Dėl 1260 m. mūšio pas Durbą šiame dr. J. Šliūpo tekste kalbama ne vien kaip apie vieną karinį susidūrimą, bet kaip apie didelės istorinės reikšmės lūžį, palietusį visą baltų kraštų likimą. Autorius primena XIII amžių – laiką, kai iš vakarų ir šiaurės spaudė kryžiuočiai ir kalavijuočiai, iš rytų siaubė totoriai,…
Peržiūrėti daugiauPalangos kurortas šiame P. Rusecko tekste atsiveria ne vien kaip vasarotojų poilsio vieta prie jūros, bet ir kaip kraštas, kuriame smėlynai, kopos, legendos ir valstybės pastangos sutramdyti pajūrio gamtą susipina į vieną gyvą pasakojimą. Ypač daug dėmesio čia skiriama Naglio kalnui – didžiulei kopai į šiaurę nuo Palangos, dar vadintai…
Peržiūrėti daugiauŠventosios Uostas ir jo apylinkės – tai V. Gudelio straipsnis „Šventosios uostas ir jo apylinkės“, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“ 1971 m., kuriame Šventoji pristatoma ne tik kaip pajūrio gyvenvietė ar žvejų prieglobstis, bet kaip vieta, kurioje susikerta Baltijos jūros geologinė praeitis, seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai, baltų genčių istorija, prekybos keliai,…
Peržiūrėti daugiauViena upė dviem vardais – tai Aloyzo Samo pasakojimas apie Danę-Akmeną, upę, kuri savo kelionę pradeda Salantų apylinkėse kaip Akmena, o prie Bajorų ima tekėti Danės vardu ir galiausiai Klaipėdoje įsilieja į Kuršių marias. Straipsnyje ši upė atsiveria ne tik kaip geografinis vandens kelias, bet ir kaip gyvas Vakarų Žemaitijos…
Peržiūrėti daugiauŽiupsnelis žinių apie Vytauto motiną – tai straipsnis apie Birutę, vieną ryškiausių, bet kartu ir paslaptingiausių senosios Lietuvos moterų. Tekste aptariama, ką apie Vytauto Didžiojo motiną liudija kronikos, vėlesni istorikų pasakojimai, padavimai ir žmonių atmintis. Birutė čia iškyla ne tik kaip Kęstučio žmona ir Vytauto motina, bet ir kaip asmenybė,…
Peržiūrėti daugiauPadavimas apie Akmeniškių piliakalnį – tai senas pasakojimas apie Šilutės apylinkėse, Akmeniškių kaime, stūksantį kalną, vadinamą Pilačiu, ir šalia jo minimą paslaptingą Krikš-Daubą. Padavime atsiskleidžia dramatiška istorija apie kunigaikštį Pilatį, jo dukterį Mildą, nelaimingą meilę, prakeiktą pilį ir tikėjimą, kad po kalnu slypi senosios praeities paslaptys. Šis tekstas parengtas pagal…
Peržiūrėti daugiauKelionė nerija – tai Vytauto Gudelio straipsnis, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“, kuriame pasakojama apie Aleksandro ir Vilhelmo Humboltų ryšį su Kuršių nerija, jų kelionių įspūdžius ir garsųjį pastebėjimą, kad šią vietą būtina pamatyti taip pat, kaip Ispaniją ar Italiją. Tekste atskleidžiama, kokį įspūdį XIX a. pradžios keliautojams darė tuometinė nerija…
Peržiūrėti daugiauŠventosios maršrutas – tai kelionė viena savičiausių Lietuvos pajūrio upių, kuri iš šiaurės vakarų Žemaitijos vingiuoja Baltijos jūros link, pakeliui praplaukdama pro senas gyvenvietes, piliakalnius, malūnų vietas, pušynus ir ramius pakrančių kaimus. Šis maršruto aprašymas buvo publikuotas 1980 m. žurnalo „Mūsų gamta“ 1 numeryje, rubrikoje „Mūsų upės“, ir šiandien įdomus…
Peržiūrėti daugiauBirutės gimtinė – tai 1930 m. Lietuvos kariuomenės savaitraštyje „Karys“ publikuotas straipsnis, skirtas Palangai, Birutės kalnui ir su šia vieta susijusiai Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės atminimo tradicijai. Straipsnis buvo išspausdintas „Kario“ 1930 m. 33-ajame numeryje, p. 643–646, minint Vytauto Didžiojo metus ir prisimenant jo motiną Birutę – šventosios ugnies saugotoją,…
Peržiūrėti daugiauApuolės piliakalnis – viena reikšmingiausių ir ankstyviausiai rašytiniuose šaltiniuose minimų Lietuvos istorinių vietų, kurios svarbą XX a. pradžioje dar kartą iškėlė Skuodo dekanas kunigas Pranciškus Žadeikis. Jo straipsnis „Apuolės piliakalnis“ buvo publikuotas 1929 metais laikraštyje „Lietuvos aidas“ – 288-ajame numeryje. Tai ne tik pasakojimas apie švedų mokslininkų, prof. Eduardo Volterio…
Peržiūrėti daugiauPadavimas apie Gedminų piliakalnį Mūsų senieji žmonės žino daug istorinių padavimų apie Klaipėdos krašto piliakalnius. Jie yra gan įdomūs ir svarbūs. Štai ir yra vienas padavimas apie Gedminų piliakalnį, kuris dalinai su tikrenybe atitinka. Gedminų piliakalnis, kuris yra Ruslių kaime, Dovilų valsčiuje, atsirado Lietuvos karaliaus Gedimino laikais. Šitame piliakalnyje yra…
Peržiūrėti daugiauNaglio kalnas stūkso prie pat Baltijos jūros, ten, kur iš tamsių pajūrio pušynų išnyra du legendomis apipinti kalneliai – Birutės ir Naglio. Šios vietos jau seniai tapo neatsiejama Palangos kraštovaizdžio ir tradicijų dalimi: retas pajūrio svečias neaplanko šių kalvų, o pasivaikščiojimas tiltu ir kelionė prie Birutės bei Naglio kalnų tapo…
Peržiūrėti daugiau











