Autorių archyvai: Donatas

Iš vieno tulo asmens gauta senas dokumentas, kuris vaizduoja Panevėžio miestą 1851 metais…Žemiau paduodame minėto dokumento vertimą į lietuvių kalbą: Panevėžio parapijos statistinis aprašymas Apskrities miestas Panevėžys savo padėtim ant kairiojo kranto upės Nevėžio, imdamas nuo tos upės savo pavadinimą ir esantis gana toli nuo gubernijos miestų: nuo Vilniaus 20…

Kretingos apskrity, Notėnų kaimo bendrosiose ganyklose yra nedidelis pailgas, apie pusę klm. ilgio, kalnelis, vadinamas Kaukuoru. Jis tęsiasi iš pietų į šiaurę ir iš trijų pusių yra apsuptas balomis, tik iš pietu pusės jungiasi su sausesnėmis aukštumomis, kurios toliau pranyksta tarp Žemaitijos kalvų. Dabar tas kalnas niekuom nėra žymus, nieks…

Rambyno kalnas yra ant Nemuno kranto, Klaipėdos krašte. Iš kalno matosi Ragainės miestas, Nemuno, Prūsuose. Iš Nemuno pusės Rambyno kalnas labai status ir aukštas, o šiaurės šonas nuolėglus, baigiasi nedideliais kauburėliais; čia senovėje buvęs lietuvių kapinynas. Kalnas apaugęs pušimis, eglėmis ir mažesniais miškeliais. Jokių trobesių tuo tarpu nėra. Artimiausiame ties…

I Kauno miesto kilmė. Pilies griūvėsiai. Kaip atrodė Kaunas Vytauto laikais? Graviūros. „Kyburgo kelionė”. XIX šimtm. romantikų vaizduojamasis Kaunas. Kaunas pradžioje XIX šimtm. Kauno panorama. Senojo miesto planas. Kaunas vysk. Valančiaus laikais.Maironio „Vytautas pas kryžiuočius” dramos 5-me akte vienas veikiamujų asmenų (Valenrodas), rodydamas ranka regyklos gilumon, sako: „Štai Kaunas -…

Del Saramalos aprašymo 11 „Lietuvos“ n-ryje ir straipsnis tos pat „Lietuvos“ 33 nr. („Dubenuoti akmenys”) noriu paaiškinti štai ką. Tokių dubenotų akmenų, kaip man teko matyti Mantviliškyje, ir kitose vietose, ypač Liaudyje apie miškinius Vadaktus. Buvau ir aš jais susidomėjęs ir štai ką iš pačių tų akmenų savininkų patyriau. Tie…

Turtingos senais radiniais vietos – taip būtų galima apibūdinti ne vieną Lietuvos kampelį, kur žemė dar ir šiandien saugo nebylius, bet iškalbingus praeities ženklus. Šis straipsnis, publikuotas laikraštyje „Rytas“ 1925 m. spalio 16 d., p. 3, atveria skaitytojui autentišką XX a. pradžios žvilgsnį į archeologinius radinius, gyvą žmonių atmintį ir…

Sunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai „Aušrai” ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…

Tarp įvairių mūsų krašte senovės paminklų neretai yra aptinkami ir įvairūs „megalitai”, t. y. akmenys, kurie tolimoje praeityje buvo žmogaus pažymėti ir turėjo reikšmės jo gyvenime, dažniausia būdami pašvęsti tikybiniam kultui kaipo aukurai. Deja, „megalitai”, plačiai žinomi bendroje archeologijoje, Lietuvoje, be kelių trumpų pastabų, dar nėra tinkamai įvertinti mūsų mokslininkų…

Norėdami savo kelionėmis pažinti Žemaitijos senove, nors ir naudojamės moderniška susisiekimo priemone auto, tačiau gana dideli atstumai, nevisuomet geri keliai ir sustojimas ilgesniam laikui ties vienu sen. paminklu nevisad leido pažinti visus esančius pakelyje senovės paminklus, nors ir netoliese Klaipėdos. Kad pamatyti plačiai pagarsėjusius Žematijoje Šatrijos ir Medvegalio kalnus ir…

Ši kelionė pažinimui Žemaitijos senovės buvo trumpiausioji, bet ir joje užtikome daug senovės paminklų, kaip jau žinomų ir dar visai nežinomų mokslui ir kurių pastebėjimas yra reikalingas naujai kylančiam Tėvynės praeities pažinimo mokslui. Jau kartą važiuotu plentu per Aisenus ir toliau smėlingu vieškeliu Švėkšnos linkui, pasiekiame buvusiojo Skamontų kardono trobesių,…

Pažinę per pirmas dvi keliones kuršių senkapių kultūrą ir keletą senesniųjų Žemaitijos piliakalnių šią kelionę paskiriame pažinimui dar mažai žinomų, kaip visuomenei taip ir mokslui, Žemaitijos alkų senovės lietuvių religinio kulto vietų. Nors Žemaitijos alkai nepasižymi ypatinga savo statyba ar įrengimu ir todėl mokslo buvo neigiami, bet jie slepia savyje…

Laimingai grįžę iš pirmos savo kelionės po „šventą” Žemaitija, padrąsinti jos pasisekimu, o daugiausiai suvilioti jos garsios praeities tyliais paminklais, pasiryžome ir dar kartą keliauti, kad tiksliau pažinti šį įdomų ir Lietuvos kraštą. Pastatėme tikslu nukeliauti dar toliau i praeitį, pasiekti žinomos dar ir IX šimtmečio Apuolės pilies. Nors šios…