Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Turtingos senais radiniais vietos – taip būtų galima apibūdinti ne vieną Lietuvos kampelį, kur žemė dar ir šiandien saugo nebylius, bet iškalbingus praeities ženklus. Šis straipsnis, publikuotas laikraštyje „Rytas“ 1925 m. spalio 16 d., p. 3, atveria skaitytojui autentišką XX a. pradžios žvilgsnį į archeologinius radinius, gyvą žmonių atmintį ir…
Peržiūrėti daugiau
Sunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai „Aušrai” ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…
Peržiūrėti daugiau
Tarp įvairių mūsų krašte senovės paminklų neretai yra aptinkami ir įvairūs „megalitai”, t. y. akmenys, kurie tolimoje praeityje buvo žmogaus pažymėti ir turėjo reikšmės jo gyvenime, dažniausia būdami pašvęsti tikybiniam kultui kaipo aukurai. Deja, „megalitai”, plačiai žinomi bendroje archeologijoje, Lietuvoje, be kelių trumpų pastabų, dar nėra tinkamai įvertinti mūsų mokslininkų…
Peržiūrėti daugiau
Norėdami savo kelionėmis pažinti Žemaitijos senove, nors ir naudojamės moderniška susisiekimo priemone auto, tačiau gana dideli atstumai, nevisuomet geri keliai ir sustojimas ilgesniam laikui ties vienu sen. paminklu nevisad leido pažinti visus esančius pakelyje senovės paminklus, nors ir netoliese Klaipėdos. Kad pamatyti plačiai pagarsėjusius Žematijoje Šatrijos ir Medvegalio kalnus ir…
Peržiūrėti daugiau
Ši kelionė pažinimui Žemaitijos senovės buvo trumpiausioji, bet ir joje užtikome daug senovės paminklų, kaip jau žinomų ir dar visai nežinomų mokslui ir kurių pastebėjimas yra reikalingas naujai kylančiam Tėvynės praeities pažinimo mokslui. Jau kartą važiuotu plentu per Aisenus ir toliau smėlingu vieškeliu Švėkšnos linkui, pasiekiame buvusiojo Skamontų kardono trobesių,…
Peržiūrėti daugiau
Pažinę per pirmas dvi keliones kuršių senkapių kultūrą ir keletą senesniųjų Žemaitijos piliakalnių šią kelionę paskiriame pažinimui dar mažai žinomų, kaip visuomenei taip ir mokslui, Žemaitijos alkų senovės lietuvių religinio kulto vietų. Nors Žemaitijos alkai nepasižymi ypatinga savo statyba ar įrengimu ir todėl mokslo buvo neigiami, bet jie slepia savyje…
Peržiūrėti daugiau
Laimingai grįžę iš pirmos savo kelionės po „šventą” Žemaitija, padrąsinti jos pasisekimu, o daugiausiai suvilioti jos garsios praeities tyliais paminklais, pasiryžome ir dar kartą keliauti, kad tiksliau pažinti šį įdomų ir Lietuvos kraštą. Pastatėme tikslu nukeliauti dar toliau i praeitį, pasiekti žinomos dar ir IX šimtmečio Apuolės pilies. Nors šios…
Peržiūrėti daugiau
Keliavimas tai įgimta žmogui liga, nuo kurios jis ir per ilgus šimtmečius savo kultūrinio gyvenimo dar nepasiliuosavo, bet atvirkščiai, kuo aukštesnio kultūrinio laipsnio pasiekiama, tuo daugiau keliaujama, nors kartais ir visai betiksliai. Kur tik žmogaus nekeliaujama? Nėra jau, rodos, žemės rutuly ir vietos, į kurias bent svajonėmis žmogus nebūtų keliavęs….
Peržiūrėti daugiau
Šis 1925 m. majoro P. Tarasenkos straipsnis apie dubenuotus akmenis – tai profesionalus ir kartu aistringas bandymas paaiškinti vieną paslaptingiausių Lietuvos archeologijos reiškinių. Reaguodamas į laikraštyje pasirodžiusį pranešimą apie Mantviliškių kaime aptiktus „akmenis su skylėmis“, Tarasenka išplečia temą, primindamas, kad tai nėra pavienis ar atsitiktinis radinys. Priešingai – visoje Lietuvoje,…
Peržiūrėti daugiau
Šis Antano Stabingio straipsnis tęsia ir papildo prieš tai publikuotą majoro P. Tarasenkos darbą apie Suvalkijos krašto archeologinius paminklus. Tai tarsi atsišaukimas į Tarasenkos kvietimą labiau pažinti ir užfiksuoti Suvalkijos praeitį: jei anas straipsnis brėžė bendrą archeologinių tyrinėjimų panoramą ir pažymėjo svarbiausias vietas, šis tekstas leidžiasi arčiau žemės – prie…
Peržiūrėti daugiau
Suvalkijos senovė šiame P. Tarasenkos straipsnyje atsiveria kaip daugiabalsis pasakojimas apie kraštą, kurio praeitis graži ir turtinga, tačiau tais laikais mokslo dar nepakankamai įvertinta. Autorius pastebi, kad Suvalkijoje gausu piliakalnių, senkapių, akmens amžiaus sėdviečių, megalitų ir senųjų kelių, tačiau šie paminklai dažnai lieka nepažymėti, neištirti ir menkai suprasti net vietiniams…
Peržiūrėti daugiau
Skapiškis yra mažas Rokiškio apskrities miestelis, trijų kilometrų atstumo nuo plačiojo ir siaurojo, einančio į Suvainiškį, geležinkelių kryžkelio. Jis turi apie 900 gyventojų, kurių apie 200 yra žydai. Jame yra paštas, vidurinė mokykla, mokytojų kursai, pradžios mokykla, vaistinė, gydytojas, bažnyčia. Jo apylinkės, išskyrus Mituvos ežerėlį, vienodos ir neįdomios. Senesniuose žemėlapiuose…
Peržiūrėti daugiau