Šeimyniškių piliakalnis Šeimyniškių piliakalnis su papiliu ir gyvenviete – piliakalnis, papilys ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Šeimyniškių kaime, Užpalių seniūnija. Pasiekiamas keliu Užpaliai – Dusetos nuvažiavus nuo Užpalių 3,5 km, prieš antrą žvyrkelį, kertantį upelį, keliuku pasukus į dešinę rytuosna, už 600 m prieš sodybą pakalnėje pasukus į kairę rytų kryptimi ir paėjus 250 m. Šeimyniškių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš...
Laumės valtis Laumės valtis – mitologinis akmuo Lietuvoje, Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, priešais Užpalius (kitapus Šventosios), Lygamiškio piliakalnio papėdėje. Akmuo gulsčias – 2,50 m ilgio, 1,95 m pločio, 1,10 m aukščio. Objektas nuo 2002 m. yra įtrauktas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Legendos ir padavimai Pasak legendos tai kažkada buvusi auksinė valtis, giliai piliakalnyje paslėpta. Ją daug kas bandė atkasti, bet, užgiedojus...
Lygamiškio piliakalnis Lygamiškio piliakalnis su gyvenviete, Geniupio kalnas, Užpaliai – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Lygamiškio kaime, Užpalių seniūnija. Pasiekiamas iš žvyrkelio Užpaliai – Svėdasai už 500 m nuo Užpalių centro pervažiavus Šventąją, pirmoje sankryžoje pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 1 km yra kelio dešinėje šiaurės vakaruose. Piliakalnis įrengtas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Geniupio dešiniajame...
Krokulės šaltinis Krokulės šaltinis (arba Lygamiškio šaltinis) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo, Užpalių sen., Utenos raj., dešinėje Šventosios upės slėnio pusėje esančio sufozinio cirko ŠR pakraštyje. Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Aptvertame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2...
Rementiškių piliakalnis Rementiškių piliakalnis, Matarnų, Sūduvos, Šapalų piliakalnis, vadinamas Prancūzų kapu – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Rementiškių, Klausučių seniūnija. Pasiekiamas keliu Vilkaviškis – Žvirgždaičiai, prieš Šapalus pasukus į dešinę rytų kryptimi ir pavažiavus 1,4 km laukais iki Šešupės santakos su kanalu. Rementiškių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šešupės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė trikampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 23 m ilgio,...
Storių kalnas Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo molio, smėlio, žvirgždo. Paviršių dengia moreninis priemolis, akmenys. Aukščiausioji kalva storiečių vadinama Didžiuoju kalnu, mažesnės – Eglėkalniu,...
Žemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia...
Palangos šventykla Palangos šventykla – senovės baltų tikėjimo kulto pastatas, buvęs Palangoje, ant dabartinio Birutės kalno. Datuojama XIV a. pab. – XVI a. pradžia. Kad Palangoje būta šventyklos, mini M. Strijkovskis (XVI a.). 1989 m. Birutės kalne atliekant archeologinius kasinėjimus, aptiktos senojo baltų tikėjimo šventyklos ir paleoastronominės observatorijos liekanos. Teigiama,...
Kalnėnų piliakalniai Kalnėnų piliakalniai. Kalnėnų kaime, Jurbarko valsčiuj, gražioje lankoje stovi greta vienas kito du neperdideli gražūs piliakalniai. Kurio kunigaikščio laikais piliakalniai atsirado, žmonių padavimai nepasako. Apie juos žmonės šiaip pasakoja. Tiedu piliakalniai buvę supilti sargybos arba sekimo tikslams, kad kryžeiviai, Nemunu atplaukę, pasalomis neužpultų Jurbarko. Nuo piliakalnių viršūnės labai toli...
Klebono akmuo Klebono akmuo. Netoli Alytaus, anksčiau buvusio geležinkelio tilto, sraunioje Nemuno tėkmėje iš vandens kyšo didelis akmuo, žmonių vadinamas „klebono akmeniu". Vietos gyventojai šį akmenį laiko stebuklingu. Sakomą, kad badmečio laikais žmonės pristigo valgio. Pradžioje grūdus maišė su pelais, bet greit pritrūko ne tik grūdų, bet ir pelų. Tada...
Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams...
Panų kalnas Panų kalnas, Mergakalnis – istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, esantis Pasruojės kaime Telšių rajone, UAB „Žemaitijos žuvis“ tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje, apie 1 km į vakarus nuo kelio 161 Telšiai–Seda . Šiame kelyje stovi nuoroda į kalną, kuris pasiekiamas miško keliuku. 1996 m. gruodžio 23 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas 3472). Panų kalno koplyčia priklauso Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai....
