rieduliai, aptinkami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tarsi saugo senųjų tikėjimų atminimą. Kadaise tai galėjo būti tik akmens amžiaus dirbtuvių likučiai, tačiau laikui bėgant jie tapo šventais, stebuklais apipintais paminklais. Ką iš…
Perkūnas: ąžuolo ir griausmo dievas
0 Perkūnas: ąžuolo ir griausmo dievas komentarai
Perkūnas – tai ne tik griausmo garsas danguje ar žaibas audros metu. Tai viena galingiausių ir gerbiamiausių baltų mitologijos dievybių – teisingumo sergėtojas, senovės lietuvių pasaulėvaizdžio ašis. Jo vardas buvo tariamas su baime ir pagarba, dažnai slepiamas po mažybinėmis ar simbolinėmis formomis. Perkūnas – tai nepermaldaujamas jėgos, vyriškumo, vaisingumo ir…
Šventosios giraitės: iš pelenų į gyvybę
0 Šventosios giraitės: iš pelenų į gyvybę komentarai
Nuotrauka: Veliankos (Žingių) pilkapynas 2025 04 12 © Donatas Greičiūnas Šventosios giraitės – tai ne tik medžiai, bet gyva šventovė po atviru dangumi. Čia baltai atlikdavo apeigas, degindavo mirusiuosius, aukodavo dievams, čia gyveno protėvių dvasios. Šios giraitės buvo šventos ne dėl dogmos, o dėl giliai išjaustos pasaulėjautos – čia alsavo…
Rytų Lietuva: gyvoji senovės dvasia
0 Rytų Lietuva: gyvoji senovės dvasia komentarai
Rytų Lietuva – tai šventa mūsų protėvių žemė, kur kiekvienas piliakalnis, kiekvienas dūmuose skendintis kaimas alsuoja dvasia senųjų laikų. Tai kraštas, kur dar aidi verpstės šnabždesys, kur bažnyčia, seniau dievų šventove buvusi, gilyn į žemę nugrimzdo, o iš jos gelmių šventadienį lyg varpai prabyla… Čia gyvena žmonės, kurių rankos mena…
Kur slypi senovė – mūsų laukų paslaptys
0 Kur slypi senovė – mūsų laukų paslaptys komentarai
Kur slypi senovė, ten slypi ir mūsų tautos širdis. Tarp plačių laukų, tyliai ošiančių kalvų ir akmenų, žyminčių protėvių pėdsakus, glūdi nematomi, bet gyvi dvasios ženklai. Kiekvienas piliakalnis, senkapis ar išskirtinis akmuo pasakoja istoriją, kurią verta išgirsti. Jie – ne tik žemės reljefas, bet ir mūsų kolektyvinės atminties saugotojai. Tik…