Laimingai grįžę iš pirmos savo kelionės po "šventą" Žemaitija, padrąsinti jos pasisekimu, o daugiausiai suvilioti jos garsios praeities tyliais paminklais, pasiryžome ir dar kartą keliauti, kad tiksliau pažinti šį įdomų ir Lietuvos kraštą. Pastatėme tikslu nukeliauti dar toliau i praeitį, pasiekti žinomos dar ir IX šimtmečio Apuolės pilies. Nors šios…
Peržiūrėti daugiau
Keliavimas tai įgimta žmogui liga, nuo kurios jis ir per ilgus šimtmečius savo kultūrinio gyvenimo dar nepasiliuosavo, bet atvirkščiai, kuo aukštesnio kultūrinio laipsnio pasiekiama, tuo daugiau keliaujama, nors kartais ir visai betiksliai. Kur tik žmogaus nekeliaujama? Nėra jau, rodos, žemės rutuly ir vietos, į kurias bent svajonėmis žmogus nebūtų keliavęs….
Peržiūrėti daugiau
Akmenų religija – tai vienas iš giliausių senosios baltų pasaulėjautos sluoksnių, siekiančių dar priešistorinius laikus. Įsivaizduokime laikus, kai akmuo buvo ne tik gamtos stichijų dalis, bet ir gyvosios žemės liudytojas, šventybės nešėjas. Milžiniški rieduliai, išblaškyti po Lietuvos laukus ir girias, mūsų protėviams nebuvo tik gamtos kūriniai – jie tapo aukurais…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Švėkšnos turgaus aikštės vaizdas, sutinkant atvykstantį LR prezidentą Antaną Smetoną 1928 m. Foto atviruke matosi šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, naujai pastatyta Švėkšnos "Saulės" gimnazija, specialiai sukurta instaliacija – Gedimino stulpai. © Šilutės Hugo Šojaus muziejus Švėkšnos valsčiaus senovės liekanos – tai gyvas praeities atspindys, kurį dar 1924 m. spaudoje…
Peržiūrėti daugiau
Apuolės tvirtovė – tai ne tik seniausia žinoma Lietuvos pilis, bet ir simbolinis atspirties taškas mūsų istorijos gelmėse. 853 metais šią kuršių gyvenvietę puolė galinga švedų kariuomenė, tačiau jos gynėjai pasižymėjo nepaprasta ištverme ir drąsa. Devynias dienas trukusi apsiaustis, aprašyta ir krikščionių misionieriaus Rimberto kronikose, ir S. Daukanto istoriniuose pasakojimuose,…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Švėkšnos centras. turgaus aikštė, XX a. pr. © Šilutės Hugo Šojaus muziejus Švėkšna. Ne pro šalį butą arčiau pažinti Svėkšnos apylinkę, senovės liekanas, kuriomis ji gali drąsiai konkuruoti su Dainavos šalimi. Daugybė piliakalaių rodo, kad čia senovėje gyventa drąsių žemačių, kurie savo krūtine dengė lietuvą nuo priešų užpuolimo. Beveik…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Baltijos jūra besileidžiant saulei. © Donatas Greičiūnas Baltijos jūros kunigaikštytė Jūraitė gyveno jos gelmėse savo gintariniuose rūmuose. Kartą per savo pasiuntinius, lydekas, ji surinko pas save vandenų mergaites ir pasiskundė Kastytį žvejį jūroje žūklaujant, nes pirma niekas, nė pati kunigaikštytė, mažiausios žuvies nelietė. Kunigaikštytės vedamos vandeninės (undinės) įsėdo į…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…
Peržiūrėti daugiau
Gargždų dvaras, anksčiau seniūnija, tapo Rusų Imperatorienės Katrės II-sios dovanotas Ottonui Igelström'ui († 1823), nūnai gi, yra Rönne'ų nuosavybe. Pats miestelis guli prie Prūsų sienos ant Minijos kranto pakilioje vietoje; parapijinė bažnyčia medinė ir kaip didesnoji Žemaitijos bažnyčių dalis, išvaizdi gana paprastai; joks tapytojas nepridėjo prie jos savo rankos, bet…
Peržiūrėti daugiau
Kam yra prisiėję ne jau tyrinėti, bet, nors taip sau aplankyti vieną – kitą piliakalnį ir pasiklausyti apie juos žmonių papasakojimų, tas žinos, be abejonės, jog labai dažnai yra žmonių minima apie girdėtuosius arba net pačių tariamai matytuosius tų kalnų urvus. Piliakalnių tyrinėtojams, tie urvai yra prigadinę jau ne maža…
Peržiūrėti daugiau
Salantų parakvijoj, ties upaliu Salantu, yra senų dienų pilė. Apie karę, pas tą kalną atsitikusią, šiuos dalykus girdėjau. Kryžokai, norėdami iš Prūsų į Kuršą pereiti, vieną kartą išrinko nepaprastą sau kelią. Nuo Kretingos į Salantus, tuokart Skilandžiais vadinamus, nebuvo kasto kelio. Reikalui atsitikus, žmonės važiavo per girias ir balas, kurių…
Peržiūrėti daugiau
Didžiai seniai žemaičiai ant aukšto sauso kalno išsipylė sau pilę ant upalio Tenžės ir tankiai gebėjo ant jo melstis, bet niekuomet nelaikė ten įgulos, todėl gudai, jūra pagal atplaukę, leidos į kraštą, atrado pilę ir užėmė. O kad žemaičiai neiškrapštytų, išmūrijo sau ant kalno aukštą bokštą, kuriame laikė įgulą, ir…
Peržiūrėti daugiau