Kernavė – viena iš tų Lietuvos vietų, kur istorija taip glaudžiai persipina su padavimais, kad kartais sunku atskirti, kur baigiasi tikrovė ir prasideda legenda. Piliakalniai, Pajautos slėnis, paslaptingi požemiai, pasakojimai apie kunigaikščių dvasias, baltą žirgą, užkastus lobius ir senąsias šventvietes čia kuria ypatingą, beveik mitišką kraštovaizdį. Šiame pasakojime Kernavė atsiveria…
Peržiūrėti daugiau
Trijų Kryžių kalno piliakalnis – tai Trijų Kryžių kalno istorijoje įžvelgta senosios Vilniaus gyvenvietės vieta. 1930 m. paskelbtame straipsnyje E. Šimekas aptaria kalno reljefą, įtvirtinimų pėdsakus ir jų reikšmę, keldamas mintį, kad seniausio Vilniaus ištakų reikėtų ieškoti ne Gedimino kalne, o dešiniajame Vilnios krante. Trijų Kryžių kalno piliakalnis – seniausioji…
Peržiūrėti daugiau
Labanoro giria – tai vieta, kur miškas atrodo senesnis už žmogaus atmintį. Čia keliai pranyksta tarp pušynų, pelkių ir ežerų, o tyloje, rodos, dar girdėti vilkų alsavimas, senųjų rogių girgždesys ir tolimas Labanoro dūdos aidas. Kiekvienas raistas, kiekviena užsnigta laukymė, kiekvienas barzdotas ąžuolas ar pakelės akmuo čia turi savo pasakojimą…
Peržiūrėti daugiau
Velniakampio kilpų užantyje – tai 1971 m. žurnale „Mūsų gamta“ publikuotas straipsnis apie Dūkštų apylinkes – vieną įspūdingiausių Neries pakrančių kraštovaizdžių, kuriame susitinka gilūs upių slėniai, moreninės kalvos, senieji ąžuolynai, piliakalniai, pilkapynai, šaltiniuotos pievos ir retos augalų rūšys. Šiaurrytiniame Vilniaus rajono pakraštyje, prie didžiųjų Neries Velniakampio kilpų, atsiveria vietovė, kur…
Peržiūrėti daugiau
Trečiosios Vilniaus pilies beieškant – tai J. Puzino straipsnis apie vieną paslaptingiausių senosios Lietuvos sostinės gynybinės sistemos dalių – Kreivąją Vilniaus pilį. Nors daugeliui Vilnius pirmiausia siejasi su Gedimino kalnu, Aukštutine pilimi ir jos bokštu, istoriniai šaltiniai rodo, kad XIV a. pabaigoje mieste buvo net trys pilys: Aukštutinė, Žemutinė ir…
Peržiūrėti daugiau
Vilniaus pilys – tai J. Puzino straipsnis, publikuotas leidinyje „Vairas“ 1940 m.. Straipsnyje nuosekliai pristatoma Vilniaus pilių istorija nuo miesto užuomazgų Šventaragio slėnyje ir Gedimino kalno strateginės reikšmės iki Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių raidos, jų perstatymų, gaisrų, karų ir galutinio sunykimo. Autorius Vilnių mato ne tik kaip politinį Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Trakų pilis ir jos valdovai – tai pasakojimas apie vieną svarbiausių senosios Lietuvos valstybingumo simbolių, glaudžiai susijusį su Kęstučio, Vytauto Didžiojo ir kitų valdovų atminimu. Straipsnyje „Trakų pilis ir jos valdovai“ Z. Kuzmickis žvelgia į Trakus ne tik kaip į istorinę vietovę, bet ir kaip į tautos praeities didybės, kovų,…
Peržiūrėti daugiau
Trakuose praeitis atsiveria ne kaip sausa istorijos data, o kaip gyvas kraštovaizdis, kuriame ežerai, salos, pusiasaliai ir pilies griuvėsiai susilieja į vieną didingą Lietuvos atminties paveikslą. Čia kiekvienas vaizdas primena senąją Lietuvos sostinę, Gedimino, Kęstučio ir Vytauto laikus, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės galybę ir romantinį ilgesį praeičiai, iš kurios iki šiol…
Peržiūrėti daugiau
Veprių pilis – tai mokytojo J. Jončio straipsnis „Veprių pilis“, publikuotas žurnale „Karys“ 1930 m., Nr. 22, p. 439–440. Šiame tekste pasakojama apie Veprių apylinkėse, prie ežero ir Riešės upelio, kadaise galėjusią stovėti pilį, minimą Prūsų kronikose ir siejamą su 1384 m. Vytauto žygiu. Autorius pateikia ne tik istorines užuominas…
Peržiūrėti daugiau
Kernava – vienas seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorijos vardų, kuriame susitinka valstybės pradžios atmintis, piliakalnių didybė, senųjų šventviečių aidai ir Neries slėnio kraštovaizdis. V. Baniulio straipsnis „Kernava“, publikuotas žurnale „Pavasaris“ 1930 m., Nr. 3, p. 74–76, yra tarpukario Lietuvos žvilgsnis į šią ypatingą vietą – tuomet dar mažą miestelį Ukmergės…
Peržiūrėti daugiau
Naktis Trakų pilyje – taip pavadintas pulkininko leitenanto Petro Tarasenkos straipsnis, publikuotas 1928 m. žurnale Karys. Tai ne vien istorinis pasakojimas apie Trakų salos pilis, bet ir jautri, beveik regėjimą primenanti kelionė į Lietuvos praeitį, kurioje pilies griuvėsiuose atgyja didžiųjų kunigaikščių laikai, kovos su kryžiuočiais ir valstybės didybės akimirkos. Autorius…
Peržiūrėti daugiau
Įspūdžiai iš kelionės į Kernavą – tai gyvas ir autentiškas tarpukario Lietuvos kelionės pasakojimas, vedantis per Širvintas, Musninkus ir Kernavą – vietas, kuriose anuomet ypač stipriai jautėsi ne tik kasdienis krašto gyvenimas, bet ir istorijos alsavimas. Šiame tekste atsiveria ne vien keliautojo akys matytas kraštovaizdis, miestelių buitis ar pakelės vaizdai,…
Peržiūrėti daugiau