Skuodo vals., Kretingos aps., greta Šarkės kaimo, prie upės Luobos dar šiandien tebestovi garsus kuršių sostinės Apuolės piliakalnis, tuo pačiu vardu ir šiandien vietos gyventojų tebevadinamas. Raštuose Apuolė minima IX a. Rašytojas Rimbertas savo „Vita Anskarii“ pasakoja, kad dar IX a. pirmoje pusėje švedai buvę pavergę kuršius, kurie visgi tą…
Peržiūrėti daugiau
Rinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai – taip įtaigiai majoras Petras Tarasenka 1926 m. žurnale „Kardas“ kviečia karius ir visus praeities bičiulius į darbą, be kurio neatsiras nei tvirta tradicija, nei tikras savo krašto pažinimas. Autorius primena paprastą, bet reiklią mintį: Lietuvos karo istoriją kūrė kariai – todėl jie patys privalo…
Peržiūrėti daugiau
Senovinės lietuvių šventovės – tai Petro Tarasenkos bandymas praskleisti vieną paslaptingiausių mūsų praeities klodų: kaip iš tiesų atrodė senovinis lietuvių religinis pasaulis ir kokiose vietose jis buvo gyvai praktikuojamas. Šis straipsnis, publikuotas 1926 metų žurnalo „Švietimo darbas“ 6 numeryje, išsiskiria tuo, kad autorius drąsiai polemizuoja su tuomet vyravusia nuomone esą…
Peržiūrėti daugiau
Kretingos apskrity, Notėnų kaimo bendrosiose ganyklose yra nedidelis pailgas, apie pusę klm. ilgio, kalnelis, vadinamas Kaukuoru. Jis tęsiasi iš pietų į šiaurę ir iš trijų pusių yra apsuptas balomis, tik iš pietu pusės jungiasi su sausesnėmis aukštumomis, kurios toliau pranyksta tarp Žemaitijos kalvų. Dabar tas kalnas niekuom nėra žymus, nieks…
Peržiūrėti daugiau
Sunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai "Aušrai" ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…
Peržiūrėti daugiau
Tarp įvairių mūsų krašte senovės paminklų neretai yra aptinkami ir įvairūs „megalitai", t. y. akmenys, kurie tolimoje praeityje buvo žmogaus pažymėti ir turėjo reikšmės jo gyvenime, dažniausia būdami pašvęsti tikybiniam kultui kaipo aukurai. Deja, „megalitai", plačiai žinomi bendroje archeologijoje, Lietuvoje, be kelių trumpų pastabų, dar nėra tinkamai įvertinti mūsų mokslininkų…
Peržiūrėti daugiau
Laimingai grįžę iš pirmos savo kelionės po "šventą" Žemaitija, padrąsinti jos pasisekimu, o daugiausiai suvilioti jos garsios praeities tyliais paminklais, pasiryžome ir dar kartą keliauti, kad tiksliau pažinti šį įdomų ir Lietuvos kraštą. Pastatėme tikslu nukeliauti dar toliau i praeitį, pasiekti žinomos dar ir IX šimtmečio Apuolės pilies. Nors šios…
Peržiūrėti daugiau
Keliavimas tai įgimta žmogui liga, nuo kurios jis ir per ilgus šimtmečius savo kultūrinio gyvenimo dar nepasiliuosavo, bet atvirkščiai, kuo aukštesnio kultūrinio laipsnio pasiekiama, tuo daugiau keliaujama, nors kartais ir visai betiksliai. Kur tik žmogaus nekeliaujama? Nėra jau, rodos, žemės rutuly ir vietos, į kurias bent svajonėmis žmogus nebūtų keliavęs….
Peržiūrėti daugiau
Akmenų religija – tai vienas iš giliausių senosios baltų pasaulėjautos sluoksnių, siekiančių dar priešistorinius laikus. Įsivaizduokime laikus, kai akmuo buvo ne tik gamtos stichijų dalis, bet ir gyvosios žemės liudytojas, šventybės nešėjas. Milžiniški rieduliai, išblaškyti po Lietuvos laukus ir girias, mūsų protėviams nebuvo tik gamtos kūriniai – jie tapo aukurais…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Švėkšnos turgaus aikštės vaizdas, sutinkant atvykstantį LR prezidentą Antaną Smetoną 1928 m. Foto atviruke matosi šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, naujai pastatyta Švėkšnos "Saulės" gimnazija, specialiai sukurta instaliacija – Gedimino stulpai. © Šilutės Hugo Šojaus muziejus Švėkšnos valsčiaus senovės liekanos – tai gyvas praeities atspindys, kurį dar 1924 m. spaudoje…
Peržiūrėti daugiau
Apuolės tvirtovė – tai ne tik seniausia žinoma Lietuvos pilis, bet ir simbolinis atspirties taškas mūsų istorijos gelmėse. 853 metais šią kuršių gyvenvietę puolė galinga švedų kariuomenė, tačiau jos gynėjai pasižymėjo nepaprasta ištverme ir drąsa. Devynias dienas trukusi apsiaustis, aprašyta ir krikščionių misionieriaus Rimberto kronikose, ir S. Daukanto istoriniuose pasakojimuose,…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Švėkšnos centras. turgaus aikštė, XX a. pr. © Šilutės Hugo Šojaus muziejus Švėkšna. Ne pro šalį butą arčiau pažinti Svėkšnos apylinkę, senovės liekanas, kuriomis ji gali drąsiai konkuruoti su Dainavos šalimi. Daugybė piliakalaių rodo, kad čia senovėje gyventa drąsių žemačių, kurie savo krūtine dengė lietuvą nuo priešų užpuolimo. Beveik…
Peržiūrėti daugiau