Senovinės lietuvių šventovės – tai Petro Tarasenkos bandymas praskleisti vieną paslaptingiausių mūsų praeities klodų: kaip iš tiesų atrodė senovinis lietuvių religinis pasaulis ir kokiose vietose jis buvo gyvai praktikuojamas. Šis straipsnis, publikuotas 1926 metų žurnalo „Švietimo darbas“ 6 numeryje, išsiskiria tuo, kad autorius drąsiai polemizuoja su tuomet vyravusia nuomone esą…
Peržiūrėti daugiauSunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai "Aušrai" ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…
Peržiūrėti daugiauLaimingai grįžę iš pirmos savo kelionės po "šventą" Žemaitija, padrąsinti jos pasisekimu, o daugiausiai suvilioti jos garsios praeities tyliais paminklais, pasiryžome ir dar kartą keliauti, kad tiksliau pažinti šį įdomų ir Lietuvos kraštą. Pastatėme tikslu nukeliauti dar toliau i praeitį, pasiekti žinomos dar ir IX šimtmečio Apuolės pilies. Nors šios…
Peržiūrėti daugiauKeliavimas tai įgimta žmogui liga, nuo kurios jis ir per ilgus šimtmečius savo kultūrinio gyvenimo dar nepasiliuosavo, bet atvirkščiai, kuo aukštesnio kultūrinio laipsnio pasiekiama, tuo daugiau keliaujama, nors kartais ir visai betiksliai. Kur tik žmogaus nekeliaujama? Nėra jau, rodos, žemės rutuly ir vietos, į kurias bent svajonėmis žmogus nebūtų keliavęs….
Peržiūrėti daugiauApuolės tvirtovė – tai ne tik seniausia žinoma Lietuvos pilis, bet ir simbolinis atspirties taškas mūsų istorijos gelmėse. 853 metais šią kuršių gyvenvietę puolė galinga švedų kariuomenė, tačiau jos gynėjai pasižymėjo nepaprasta ištverme ir drąsa. Devynias dienas trukusi apsiaustis, aprašyta ir krikščionių misionieriaus Rimberto kronikose, ir S. Daukanto istoriniuose pasakojimuose,…
Peržiūrėti daugiauIstoriškas piešinėlis Skuodas yra viena iš seniausių vietų vakarinio Žemaitijos krašto. Didelė mūrine bažnyčia, 3 garsingi varpai yra toli žinomis. Miestas garsus tankiais kermošiais par metą, ir dideliais par nedelią turgais. Skuodo pradžia sieka žilos senovės; yra padavimas juog Skuodas senovėj buvęs vadinamas Hensbergas1 o vardas Skuodas (lenkiškai Szkudy) esąs…
Peržiūrėti daugiauŠitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiauKalnas, kuriame skamba varpai. Naujasis Ylakių miestas. Mokytojas padarė dr. Basanavičiaus biustą. Pirmasis kooperatyvas Žemaitijoje. Tolimam Žemaitijos kampelyje, prie brolių latvių žemės, yra Ylakių miestelis. Seni žmonės pasakoja, kad dabartinis miestelis čia neseniai įsikūrė. Anksčiau jis buvo už septynių kilometrų pietų link, kur dabar yra kalnas, vadinamas Ylakių Alkakalniu. Šį…
Peržiūrėti daugiauPadavimai apie karus su švedais ir seną miestą Ylakių miestelis, kuris yra Mažeikių apskr. vakarinėje dalyje, turi legendinę praeitį ir gražią dabartį. Šio miestelio padėtis tokia: iki Mažeikių, apskrities miesto 15 km., nuo Latvijos sienos – 10 km. ir iki artimiausios geležinkelio stoties Lūšės 19 km. Gilios miestelio istorinės praeities…
Peržiūrėti daugiau„Briva Zeme" savo iliustruotame priede „Ilustretais Peelikums" 39 nr. įdėjo šį įdomų prof. Fr. Baldžio straipsnį iliustruotą apie Apuolės piliakalnį. Tardami, kad ir mūsų skaitytojams įdomu su juo susipažinti, dedame jį čia išverstą lietuvių kalbon. "Lietuvos Aidas" Redakcija (1931 m.) Kronikininkas Rimbertas pasakoja, kad švedų karalius Olovas (maždaug 855 m….
Peržiūrėti daugiauMitologinių akmenų tyrinėjimai. Vieni mažiausiai pažįstamų Lietuvos archeologinių paminklų yra vadinamieji mitologiniai akmenys. Jie būna įvairaus didumo ir formos, dažnai turi iškaltus įvairius ženklus ir dubenis. 1970 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institutas pradėjo šių akmenų aplinkos tyrinėjimus. 1970 — 1971 m. buvo ištirta apie 30 mitologinių akmenų aplinka. Prie…
Peržiūrėti daugiauApuolė – mūsų senovės raktas. Maždaug prieš tūkstantį metų narsūs ir drąsūs vikingai sutarė kažin jau kelintą žygį į rytus, į žemes už jūros. Vadovaujami karaliaus Olavo, apie kurį vėliau skaldai dainas dainavo ir sekė gūdžias pasakas, kuris dar ir šiandie minimas švedų padavimuose, vikingai susėdo į savo laivus, kaip…
Peržiūrėti daugiau











