Autorių archyvai: Donatas

Naktis Trakų pilyje – taip pavadintas pulkininko leitenanto Petro Tarasenkos straipsnis, publikuotas 1928 m. žurnale Karys. Tai ne vien istorinis pasakojimas apie Trakų salos pilis, bet ir jautri, beveik regėjimą primenanti kelionė į Lietuvos praeitį, kurioje pilies griuvėsiuose atgyja didžiųjų kunigaikščių laikai, kovos su kryžiuočiais ir valstybės didybės akimirkos. Autorius…

Kur dunkso Šakių kalvos – taip pavadintas įdomus ir šiandien vis dar aktualus straipsnis, publikuotas 1970 m. žurnale Mūsų gamta. Jame Dzidra Apalia ir Irena Švarcaitė aprašo savitą ledynmečio suformuotą kraštovaizdį – Šakių kalvyną. Svarbu nepainioti: šiame tekste kalbama ne apie Suvalkijos miestą Šakius, o apie kalvas, esančias dabartinio Vištyčio…

Įspūdžiai iš kelionės į Kernavą – tai gyvas ir autentiškas tarpukario Lietuvos kelionės pasakojimas, vedantis per Širvintas, Musninkus ir Kernavą – vietas, kuriose anuomet ypač stipriai jautėsi ne tik kasdienis krašto gyvenimas, bet ir istorijos alsavimas. Šiame tekste atsiveria ne vien keliautojo akys matytas kraštovaizdis, miestelių buitis ar pakelės vaizdai,…

Kada balsas iš piliakalnių šaukė – tai 1928 m. leidinyje Karys publikuotas St. Butkaus straipsnis, persmelktas gyvo tautinės dvasios ir istorinės atminties alsavimo. Autorius, atsigręždamas į nelaisvės dešimtmečius, pasitelkia liaudies pasakas, padavimus ir sodžiaus žmonių liudijimus, kad parodytų – Lietuvos nepriklausomybės idėja niekada nebuvo užgesusi, ji ruseno tautos širdyje net…

„Kauno senosios pilies pėdsakai“ – tai 1927 m. spalio 29 d. leidinyje Iliustruotoji Lietuva publikuotas Eduardas Volteris straipsnis, kuriame autorius, remdamasis metraščiais, istoriniais šaltiniais ir vietos atmintimi, mėgina atkurti senosios Kauno pilies – Kovpilės – likimą. Tai ne tik istorinis pasakojimas apie mūrų griūtį ir atstatymus, bet ir bandymas suvokti…

Velykos Kaune 1362 m. – tai viena dramatiškiausių akimirkų Lietuvos istorijoje, kai šventinis pavasario metas virto krauju ir ugnimi paženklinta kova už valstybės likimą. Ankstyvas pavasaris, tušti panemunės kaimai ir budrios sargybos piliakalniuose liudijo artėjančią audrą – kryžiuočių žygį prieš Kauno pilį, vartus į Lietuvos gilumą. Čia susikirto ne tik…

Ten, kur Saulelė anksčiausiai teka – tai kelionė į patį ryčiausią Lietuvos kampelį, ten, kur baigiasi žemėlapio linijos ir prasideda lėtas, gilus krašto alsavimas. Č. Kudabos pasakojime atsiveria Dysnos ir Birvėtos lygumos – ledynų suformuotos žemės, molingų lobų plotai, senųjų ežerų dugnai, šiandien virtę derlingomis pievomis ir laukais. Tai ne…

Senoviška Vilniaus tvirtovė – tai pasakojimas apie miestą, kuris nuo XIV amžiaus buvo ne tik Lietuvos politinis ir kultūrinis centras, bet ir viena svarbiausių valstybės gynybinių atramų. Ant Neries ir Vilnios santakos kalvų iškilusios pilys šimtmečius saugojo krašto nepriklausomybę, atlaikė kryžiuočių puolimus, gaisrus ir suiručių laikus. Šis straipsnis atveria Vilnių…

Mūsų piliakalniai – tai gyvieji Lietuvos istorijos liudininkai, išsibarsčiusieji po visą kraštą ir saugantys akmens gadynės sodybų, aisčių pilių ir didžiųjų kovų su kryžiuočiais atmintį. Kiekvienas pilies kalnas, pilaitė ar švedkalnis – tai ne tik žemės supilta aukštuma, bet ir ištisa praeities knyga, kurią galima skaityti iš pylimų, griovių, šlaitų…

Ieškotini senoviški paminklai – tai raginimas atsigręžti į nykstančius mūsų praeities ženklus, išsibarsčiusius laukuose, pakelėse ir dvarų soduose. 1927 m. laikraštyje „Lietuva“ publikuotame Petro Tarasenkos straipsnyje keliama nerimą kelianti mintis: kiek dar paslaptingų akmenų – su žalčiais, „pėdomis“, dubenimis ar menhìrų pavidalo – slypi pamiršti ar jau prarasti? Remdamasis Raguvos…

Gelgaudų pilis – ant aukštojo Nemuno kranto stūksančios jos sienos ir bokštai primena laikus, kai šis Panemunės ruožas buvo viena karščiausių Lietuvos istorijos vietų. Tarp Raudonės ir Skirsnemunės, dabartinio Eleonaravos (Zomkaus) dvaro apylinkėse, iškilusi tvirtovė mena kryžiuočių ir lietuvių kovas, bajorų Gelgudų galybę, sukilimų dramą ir šiurpius padavimus apie požemius…

Dainavos Sostinė: Merkinė – tai ne tik senas Dzūkijos miestelis Nemuno ir Merkio santakoje. Tai viena svarbiausių Lietuvos istorinių vietų, kur per šimtmečius sprendėsi valstybės likimas. XIII–XV amžiais ji buvo stipri pilis kryžiuočių kelyje į Trakus ir Vilnių, ėjusi iš lietuvių rankų į Ordino ir vėl atgal. Čia minimas Vytautas,…