Senoviška Vilniaus tvirtovė – tai pasakojimas apie miestą, kuris nuo XIV amžiaus buvo ne tik Lietuvos politinis ir kultūrinis centras, bet ir viena svarbiausių valstybės gynybinių atramų. Ant Neries ir Vilnios santakos kalvų iškilusios pilys šimtmečius saugojo krašto nepriklausomybę, atlaikė kryžiuočių puolimus, gaisrus ir suiručių laikus. Šis straipsnis atveria Vilnių…
Peržiūrėti daugiau
Trakai ir jų pilys – tai pasakojimas, kviečiantis pažvelgti į kadaise galingą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją per istorinę atmintį. Šiame straipsnyje Trakai atsiveria kaip gyvas valstybės likimo liudytojas: nuo Gedimino ir Kęstučio laikų didybės, pagoniškos Lietuvos dvasios ir kunigaikščių kovų iki Vytauto klestėjimo epochos ir vėlesnio nuosmukio. Tai ne tik…
Peržiūrėti daugiau
Naujieji Trakai yra 28 km. į vakarus nuo Vilniaus, šalia Galvės ežero. Trakai dabar rodos nuskurdęs miestelis, kame gyvena beveik vieni žydai. Bet anais šimtmečiais Trakuose gyveno galingi Lietuvos kunigaikščiai; dviejų pilių liekanos dar liudyja apie jų galybę senovėje. Važiuojant iš Vilniaus į Trakus, pirmiausia akin krinta graži katalikų bažnyčia…
Peržiūrėti daugiau
Šis 1925 m. majoro P. Tarasenkos straipsnis apie dubenuotus akmenis – tai profesionalus ir kartu aistringas bandymas paaiškinti vieną paslaptingiausių Lietuvos archeologijos reiškinių. Reaguodamas į laikraštyje pasirodžiusį pranešimą apie Mantviliškių kaime aptiktus „akmenis su skylėmis“, Tarasenka išplečia temą, primindamas, kad tai nėra pavienis ar atsitiktinis radinys. Priešingai – visoje Lietuvoje,…
Peržiūrėti daugiau
Vilnius Lietuvos praeityje – taip pavadintame straipsnyje istorikas Zenonas Ivinskis pabrėžia, kad sostinė niekada nebuvo tik paprastas miestas. Jo žodžiais, retai kur Lietuvoje rasi tokį kraštą, kuris taip glaudžiai būtų susijęs su visos valstybės istorija. Čia, Vilniaus žemėse, formavosi Mindaugo valdžia, čia kūrėsi garsioji Gediminaičių giminė, čia iškilo didžiausios ir…
Peržiūrėti daugiau
Bokšto gatvės padavimas arba "Siaubūnas" – tai viena įspūdingiausių Vilniaus legendų, siekianti laikus, kai Neries ir Vilnios slėnius dar gaubė šimtamečiai ąžuolynai, o žmonių gyvenimą lydėjo dievų malonė ar rūstybė. Senieji vilniečiai pasakojo, kad prie stataus kalno urve įsikūręs slibinas savo žvilgsniu pražudydavo visus, kurie išdrįsdavo prie jo priartėti. Baimės…
Peržiūrėti daugiau
Neries pakrantėse, tarp saulės įkaitintų smėlynų, senų pušynų ir lėtai Neries vaga tekančio vandens, slypi užmirštos praeities atodangos – pirmykštės kultūros žmonių gyvenvietės, arba, kaip jas vadina autorius – „sėdybos“. Tai Petro Tarasenkos, vieno žymiausių Lietuvos archeologų ir muziejininkų, 1924 m. publikuotas straipsnis, kuris šiandien tampa ne tik moksliniu, bet…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Geležinio vilko skulptūra Kernavėje. 1935-07-12 © Vytauto Didžiojo karo muziejus Kada įkurtas Vilnius? Miesto tapimo sostine istorija Geografinė padėtis ir klimatas Kada įkurtas Vilnius? Miesto tapimo sostine istorija. Vilnius yra vienas seniausiųjų Lietuvos miestų, susimetęs puikioje vietoje – Neries ir Vilnelės upių slėny, apsiaustas iš trijų pusių žalumais ir…
Peržiūrėti daugiau
DI DALL-E sugeneruotas Vilniaus paveikslėlis, vaizduojanti Vilniaus miestą XIII amžiuje. Apie Vilniaus pradžią Apie Vilniaus pradžią. Vilniaus miesto vardas senovės Lietuvos, gudų kalba rašytuose, dokumentuosе Вильня, Вильна, kгуžiuočių Wilna, Willini, Wylna, Wille, Vilnee, Welnen, Velnen, Welan, Wilde, Vilna, lenkų – Wilno, гusų Вильна, kaip drauge su Lietuvos kronikomis ir Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje. Graži Neries upė, graži ir Šventoji! Šviesia ir šalta vaga vingiuoja jos tarp kalnų kalnelių, miestų miestelių ir nebesuskaitomu plačios Lietuvos kaimų. Skaisčios bangos liūliuoja dainuoja ar ir potylomis su aukštais krantais šnibždasi. O krantas, tamsiu…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Ežeras Ginučiuose. 1935-07-10. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Žymiausi Aukštaičių kalnai Žymiausi Aukštaičių kalnai. Visų aukščiausias Kauno gub. aukštumas randame Ežerėnų kalnuose: Taurapilio (Tauragnų par.) arti 118 s. (251 m.) ir Pratkūnų kalną (Salako par.) arti 113 s. (241 m.). Dar aukštesnės už juos yra gretimosios Švenčionių kalvos Vilniaus…
Peržiūrėti daugiau
Naujieji Trakai guli kokius 27 kilometerius nuo Vilniaus, o dešimt kilometerių nuo gelžkeldvario Landvorovo, šale Galvės ežero. Naujieji Trakai tai dabar rods tik vargingas miestelis, kuriame gyvena beveik vien Žydai ir Karaytai. (Karaytai, tai Žydai, kurie nepripažįsta talmudo.) Bet praėjusiuose šimtmečiuose Trakuose gyveno galingi kunigaikščiai ir karaliai, ogi liekanos dviejų…
Peržiūrėti daugiau