Barstyčių akmuo Barstyčių akmuo arba Puokės akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų. Didžiulis riedulys guli tarp moreninių kalvų esančiame šlapiame bei durpingame slėnyje. Istorija 1957 m. gale prie Barstyčių aptiktas didžiulis...
Karpakėlio pirmasis ąžuolas Karpakėlio pirmasis ąžuolas – išskirtinis ąžuolas Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Karpakėlio kaime, Asvejos regioniniame parke. Lankytinas objektas yra apie 5,5 km į šiaurės rytus nuo Sužionių, Asvejos ežero šiaurinėje pakrantėje, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo sąsiaurio, jungiančio vakarinį ir rytinį ežerus (čia įrengta Žingių stovyklavietė). Medis aptvertas, šalia stovinčioje lentoje pateikta iliustruota informacija. Ąžuolas...
Lygumų akmuo Lygumų akmuo stūkso Zarasų rajono savivaldybėje, Lygumų miške, netoli Stelmužės dvaro, prie keliuko Stelmužė–Suviekas, nuo Stelmužės ąžuolo į šiaurinį parko pakraštį 1,6 km. 18 m ilgio, plačiu paviršiumi. Yra manoma, jog akmuo savo dydžiu gali lenkti Puntuką, kadangi didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Legendos ir padavimai Tai įvyko labai...
Strėvos įgriuva Strėvos įgriuva – valstybinis gamtos paveldo objektas, dubens formos dauba esanti apie 1,5 km į vakarus nuo Strėvos kaimo (Trakų rajonas), Spindžiaus miške, Aukštadvario regioniniame parke. Strėvos įgriuvos kilmė – termokarstinė. Maždaug prieš 18 tūkst. metų, vykstant sudėtingiems apledėjimų ir ledų atsitraukimų reiškiniams, sąnašos ir nuosėdos palaidojo atskilusį ledo luitą. Jam ištirpus ir susidarė...
Ūlos akis Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje. Virš upės lygio jis yra 4 m. Jo gylis 1,2 m Šaltinio debitas yra apie 2 l/s. Vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir daro nemažą...
Karalienės liūnas Karalienės liūnas – šaltinis, esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m. Įrengtas dviračių takas ir kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją pasiekti priešingame krante Puntuko akmenį ir Medžių lajų taką. Karalienės liūnas užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6–7 m. Absoliutinis aukštis apie 62,5 m. Šaltinis ypatingas...
Šventieji ąžuolai Šventieji ąžuolai – Anykščių rajono savivaldybėje saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, ąžuolai, stūksantys Anykščių šilelyje, kelio 1245 Gražumynas–Puntuko akmuo vingyje netoli Puntuko akmens (už 200 m į pietvakarius). Paminkliniai medžiai aptverti, pastatyta informacinė lenta, supažindinanti su ąžuolų istorija. Vienam iš dviejų Šventųjų ąžuolų nulūžus, 1990 m. pasodintas naujas ąžuoliukas. Medžiai nuo seno garsėja legendomis. Paskelbti saugomais 2003 m. spalio 30 d. Knygoje "senosios...
Kaniavėlė Kaniavėlė – upė pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje; Ūlos dešinysis intakas. Prasideda šalia Kruklių kaimo, 3 km į vakarus nuo Panočių. Teka į pietus, pietryčius Dainavos giria, žemupyje pasuka į pietvakarius. Įteka į Ūlą 52 km nuo jos žiočių, prie Margių kaimo, tuoj žemiau Ūlos–Katros bifurkacijos. Intakas – Ravelis (kairysis). Aukštupio vaga ištiesinta, likusi – būdinga miškų upei (vingiuota, pelkėta, daug išvartų). Prie...
Dainavos giria, Druskininkų-Varėnos miškai, Gudų giria – tai didžiausias Lietuvos miškų masyvas, plytintis Dzūkijoje, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės teritorijose. Girios plotas yra 1450 km², mišku apaugę 1145 km². Yra išskiriama ~250 girios miškų. Didelė miško dalis įeina į Dzūkijos nacionalinį parką. Girios pietinėje dalyje yra Čepkelių rezervatas. Miškai nusidriekę iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 70 km. Vakaruose siekia Nemuną, pietuose – Baltarusijos–Lietuvos valstybinę sieną, šiaurės vakaruose – Merkinę,...
Poškonys (vietinių dar vadinama Poškos) – gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, 1 km į vakarus nuo kelio 104 Šalčininkai – Dieveniškės – Krakūnai, prie Gaujos upelio, kuris patvenktas ir kaimo pietinėje dalyje sudaro tvenkinį. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija. Yra Poškonių pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka, paštas, muziejus (įdomūs eksponatai iš apylinkių – audimo, kitų tradicinių amatų ir...
Rimašių kaimas – etnografinis gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje, prie Gaujos upės ir kelio 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai. Kaimas yra gatvinio rėžinio tipo, paskelbtas architektūros paminklu. Apylinkėse saugomas Rimašių akmenynas. Daugiau kaip dvidešimties sodybų gatviniame kaime paminklinėmis lentomis pažymėtos 8 sodybos, į architektūros paminklų sąrašą įtraukta 13 sodybų su 29 pastatais. Jie pastatyti...
Poškonių pilkapynas – pilkapių sankaupa pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 1 km į pietryčius nuo Poškonių, pušyne. Randamas sekant rodykles nuo Poškonių kaimo, pritaikytas lankymui. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Pilkapyną sudaro apie 35 sampilus, kurie išsidėstę nuo 1-5 m iki 10-15 m atstumu vienas nuo kito, trimis nevienodomis grupėmis. Jie nuo 5-6 m iki 10-12 m...
