Autorių archyvai: Donatas

Reti ir brangūs senovės atsiminimai – tai pasakojimas apie Žagarę, kurioje istorija ir padavimai susipina su kraštovaizdžiu, piliakalniais ir gyva žmonių atmintimi. Šiame straipsnyje skaitytojas kviečiamas pažvelgti į Aukštakalnį, menantį kunigaikščių pilį ir senąsias kovas, bei į Barboros liekanų istoriją, šimtmečius žadinusią tikėjimą, viltį ir ginčus. Tai bandymas iš fragmentiškų…

Šis tas iš mūsų senovės – taip pavadintas J. Klykūno straipsnis, publikuotas 1926 m. žurnale Švietimo darbas (Nr. 6), kviečia skaitytoją pažvelgti į dažnai nepastebimus, bet iškalbingus Lietuvos praeities pėdsakus. Autorius fiksuoja gyvus pasakojimus apie slaptus karo kelius per pelkes, milžinkapius, nykstančius alkakmenius ir bažnyčių požemiuose slypinčius istorinius turtus, taip…

Senovinės lietuvių šventovės – tai Petro Tarasenkos bandymas praskleisti vieną paslaptingiausių mūsų praeities klodų: kaip iš tiesų atrodė senovinis lietuvių religinis pasaulis ir kokiose vietose jis buvo gyvai praktikuojamas. Šis straipsnis, publikuotas 1926 metų žurnalo „Švietimo darbas“ 6 numeryje, išsiskiria tuo, kad autorius drąsiai polemizuoja su tuomet vyravusia nuomone esą…

Šilėti Švenčionijos pietryčiai – tai kvietimas pažinti vieną tyliausių, bet kartu ir turtingiausių Lietuvos kampelių, kuriame gamta, istorija ir gyvoji kaimų kultūra susilieja į vientisą kraštovaizdžio pasakojimą. Česlovo Kudabos tekstas atveria smėlėtą, banguotą ir pušynais kvepiantį Švenčionių rajono pietrytinį paribį, dažnai apeinamą turistų, bet stebinantį savo įvairove, senumu ir ramia…

Naujieji Trakai yra 28 km. į vakarus nuo Vilniaus, šalia Galvės ežero. Trakai dabar rodos nuskurdęs miestelis, kame gyvena beveik vieni žydai. Bet anais šimtmečiais Trakuose gyveno galingi Lietuvos kunigaikščiai; dviejų pilių liekanos dar liudyja apie jų galybę senovėje. Važiuojant iš Vilniaus į Trakus, pirmiausia akin krinta graži katalikų bažnyčia…

Iš vieno tulo asmens gauta senas dokumentas, kuris vaizduoja Panevėžio miestą 1851 metais…Žemiau paduodame minėto dokumento vertimą į lietuvių kalbą: Panevėžio parapijos statistinis aprašymas Apskrities miestas Panevėžys savo padėtim ant kairiojo kranto upės Nevėžio, imdamas nuo tos upės savo pavadinimą ir esantis gana toli nuo gubernijos miestų: nuo Vilniaus 20…

Kretingos apskrity, Notėnų kaimo bendrosiose ganyklose yra nedidelis pailgas, apie pusę klm. ilgio, kalnelis, vadinamas Kaukuoru. Jis tęsiasi iš pietų į šiaurę ir iš trijų pusių yra apsuptas balomis, tik iš pietu pusės jungiasi su sausesnėmis aukštumomis, kurios toliau pranyksta tarp Žemaitijos kalvų. Dabar tas kalnas niekuom nėra žymus, nieks…

Rambyno kalnas yra ant Nemuno kranto, Klaipėdos krašte. Iš kalno matosi Ragainės miestas, Nemuno, Prūsuose. Iš Nemuno pusės Rambyno kalnas labai status ir aukštas, o šiaurės šonas nuolėglus, baigiasi nedideliais kauburėliais; čia senovėje buvęs lietuvių kapinynas. Kalnas apaugęs pušimis, eglėmis ir mažesniais miškeliais. Jokių trobesių tuo tarpu nėra. Artimiausiame ties…

I Kauno miesto kilmė. Pilies griūvėsiai. Kaip atrodė Kaunas Vytauto laikais? Graviūros. „Kyburgo kelionė”. XIX šimtm. romantikų vaizduojamasis Kaunas. Kaunas pradžioje XIX šimtm. Kauno panorama. Senojo miesto planas. Kaunas vysk. Valančiaus laikais.Maironio „Vytautas pas kryžiuočius” dramos 5-me akte vienas veikiamujų asmenų (Valenrodas), rodydamas ranka regyklos gilumon, sako: „Štai Kaunas -…

Del Saramalos aprašymo 11 „Lietuvos“ n-ryje ir straipsnis tos pat „Lietuvos“ 33 nr. („Dubenuoti akmenys”) noriu paaiškinti štai ką. Tokių dubenotų akmenų, kaip man teko matyti Mantviliškyje, ir kitose vietose, ypač Liaudyje apie miškinius Vadaktus. Buvau ir aš jais susidomėjęs ir štai ką iš pačių tų akmenų savininkų patyriau. Tie…

Turtingos senais radiniais vietos – taip būtų galima apibūdinti ne vieną Lietuvos kampelį, kur žemė dar ir šiandien saugo nebylius, bet iškalbingus praeities ženklus. Šis straipsnis, publikuotas laikraštyje „Rytas“ 1925 m. spalio 16 d., p. 3, atveria skaitytojui autentišką XX a. pradžios žvilgsnį į archeologinius radinius, gyvą žmonių atmintį ir…

Sunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai „Aušrai” ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…