Autorių archyvai: Donatas

Paveikslėlis: „Veliuona prie Nemuno”. Autorius: Napoleonas orda, XIX a. II p. © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Viena žymiausių mūsų praeities vietų. Veliuona Nemuno pakrantyj, Kauno apskrityj yra senovės miestelis Veliuona. Žiloj senovėj lietuviai čia degindavę aukas vėlių (dūšių) globėjai deivei Veliuonai. Ši vieta mūsų istorijoj turėjo labai didelės visai Lietuvai…

Nuotrauka: Švėkšnos centras. turgaus aikštė, XX a. pr. © Šilutės Hugo Šojaus muziejus Švėkšna. Ne pro šalį butą arčiau pažinti Svėkšnos apylinkę, senovės liekanas, kuriomis ji gali drąsiai konkuruoti su Dainavos šalimi. Daugybė piliakalaių rodo, kad čia senovėje gyventa drąsių žemačių, kurie savo krūtine dengė lietuvą nuo priešų užpuolimo. Beveik…

Iš 1882 m. Sausio mėn. „Istoričeskij viestnik” ir „Niva” Nr. 48; beto, iš velionies Z. Zaleskio rankraščių. Raudonės pilis buvo įsteigta anais laikais, kada Teutonų ordenas pradėjo pulti Lietuvą, neva norėdamas apkrikštyti ją, iš tikrųjų, norėdamas tiktai užgrobti Lietuvos žemelę ir pavergti mūsų prabočius. Tie puolimai tęsėsi tol, kol Lietuvos…

Margio kalnas Punioje Garsieji kitąkart Pilėnai, žinomieji didvyriškuoju Pilėnų kunigaikščio Margio žygiu, šiandien paprastas bažnytkiemis Pūnia, Alytaus (buvusiajam Trakų) apskrityje, netoli Nemoniūnų ir Birštono, ant Nemuno kranto. Punios piliakalnis, tasai Didžiosios Lietuvos Rambynas, šiandien vienintelis nebylus senovės liudytojas ir jos garsiųjų padavimų paveldėtojas. Plikas kalnas, be jokių pilies likučių. Yra…

Nuotrauka: Baltijos jūra besileidžiant saulei. © Donatas Greičiūnas Baltijos jūros kunigaikštytė Jūraitė gyveno jos gelmėse savo gintariniuose rūmuose. Kartą per savo pasiuntinius, lydekas, ji surinko pas save vandenų mergaites ir pasiskundė Kastytį žvejį jūroje žūklaujant, nes pirma niekas, nė pati kunigaikštytė, mažiausios žuvies nelietė. Kunigaikštytės vedamos vandeninės (undinės) įsėdo į…

Nuotrauka: Ežeras Ginučiuose. 1935-07-10. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Žymiausi Aukštaičių kalnai Žymiausi Aukštaičių kalnai. Visų aukščiausias Kauno gub. aukštumas randame Ežerėnų kalnuose: Taurapilio (Tauragnų par.) arti 118 s. (251 m.) ir Pratkūnų kalną (Salako par.) arti 113 s. (241 m.). Dar aukštesnės už juos yra gretimosios Švenčionių kalvos Vilniaus…

Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…

Mainos rūbai margo svietoMaironis 1859-1860 m. M. Valančius rinko žinias apie Boreikavą. Vieta vadinama Alka (Erkšva) (Skuodo raj.). Pasauly nėra nieko pastovaus. Viskas jam kaitaliojas mainos. Mainos žmonės, mainos jų kalbos, mainos karalysčių ribos, mainos gyvenamos vietos. Kame seniaus buvo traškančios, girios, šiandien tęsiasi elektra apšviestos didmiesčio gatvės, kame prieš…

Naujieji Trakai guli kokius 27 kilometerius nuo Vilniaus, o dešimt kilometerių nuo gelžkeldvario Landvorovo, šale Galvės ežero. Naujieji Trakai tai dabar rods tik vargingas miestelis, kuriame gyvena beveik vien Žydai ir Karaytai. (Karaytai, tai Žydai, kurie nepripažįsta talmudo.) Bet praėjusiuose šimtmečiuose Trakuose gyveno galingi kunigaikščiai ir karaliai, ogi liekanos dviejų…

Kauno pilies atsiradimas Yra išsiplatinusi nuomonė, kad Kauno pilis ne lietuvių statyta, bet ji kažkeno pastatyta toj vietoj, kame pirmučiausia lietuvių primityvė tvirtovė stovėjo. Gerbiamas Tadas Daugirdas, žinomas archeologas ir Kauno muziejaus prižiūrėtojas, man štai ką apie tai papasakojo: Kryžiuočiai savo tvirtovę (kurios liekanas mes dabar ir matome) statė ne…

Pusiaukelyje tarp Ragainės bei Tilžės ant dešiniojo Nemuno kranto riogso senasis Rambynkalnis. Is Nemuno pusės išrodo jis gana status ir augštas. Ir iš rytų, nuo Bitėnų, arba iš vakarų, nuo Krakoniškių ant jo užlipti norintiems prisieina šauniai stačiai pakopti. Bet kas iš šiaurės nuo Bardėnų, ateina, vos numano prieš kalną…

Aukmergė tai vienas didesniųjų ir seniausiųjų Lietuvos miestų. Stovi ant dešiniojo Šventosios upės kranto ir upelių Aukmergėlės ir Sakalaukos, Šventojon intekačių, su priemiesčiu smėliais ant kairiojo kranto. Aukmergės pradžia siekia X-jo amžiaus. Anot istorikų, tą miestą inkūręs koksai tai kunigaikštis Dausprungas, Palemono ainys. Tasai-pats Dausprungas inkūręs ir garsią senovėje Dievaltavą…