A. Klumbys „Jomantų pilis“ // Trimitas. – 1928, Nr. 16, p. 533-538; Nr. 17, p. 566-570; I Tarp tamsiųjų miškų, neįbrendamų balų ir liūnu, ant srauniosios Ašvos kranto, kerpėmis ir samanomis apžėlusi, stovėjo aukšta ir stipri Jomantų pilis. Iš vienos pusės, ją rietė Telšena, iš kitų dviejų — gili ir…
Peržiūrėti daugiauA. Pleškys „Įpilties piliakalnis ir Alkos kalnas“ // Trimitas. – 1927, Nr. 1, p. 18-20; Beveik pačioje Šventosios ir Alkupio upės santakoje, už kokio šimto metrų nuo vieškelio einančio Liepojaus linkui, ant kranto dabartinio malūno kūdros, tarp tyrų lauktu stūkso nuogas, pasakingas, galingas senis milžinas, Įpilties piliakalnis. Iš. trijų pusių…
Peržiūrėti daugiauJ. Mačiukiškis „Alkos kalnas“ // Trimitas. – 1926, Nr. 44, p. 1376-1377; Sunkiai užkopiamas milžinkalnis, apaugęs dagiais medžiais. Apsuptas nepereinamų pelkių ir upelio. Senovėje buvęs prabočiaus aukuras. Kryžiuočiai ji išgriovę, Pakalnėje daug didelių įvairiai tašytų akmenų. Seniau rusų kareiviai iškasę druskos. Netoli Mikytų kaimo Platelių valsč., piliečio A. Malakauskio žemėje…
Peržiūrėti daugiauBylėkas „Kuršo Neringa“ // Trimitas. – 1922, Nr. 50, p. 26-29; – 1923, Nr. 121, p. 25-30; Nr. 122, p. 14-16; Nr. 123. p. 16-19; Plaukiant Nemunu į Klaipėdą, pasiekus Kuršo marių angos, skaisčią dieną tolimame horizonte virš vandenų matyti balzgani debesėliai. Plaukiant giliau į mares, iš už melsvos vandenų…
Peržiūrėti daugiauBylėkas „Prūsų lietuvių padavimai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 48, p. 14-17 Pasaka apie Rambyną Juodos godos slegiami traukėsi senųjų Prūsų dievai prieš galingą, nesulaikomai pirmyn besiveržiančią krikščionybės laviną. Jau vienos tik aukurų vietovės ir šventakalniai bepriminė jų senąją garbę. Nelaimė tam, kas drįstų jas ardyti ar naikinti; neišvengti tokiam…
Peržiūrėti daugiauBylėkas „Prūsų lietuviai – pamariečiai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 46, p. 11-16 Daugiausia senoviškumo yra išlikę pas kaimiečius laukininkus, gyvenančius Nemuno ir Gilgės paupiais, arčiau Kuršo marių. Dar šiandien žemose pamario lygumose paskardžiais tęsias didoki kaimai. Juose grynai lietuviškame stiliuj gyvenamieji namai su šiaudų arba nendrių (triašių) stogais, gailiose…
Peržiūrėti daugiauJ. Martijonaitis „Padavimas apie Krokų Lanką“ // www.silaineskrastas.lt – 2016 08 30 Nerasi mūsų tėviškėje kalnelio, nei upelio ir nei miškelio, apie kurį seni žmonės nebūtų žinoję visokiausių pasakojimų. Kaip gėlės mūsų pavasarį mūsų darželius puošdavo, taip puošdavo padavimai ir pasakos kiekvieną vietovę mūsų gimtajame krašte. Seneliai ir senelės žinojo…
Peržiūrėti daugiauK. Puida „Pamiršti kraštai. Palanga“ // Trimitas – 1921, Nr. 5, p. 12-15 Senovės laikų Palanga buvo vieninteliu Lietuvos uostu, pro kurį ji susisiekdavo su visu pasauliu ir pro kurį viso pasaulio pirkliai turėjo susinešimą su lietuviais. Jau graikų istorikas, Herodotas, mini savo istorijoje Palangą ir gintarą, kurio, matyt, anais…
Peržiūrėti daugiauA. Džiugas „Pro Apuolę“ // Ateitis. – 1943, Nr. 196, p. 6 Saulė svilinte svilina ir auksu geltonina laukų javus. Kelio smėlis karštas. Jisai dulka ir, menkiausio vėjelio pagautas, puola tiesiai į prakaituotą veidą. Ir kai įsileidi į slėnį, kur kunkuliuoja Luobos narsi upė, mielai sustoji atsipūsti medžių pavėsy. Tankių…
Peržiūrėti daugiauApuolės pilies paslaptį Amerikos lietuvis – rašytojas K. S. Karpavičius savo apysakose naudoja kaip argumentą, kad įrodytų, jog lietuviškoji giminė, kuršiai, viena iš aisčių – baltų šeimos garbingiausioji tauta, jau prieš neatmenamus šimtmečius gyveno Baltijos jūros pakrantėje ir tokiu būdu turėdama langą į pasaulį galėjo senų seniausiuose laikuose pasinaudoti jūra…
Peržiūrėti daugiauImbarės gyvenvietė minima rašytiniuose šaltiniuose jau 1253 m., tačiau išsamesnių duomenų apie jos praeitį davė tiktai 1969 m. ten esančio piliakalnio bei jo papėdėje buvusios senosios gyvenvietės archeologiniai kasinėjimai. Imbarės piliakalnis yra apie 4 km į pietus nuo Salantų miesto (Kretingos raj.), kairiajame Salanto upės krante, ties jo santaka su…
Peržiūrėti daugiauVienas rečiausių mūsų praeities paminklų. Praėjus šimtams metų po krikščionybės įvedimo — pagoniškos apeigos. Kas deginta ir aukota. Slapta nuo jėzuitų akies. Žemaitijos gyvenvietę Mosėdį galima pavadinti akmenų karalyste. Čia gydytojas V. Intas įsteigė akmenų muziejų. Šio unikalaus muziejaus kolekciją sudaro įvairaus didumo, įdomių formų gamtiniai akmenys. Daug tų akmenų…
Peržiūrėti daugiau











