Nuotrauka: Vilnius. Pilies kalnas. 1913 m. Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11-12;
Vilniuje pro Pilies kalną ėjo žmogus. Kada tas buvo, nežinau, bet dar prie karalienės. Na, eina žmogus pro kalną ir mato: kalne atidaryti vartai, ten vaikšto kokie kareiviai. Išėjo pro vartus koks kareivis ir šaukia, moja į save. Anas priėjo prie to kareivio. Kareivis jį prašo, kad jis nupirktų jiems avižų. Duoda arklį atvežimui ir duoda pinigų. Žmogus pirma nenorėjo, bet paskui sutiko. Paėmė pinigus ir arklį ir nuvažiavo pas žydą avižų. Na, pripila jam maišus avižų, tai jis duoda žydui pinigus. Žydas neima, nes nepažįsta jo pinigų. Tai jau nėra ką daryti. Palikęs avižas žydui, važiuoja vėl pilin. Privažiuoja prie pilies – nieko nėra: nei tų varių, nei nieko. Tai taip ir liko jam tie pinigai, kurių niekas neima, ir arklys.