Šventosios giraitės: iš pelenų į gyvybę
0 Šventosios giraitės: iš pelenų į gyvybę komentarai
Nuotrauka: Veliankos (Žingių) pilkapynas 2025 04 12 © Donatas Greičiūnas Šventosios giraitės – tai ne tik medžiai, bet gyva šventovė po atviru dangumi. Čia baltai atlikdavo apeigas, degindavo mirusiuosius, aukodavo dievams, čia gyveno protėvių dvasios. Šios giraitės buvo šventos ne dėl dogmos, o dėl giliai išjaustos pasaulėjautos – čia alsavo…
Rytų Lietuva: gyvoji senovės dvasia
0 Rytų Lietuva: gyvoji senovės dvasia komentarai
Rytų Lietuva – tai šventa mūsų protėvių žemė, kur kiekvienas piliakalnis, kiekvienas dūmuose skendintis kaimas alsuoja dvasia senųjų laikų. Tai kraštas, kur dar aidi verpstės šnabždesys, kur bažnyčia, seniau dievų šventove buvusi, gilyn į žemę nugrimzdo, o iš jos gelmių šventadienį lyg varpai prabyla… Čia gyvena žmonės, kurių rankos mena…
Kur slypi senovė – mūsų laukų paslaptys
0 Kur slypi senovė – mūsų laukų paslaptys komentarai
Kur slypi senovė, ten slypi ir mūsų tautos širdis. Tarp plačių laukų, tyliai ošiančių kalvų ir akmenų, žyminčių protėvių pėdsakus, glūdi nematomi, bet gyvi dvasios ženklai. Kiekvienas piliakalnis, senkapis ar išskirtinis akmuo pasakoja istoriją, kurią verta išgirsti. Jie – ne tik žemės reljefas, bet ir mūsų kolektyvinės atminties saugotojai. Tik…
Kur stūkso Mokas – ten slypi senovės išmintis
0 Kur stūkso Mokas – ten slypi senovės išmintis komentarai
Kur stūkso Mokas, ten žemė alsuoja senove. Ten glūdi ne tik akmuo, bet ir mūsų atmintis, perduodama iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Mokai — tai nebylūs metraštininkai, liudijantys apie laikus, kai akmenys turėjo vardus, šeimas, o žmonės su jais kalbėjosi, tikėdamiesi išminties, vaisingumo ar pagalbos. Jie —…
Aukurai ir dievams liejamas kraujas
0 Aukurai ir dievams liejamas kraujas komentarai
Aukurai senajame baltų pasaulyje buvo ne šiaip akmenys – tai šventi tarpininkai tarp žmogaus ir dievų, tarp žemės ir dangaus. Prie jų degė ugnys, liejosi kraujo ar alaus lašai, o dūmuose kilo maldos, prašymai, padėkos. Apeiginiai akmenys, išsibarstę po miškus, laukus ir giraites, pasakoja apie gilias tikėjimo šaknis, kuriose pinasi…
Baidarės, lietus ir sielos laisvė
0 Baidarės, lietus ir sielos laisvė komentarai
Nuotrauka: Rašės upelis. Upelyje matyti skautų baidarės ir skautai. Bendras vaizdas iš toliau. 1935-08-23 © Vytauto Didžiojo karo muziejus Baidarės tampa kukliais mūsų namais, sparnais ir tiltu į kitokį pasaulį – laukinę gamtą, širdį glostančius kaimų vaizdus ir ežerų tylą. Kiekvienas irklo mostas artina prie nuotykio, kiekvienas krantinės sustojimas dovanoja…
Žemyna: motina, žemė, gyvybės pradas
0 Žemyna: motina, žemė, gyvybės pradas komentarai
Žemyna – tai senovės lietuvių Motina Žemė, gyvybės, vaisingumo ir teisingumo įsikūnijimas. Ji globojo viską, kas gyva: nuo dygstančio grūdo iki žmogaus sielos. Žemyna buvo ne tik simbolis, bet ir gyva jėga, kuriai meldėsi, aukodavo, bučiuodavo žemę prieš sėją ir dėkodavo po derliaus. Jos galia slypėjo laukuose, akmenyse, vandenyje ir…
Šakiai: kelionė į Zanavykų sielą 1943 m.
0 Šakiai: kelionė į Zanavykų sielą 1943 m. komentarai
Šakiai – tai zanavykų krašto širdis, menanti pirmąją pilį, dvarus, tautinio atgimimo šviesuolius ir sudėtingus istorijos vingius. Kelionė per šį miestą – tarsi pasivaikščiojimas per laiką: nuo čia veikusio Nemuno kelto ir gluosnių alėjų iki Varpininko Kudirkos namų. Čia tylūs kapai pasakoja apie praeities žmones, kurie savo gyvenimais formavo šio…
Kalevelis – dievų pasaulio kalvis
0 Kalevelis – dievų pasaulio kalvis komentarai
Kalevelis – senovės baltų dangaus kalvis, mitinis šviesos kūrėjas, nukalantis saulę ir pakabinantis ją danguje. Jo kūjo dūžiai praskleidžia tamsą, o iš žiežirbų gimsta diena. Tai ne tik meistras, bet ir karys – kovojantis su slibinais, išlaisvinantis šviesą ir grąžinantis pasauliui tvarką. Nuo senųjų sakmių iki istorinių kronikų, Kalevelio vardas…
Dievų šventyklos: žynių ir pranašų vietos
0 Dievų šventyklos: žynių ir pranašų vietos komentarai
Dievų šventyklos – tai senovės baltų šventvietės, kuriose vyko apeigos, degė amžinoji ugnis, o žyniai ir krivės palaikė ryšį su dievybėmis. Nors šios šventovės buvo medinės ir retai išliko fizinėmis savo formomis, archeologiniai radiniai ir istoriniai šaltiniai liudija apie išvystytą religinę architektūrą. Nuo Perkūno šventyklos Vilniuje iki šventų kalvų ir…
Alkos kalnai – baltų šventviečių paslaptys
1 Komentuoti Alkos kalnai – baltų šventviečių paslaptys
Alkos kalnai – tai senovės baltų šventvietės, menančios laikus, kai gamta buvo dieviškumo šaltinis, o ugnis – ryšys su protėviais ir dievais. Šios vietos, pasklidusios po dabartinę Lietuvą ir Latviją, liudija sudėtingą ir turtingą religinį pasaulėvaizdį, kuriame svarbų vaidmenį atliko aukos, mirusiųjų pagerbimas ir griežtai saugomi šventi miškai. Archeologiniai radiniai,…
Meteliai – smėlynų ir ežerų glėbyje
0 Meteliai – smėlynų ir ežerų glėbyje komentarai
Meteliai – tai vieta, kur susilieja istorija, legendos ir gamtos didybė. Tarp Dusios, Obelijos ir Metelių ežerų įsikūrusi apylinkė žavi savo šilais, paslaptimis alsuojančiais vandenimis, užpustytais kaimais ir stebuklais garsėjančiomis šventvietėmis. Čia kas žingsnis primena, kad net ir ramiausios Lietuvos vietos saugo nepaprastus pasakojimus. Meteliai – smėlynų ir ežerų glėbyje…