Trečiosios Vilniaus pilies beieškant – tai J. Puzino straipsnis apie vieną paslaptingiausių senosios Lietuvos sostinės gynybinės sistemos dalių – Kreivąją Vilniaus pilį. Nors daugeliui Vilnius pirmiausia siejasi su Gedimino kalnu, Aukštutine pilimi ir jos bokštu, istoriniai šaltiniai rodo, kad XIV a. pabaigoje mieste buvo net trys pilys: Aukštutinė, Žemutinė ir…
Peržiūrėti daugiau
Vilniaus pilys – tai J. Puzino straipsnis, publikuotas leidinyje „Vairas“ 1940 m.. Straipsnyje nuosekliai pristatoma Vilniaus pilių istorija nuo miesto užuomazgų Šventaragio slėnyje ir Gedimino kalno strateginės reikšmės iki Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių raidos, jų perstatymų, gaisrų, karų ir galutinio sunykimo. Autorius Vilnių mato ne tik kaip politinį Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Trakų pilis ir jos valdovai – tai pasakojimas apie vieną svarbiausių senosios Lietuvos valstybingumo simbolių, glaudžiai susijusį su Kęstučio, Vytauto Didžiojo ir kitų valdovų atminimu. Straipsnyje „Trakų pilis ir jos valdovai“ Z. Kuzmickis žvelgia į Trakus ne tik kaip į istorinę vietovę, bet ir kaip į tautos praeities didybės, kovų,…
Peržiūrėti daugiau
Trakuose praeitis atsiveria ne kaip sausa istorijos data, o kaip gyvas kraštovaizdis, kuriame ežerai, salos, pusiasaliai ir pilies griuvėsiai susilieja į vieną didingą Lietuvos atminties paveikslą. Čia kiekvienas vaizdas primena senąją Lietuvos sostinę, Gedimino, Kęstučio ir Vytauto laikus, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės galybę ir romantinį ilgesį praeičiai, iš kurios iki šiol…
Peržiūrėti daugiau
Veprių pilis – tai mokytojo J. Jončio straipsnis „Veprių pilis“, publikuotas žurnale „Karys“ 1930 m., Nr. 22, p. 439–440. Šiame tekste pasakojama apie Veprių apylinkėse, prie ežero ir Riešės upelio, kadaise galėjusią stovėti pilį, minimą Prūsų kronikose ir siejamą su 1384 m. Vytauto žygiu. Autorius pateikia ne tik istorines užuominas…
Peržiūrėti daugiau
Kernava – vienas seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorijos vardų, kuriame susitinka valstybės pradžios atmintis, piliakalnių didybė, senųjų šventviečių aidai ir Neries slėnio kraštovaizdis. V. Baniulio straipsnis „Kernava“, publikuotas žurnale „Pavasaris“ 1930 m., Nr. 3, p. 74–76, yra tarpukario Lietuvos žvilgsnis į šią ypatingą vietą – tuomet dar mažą miestelį Ukmergės…
Peržiūrėti daugiau
Naktis Trakų pilyje – taip pavadintas pulkininko leitenanto Petro Tarasenkos straipsnis, publikuotas 1928 m. žurnale Karys. Tai ne vien istorinis pasakojimas apie Trakų salos pilis, bet ir jautri, beveik regėjimą primenanti kelionė į Lietuvos praeitį, kurioje pilies griuvėsiuose atgyja didžiųjų kunigaikščių laikai, kovos su kryžiuočiais ir valstybės didybės akimirkos. Autorius…
Peržiūrėti daugiau
Įspūdžiai iš kelionės į Kernavą – tai gyvas ir autentiškas tarpukario Lietuvos kelionės pasakojimas, vedantis per Širvintas, Musninkus ir Kernavą – vietas, kuriose anuomet ypač stipriai jautėsi ne tik kasdienis krašto gyvenimas, bet ir istorijos alsavimas. Šiame tekste atsiveria ne vien keliautojo akys matytas kraštovaizdis, miestelių buitis ar pakelės vaizdai,…
Peržiūrėti daugiau
Senoviška Vilniaus tvirtovė – tai pasakojimas apie miestą, kuris nuo XIV amžiaus buvo ne tik Lietuvos politinis ir kultūrinis centras, bet ir viena svarbiausių valstybės gynybinių atramų. Ant Neries ir Vilnios santakos kalvų iškilusios pilys šimtmečius saugojo krašto nepriklausomybę, atlaikė kryžiuočių puolimus, gaisrus ir suiručių laikus. Šis straipsnis atveria Vilnių…
Peržiūrėti daugiau
Trakai ir jų pilys – tai pasakojimas, kviečiantis pažvelgti į kadaise galingą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją per istorinę atmintį. Šiame straipsnyje Trakai atsiveria kaip gyvas valstybės likimo liudytojas: nuo Gedimino ir Kęstučio laikų didybės, pagoniškos Lietuvos dvasios ir kunigaikščių kovų iki Vytauto klestėjimo epochos ir vėlesnio nuosmukio. Tai ne tik…
Peržiūrėti daugiau
Naujieji Trakai yra 28 km. į vakarus nuo Vilniaus, šalia Galvės ežero. Trakai dabar rodos nuskurdęs miestelis, kame gyvena beveik vieni žydai. Bet anais šimtmečiais Trakuose gyveno galingi Lietuvos kunigaikščiai; dviejų pilių liekanos dar liudyja apie jų galybę senovėje. Važiuojant iš Vilniaus į Trakus, pirmiausia akin krinta graži katalikų bažnyčia…
Peržiūrėti daugiau
Šis 1925 m. majoro P. Tarasenkos straipsnis apie dubenuotus akmenis – tai profesionalus ir kartu aistringas bandymas paaiškinti vieną paslaptingiausių Lietuvos archeologijos reiškinių. Reaguodamas į laikraštyje pasirodžiusį pranešimą apie Mantviliškių kaime aptiktus „akmenis su skylėmis“, Tarasenka išplečia temą, primindamas, kad tai nėra pavienis ar atsitiktinis radinys. Priešingai – visoje Lietuvoje,…
Peržiūrėti daugiau