Autorių archyvai: Donatas

Prieš daug metų keliavo vienas keleivis panemuniais. Jau saulė leidosi po karštos dienos. Keleivis visai nusivarė, kiaurą dieną bežingsniuodamas. Pa­matęs Rambyną, užlipo, tikėdamas rasiąs ką gy­venant. Kad ir apsivylė, toliau nebenorėjo eiti, atsigulė prie vieno akmens ir veikiai užmigo. Vidurnaktį staigiai žemė sudrebėjo, ir kažin kas nežemišku balsu rėkė: „Ugnis,…

J. Remeika „Rambyno Laima ir laumės“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 16-18 Nuostabus senolių tikėjimas dar ir šiandien tebėra gyvas padavimuose, nors, be abejojimo, kai kur ir iškraipytas. Rambyno kampelyje dar daug žino apie laumes ir mažulėlius barzdukus. Sakoma, kad laumės ir barzdukai daug daugiau mėgsta buvoti…

K. Puida „Pamiršti kraštai. Palanga“ // Trimitas – 1921, Nr. 5, p. 12-15 Senovės laikų Palanga buvo vieninteliu Lietuvos uostu, pro kurį ji susisiekdavo su visu pasauliu ir pro kurį viso pasaulio pirkliai turėjo susinešimą su lietuviais. Jau graikų istorikas, Herodotas, mini savo istorijoje Palangą ir gintarą, kurio, matyt, anais…

L. Dovydėnas „Iš Jurbarko puslapių“ // Sekmadienis – 1930, Nr. 17 (112), p. 4 Kas plaukė garlaiviu iš Kau­no į Klaipėdą, sutiko ir Jurbar­ką išsitiesusį prie Nemuno kran­tų. Jį perjuosia upelis Imsrė, o jo pašone bėga srauni Mituva. Pats Jurbarkas su savo alaus bravoru, su kunigaikščio Vasilčiko rūmų griuvėsiais nesiski­ria…

R. Guobis „Inkūnai“ // Anykščiai. Krašto, kultūros, istorijos puslapiai – 1992, Nr. 3, p. 29-31 Tautotyros entuziastas Raimondas Guobis skersai išilgai išvaikščiojo Inkūnų parapiją, surado tarpugiriuose išsibarsčiusias sodybas, kalbino jų gyventojus, užrašė jų pasakojimus, vietovardžius, sklaidė senus leidinius, domėjosi šio krašto istorija, žmonių likimais. Sukaupęs daug medžiagos, jis parašė Inkūnų…

J. Remeika „Rambyno aukų akmuo“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 15 Rambyno apylinkėse daug vaidinasi. Jau seniai vienas žvejys iš Bartėnų buriavo dvyliktą nakties pro Rambyną. Panemunėj moterys skalbė baltinius ir prašė jį už gerą atlyginimą paimti jas su skalbiniais iki Ragainės. Daug susėdo mer­gaičių į laivelį,…

J. Remeika „Rambyno aukų akmuo“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 13 – 12 Kai dar šventa ugnis ruseno dievų garbei, galingo kunigaikščio Šereikio pilis Šereitlaukio miško piliakalnyje saugojo kraštą. Jo žemės ėjo nuo Jurbarko toli už Rusnės, kur saulutė nusileidžia. Šauniai stovėjo pilis, pasiruošusi kiekvieną priešo antplūdį…

J. Remeika „Rambyno aukų akmuo“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 9 – 12 Netoli Bitėnų, tarp Tilžės ir Ragainės, dešinia­jame Nemuno krante stūkso Rambyno kalnas. Jo viršų puošia pušys, o šlaitus daužo sraunios Nemuno bangos. Nuo senų senovės lietuviai jį laikė šventu kalnu. Iš tolimiausių Lietuvos kraštų…

Vilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai „Gedimino kalno lobiai“ // Vilniaus legendos 1998 m. p. 10 – 15 Kūčių vakarą, jau temstant, bravoro darbininkas Vaitkus, baigęs darbą, ėjo pro Gedimino kalną namo. Jo pareiga bravore buvo taisyti ir tvirtinti alaus statinių lankus. Tą dieną pasitaikė daug…

V. U. Sapniūnas „Varėnos smėlynuose” // Ateitis 1944 m. nr. 419, p. 3 Varėna, šiuo metu net dvi Varė­nos, yra pietų vakarų Lietuvoje. Apaugusios abi Varėnos žiemą žaliuojančiais šilais, pušynais ir ėg­liais — kadugiais. Varėnos apylin­kės smiltingos, nederlingos, retokai apgyventos. Kaimų čia maža, at­skirti jie vienas nuo kito didesniais nuotoliais…

Vilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai „Geležinis vilkas” // Vilniaus legendos 1998 m. p. 7 – 9 Kur šiandien dunkso Vilniaus rūmai, dar XIII šimt­metyje ošė tankios girios. Didžiulis tauras — Lietuvos girių karalius savo tvirtu balsu žadindavo snaudžian­čius šimtamečius ąžuolus, naktinis vilkų staugimo ai­das atsimušdavo…

J. Ziminskas „Užmirštoji Kaniava ir jos praeitis” // Ateitis 1944 m. nr. 384, p. 5 Sritis tarp didžiulių girių: pietuo­se — Gardino, vakaruose — Varėnos ir šiaurėje — Rūdninkų, senovėje su­darė, šių dienų terminu tariant, stip­riausią pietryčių Lietuvos tautinio atsparumo bunkerį, į kurį ištisais šimtmečiais suduždavo slaviškųjų tautų užmačios: iš…