Pėdsakai

Raudonės pilis Raudonės pilis. Malonu ir naudinga, pavažiuoti Ne­munu, ypač vasaros pradžioj, kai garlai­vių konkurencija, kai nuo Kauno ligi Jurbarko tik litą tesumoki. Garlaivis sau plaukia, šuopšdamas ir teškendamas vilnis, o Nemunas toly­džio žavi čia nepaprasto grožio vieto­mis, gamta, čia byloja mums seną, bet tokią artimą ir garbingą istoriją, kai…

Dvejos kautynės dėl Kauno pilies Dvejos kautynės dėl Kauno pilies. Šios kautynės priklauso pirmajam mūsų istorijos laikotarpiui, kai Lietu­vai teko atkakliausiai beveik pusantro amžiaus kovoti su kryžiuočiais. Daug buvo kautynių dėl Nemuno linijos pilių ir daug kartų Kauno pilis ėjo iš rankų į rankas, bet vis dėlto kal­bamosios kautynės (1362…

Pabarė Pabarė. Pabares bažnytkaimis, kadaise buvęs dvaras, yra įsikūręs apie 13 km į šiaurę nuo Eišiškių, prie nedidelio Kubankos (ar Kukaukos) upelio (Maltupės-Šalčios intakas 6 km ilgio). Pro Pabarę eina Eišiškių-Rudninkų kelias. Buvęs dvaras priklausė Jundilams. Dvare kal­bėta lietuviškai. 1908-1909 m. dvarą dalimis nupirko keli, rodos, devyni apylinkės ūkinin­kai. 1911…

Kuktiškės įsikūrusios 12 km į pietus nuo Utenos, prie Vyžntos upės (šiuo vardu vadinamas Kiaunos aukštupys iki Galuonių ežero Žeimenos baseine, 18,2 km ilgio), kal­votoje ir ežeringoje vietoje, prie Utenos — Šven­čionėlių siaurojo geležinkelio, kuris eina apie 1 km į pietus nuo Kuktiškių. Kuktiškiai — viena iš seniausių apylinkės vietovių….

Padavimas apie Veliuonos piliakalnį Padavimas apie Veliuonos piliakalnį. Veliuonos miestelis yra plačiai Lietuvoje pagarsėjęs mūsų didingos praeities liudininkais — piliakalniais, kurių čia yra net keletas. Šie piliakalniai, kaip ir paprastai visi šios rūšies žilos praeities paminklai, liaudies yra apipinti įvairiais pasakojimais ir padavimais. Apie vie­na šių Veliuonos piliakalniu, būtent, Pilies…

Babrungėnai – tai gilia praeitimi alsuojanti žemaičių sodyba, įsikūrusi ten, kur iš Platelių ežero išteka Babrungo upė. Šis kraštas ne tik sužavi gamtos grožiu – kalvotu reljefu, pušynais, ąžuolynais ir senaisiais malūnais – bet ir žadina vaizduotę pasakojimais apie milžinkapius, nugrimzdusias trobas ir geležies nenaudojusius pirmuosius ūkininkus. Kiekvienas kalnelis čia…

Vištyčio miestelis yra įsikūręs Vištyčio eže­ro šiauriniame krante, prie Lietuvos – Prūsijos sienos, 40 km į pietvakarius nuo Vil­kaviškio. Vietovė išsistačiusi kalvotoje vie­toje ir šliejasi prie smėlėtų ežero krantų. Mies­telis bus gavęs Vištyčio ežero vardą. Vištyčio gyvenvietė galėjo atsirasti 1530 — 1550 metais, kai karalienė Bona Alytaus gi­rios vakarinėje pusėje…

Iš Punios apylinkių praeities. Baigdamas vidurupį, Nemunas išplaukia iš aukštų kalvynų į lygumas, padaro sudėtingas kilpas. Daugiau nei penkiasdešimt kilometrų išrangydamas vagą, jis nuo Punios iki Birštono tiesiu keliu pasistumia vos nepilną dešimtį. Nemunas čia teka įvairiausiomis kryptimis, ne kartą netgi pasuka atgal į pietus. Iš pradžių kairiuoju sukimu upė…

Šarūno legenda Gilšės ežero paslaptis. Gražioje Dzūkijoj Merkinės valsčiuje netoli Subartonių kai­mo yra neaukštas kalnas. Dzū­kai jį vadina Šarūno kalnu ir dažnai eidami pro šitą vietą se­nesnieji dzūkeliai baimingai žegnojasi prisiminę kadaise buvusį galingą, bet kartu ir la­bai žiaurų Dzūkijos valdovą Šarūną, kuris gyveno ant šito kalno ir su šalies…

Šarūno legenda Šarūno legenda. Padavimai ir dainos apie Šarūną yra vietinio pobūdžio. Tiek padavimai, tiek dainos yra surištos su vietomis — Balynu ir ežeru Gelovine; dainos, galima manyti, tai likučiai didelės epinės poemos, kuri, ilgai gyvenusi liaudies lūpose, vėliau tapo užmiršta, ir išliko iš jos tik vietos, labiau paveikusios žmonių…

Svobiškėlio akmuo Svobiškėlio akmuo. Kas Lietuvoje nežino senojo Puntuko! Amžiai giliai suraukšlino akmens-senelio veidą. Gulėdamas šaliakelėje, jis matė daug Lietuvos sūnų džiaugsmo ir nelaimių. Tik gamtos nebylys tyli: pilkas, šaltas granitas. Nieko nesako nė tos gilios raukšlės, kuriomis išmargino jį slaptosios jo mintys. Tyli ramusis senas Puntukas. Tyli ir kiti…

Alkvietės ir alkakmeniai Alkvietės ir alkakmeniai. Kaip neaiški Lietuvos senovė, taip neaiški ir senovės lietuvių tikyba. Tikyba labiau, negu kiti dalykai, senovės istorikų svetimšalių klaidingai buvo suprasta ir aprašyta. Senovės lietuvių tikybai pažinti labai svarbios ir teikiančios daug medžiagos yra alkvietės. Lietuvoje alkviečių yra labai daug. Beveik nėra apylinkės, kur…