L. Dovydėnas „Iš Jurbarko puslapių“ // Sekmadienis – 1930, Nr. 17 (112), p. 4 Kas plaukė garlaiviu iš Kauno į Klaipėdą, sutiko ir Jurbarką išsitiesusį prie Nemuno krantų. Jį perjuosia upelis Imsrė, o jo pašone bėga srauni Mituva. Pats Jurbarkas su savo alaus bravoru, su kunigaikščio Vasilčiko rūmų griuvėsiais nesiskiria…
Peržiūrėti daugiau
A. Vilainis „Raudonės ir Gelgaudų pilių šešėliuose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 168, p. 3 Garlaivis prisigretina prie Raudonės pilies. Pro medžius kyšo aukštai iškilęs pilies bokšto kuoras. Garlaivis sulėtina savo plaukimą, prie jo prisiartina valtis, ir mes, atsiskyrę nuo toliau važiuojančių būrio, iriamės valtimi į krantą. Paėję keletą žingsnių…
Peržiūrėti daugiau
A. Vilainis „Istorinės Veliuonos piliakalnio šlaituose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 162, p. 3 Vasaros saulė vėl nuspalvino nedideles Nemuno bangeles. Kai prisiartini prie Nemuno vagos, rodos, čia nusileidžia, nuskęsta pats mėlynasis dangus. Pievose jau seniai žydi žvangučiai, mėlynieji varpeliai, baltuoja ramunės, o skarotose smilgose karstosi vabalėliai. Iš lapų pavėsio…
Peržiūrėti daugiau
"Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia" Seniausiu laiku Baltijos jūros pakraščiuose nuo Vislos ligi Dauguvos gyveno aisčių tautos: prūsai, jotvingiai, lietuviai, latviai. Skandinavų, vokiečių ir kitų sunaikinti latviai, rasit, labiausiai nusilpo, ir pirmieji pateko stiprion vokiečių įtakon. XIII amžiaus pradžioje vokiečių kryžiuočių sukeltoji audra parbloškė nebegalinčius išsilaikyti prūsus. Šis…
Peržiūrėti daugiau
Višpilis – ne vien piliakalnis. Tai gyvas praeities atgarsis, kur dūzgia padavimai, šnabžda žemė ir naktimis, sako, išeina baltoji karalaitė – užburta, laukianti išvaduotojo. Čia, ant šios aukštos Jurbarko kalvos, kryžiuojasi tikrovė su pasaka, istorija su mitologija, o kiekvienas žingsnis viršūnėje tampa tarsi žvilgsnis į tautos sielą – drąsią, išdidžią,…
Peržiūrėti daugiau