Autorių archyvai: Donatas

Margio kalnas Punioje Garsieji kitąkart Pilėnai, žinomieji didvyriškuoju Pilėnų kunigaikščio Margio žygiu, šiandien paprastas bažnytkiemis Pūnia, Alytaus (buvusiajam Trakų) apskrityje, netoli Nemoniūnų ir Birštono, ant Nemuno kranto. Punios piliakalnis, tasai Didžiosios Lietuvos Rambynas, šiandien vienintelis nebylus senovės liudytojas ir jos garsiųjų padavimų paveldėtojas. Plikas kalnas, be jokių pilies likučių. Yra…

Nuotrauka: Stovyklavimas Dubysos pakrantėje. © Donatas Greičiūnas Tykiai Nemunas plaukia per Lietuvos šalį, nerodo savo narso, lyg rodyt negali:vasarą leidžia laivus mindžiot sau krūtinę, žiemą patirti gauna kalėjimą ledini,nekelia rūsčiai kaktos, nei siaučia, nei mėtos, toks tarytum nuskurdęs toks ramus ir lėtas! Oi, netikėk lėtybe! pažiūrėk kaip baldo, kad pavasarį…

Nuotrauka: Siesarties ežeras iš Šeštadienio salos 2024-ųjų vasarą. © Donatas Greičiūnas Tylioje, malonioje mėnulio šviesoje lyg sapno matymas ežeras atrodo, lyg kas ne mūsų pasaulio… prisimena seniau girdėtos apie jį pasakos. Lyg lauki, bene išplauks kur nors gražioji vandeninė. Lyg kas nematoma būtų šalia mūsų. Ežerų atsiradimas ir nykimas Sūrūs jūros…

Nuotrauka: Baltijos jūra besileidžiant saulei. © Donatas Greičiūnas Baltijos jūros kunigaikštytė Jūraitė gyveno jos gelmėse savo gintariniuose rūmuose. Kartą per savo pasiuntinius, lydekas, ji surinko pas save vandenų mergaites ir pasiskundė Kastytį žvejį jūroje žūklaujant, nes pirma niekas, nė pati kunigaikštytė, mažiausios žuvies nelietė. Kunigaikštytės vedamos vandeninės (undinės) įsėdo į…

Nuotrauka: Ežeras Ginučiuose. 1935-07-10. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Žymiausi Aukštaičių kalnai Žymiausi Aukštaičių kalnai. Visų aukščiausias Kauno gub. aukštumas randame Ežerėnų kalnuose: Taurapilio (Tauragnų par.) arti 118 s. (251 m.) ir Pratkūnų kalną (Salako par.) arti 113 s. (241 m.). Dar aukštesnės už juos yra gretimosios Švenčionių kalvos Vilniaus…

Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…

Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…

Mainos rūbai margo svietoMaironis 1859-1860 m. M. Valančius rinko žinias apie Boreikavą. Vieta vadinama Alka (Erkšva) (Skuodo raj.). Pasauly nėra nieko pastovaus. Viskas jam kaitaliojas mainos. Mainos žmonės, mainos jų kalbos, mainos karalysčių ribos, mainos gyvenamos vietos. Kame seniaus buvo traškančios, girios, šiandien tęsiasi elektra apšviestos didmiesčio gatvės, kame prieš…

Naujieji Trakai guli kokius 27 kilometerius nuo Vilniaus, o dešimt kilometerių nuo gelžkeldvario Landvorovo, šale Galvės ežero. Naujieji Trakai tai dabar rods tik vargingas miestelis, kuriame gyvena beveik vien Žydai ir Karaytai. (Karaytai, tai Žydai, kurie nepripažįsta talmudo.) Bet praėjusiuose šimtmečiuose Trakuose gyveno galingi kunigaikščiai ir karaliai, ogi liekanos dviejų…

Kauno pilies atsiradimas Yra išsiplatinusi nuomonė, kad Kauno pilis ne lietuvių statyta, bet ji kažkeno pastatyta toj vietoj, kame pirmučiausia lietuvių primityvė tvirtovė stovėjo. Gerbiamas Tadas Daugirdas, žinomas archeologas ir Kauno muziejaus prižiūrėtojas, man štai ką apie tai papasakojo: Kryžiuočiai savo tvirtovę (kurios liekanas mes dabar ir matome) statė ne…

Pusiaukelyje tarp Ragainės bei Tilžės ant dešiniojo Nemuno kranto riogso senasis Rambynkalnis. Is Nemuno pusės išrodo jis gana status ir augštas. Ir iš rytų, nuo Bitėnų, arba iš vakarų, nuo Krakoniškių ant jo užlipti norintiems prisieina šauniai stačiai pakopti. Bet kas iš šiaurės nuo Bardėnų, ateina, vos numano prieš kalną…

Aukmergė tai vienas didesniųjų ir seniausiųjų Lietuvos miestų. Stovi ant dešiniojo Šventosios upės kranto ir upelių Aukmergėlės ir Sakalaukos, Šventojon intekačių, su priemiesčiu smėliais ant kairiojo kranto. Aukmergės pradžia siekia X-jo amžiaus. Anot istorikų, tą miestą inkūręs koksai tai kunigaikštis Dausprungas, Palemono ainys. Tasai-pats Dausprungas inkūręs ir garsią senovėje Dievaltavą…