Koplyčninkų šaltinis teka 0,4 km į PV nuo k., Senažacų vietovėje (slėnyje), Koplyčios upelio dešiniajame krante. Išteka iš mažos pelkutės, siaura srovele teka į P (200°). Už 30 m kiek sukasi (teka 170°). Dar už 40 m daro vingį į R (120°) ir įteka į Koplyčios up. iš dešinės. Šaltinio...
Vilkų duobė – valstybės saugomas geomorfologinis gamtos paveldo objektas Vilniaus rajone, Dūkštų sen., Dūkštų girininkijos (304 kv., 12 skl.) teritorijoje, Žemaitiškių miške, Neries regionio parko Kulio kraštovaizdžio draustinyje. Pasiekiama iš kelio 116 Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos pasukus ties Miežionimis pietvakarių kryptimi apie 2 km. Gruntinio kelio posūkiuose stovi informacinės rodyklės. Šalia objekto pastatytas...
Verkšionių akmenų grupė, arba Užkeikta veselia, Užkeiktų vestuvių akmenys – mitologiniai akmenys, slūgsantys Neries upės vagoje Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, šalia Verkšionių kaimo, 0,2 km į rytus nuo kelio 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė , arčiau vakarinio upės kranto. Gali būti pasiekiami iš Verkšionių pėsčiomis, ties kaimo riboženkliu (nuo Vievio pusės) pasukus į dešinę...
Elna kitaip dar Elka arba Junkela vadinama – upė Lietuvoje, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; Neries dešinysis intakas. Prasideda Purvio ežere, teka į vakarus per Purviškių kaimą. Susilieja su Vaigale ir įteka į Nerį 117,4 km nuo jos žiočių, ties Elniakampio kaimu Neries regioniniame parke. Intakai: Bindra, Vaigalė. Prie Elnos yra šie...
Elniakampio šaltinis trykšta Elniakampio piliakalnio (T43) Š-ŠR papėdėje, Elnos up. kairiajame krante. Šaltinio akis nedideliame, tebesiformuojančiame cirke yra apie 1 m skr. Vanduo sruvena į Š (340°), už keleto metrų įteka į Elną. Vanduo labai geležingas. Pasakojama, kad šaltinis buvo neblogai apylinkių žmonėms žinomas, o jo vanduo branginamas (zauwazyli). Žmonės...
Elniakampio piliakalnis, Velniakampis, Geležiai – piliakalnis ir gyvenvietė Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Elniakampio miške, Sudervės seniūnija. Pasiekiamas iš plento 171 Bukiškis–Sudervė–Dūkštos. Vaigeliškėse pasukus pro Geležių Antkalnius link Rastinėnų, Bubose pasukus į dešinę vakaruosna link Šiurmonių, pavažiavus iki staigesnio kelio posūkio į kairę ir pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, pavažiavus 300...
Dūkštų ąžuolynas Ąžuolyno miškas (Dūkštų ąžuolynas) – miškas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Neries regioniniame parke, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Dūkštų, Dūkštos dešiniajame krante, didžiausia natūrali ąžuolų giria Lietuvoje. Per pietinę dalį eina plentas 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė. Miško plotas 350 ha, mišku apaugę 291 ha. Valstybinės reikšmės miško 320 ha; priklauso Vilniaus...
Bradeliškių akmuo su ženklais, dar vadinamas Airėnų akmeniu – mitologinis akmuo Vilniaus rajone, viename seniausių Lietuvoje Dūkštų ąžuolyne, 2 km į šiaurės vakarus nuo Dūkštų kaimo. Riedulys slūgso Bradeliškių ir Airėnų I kaimų paribyje. Teritorija priklauso Dūkštų kraštovaizdžio draustiniui. Akmuo pažymėtas informaciniame stende, pasiekiamas nuėjus apie 250 m vientisa lentų...
Laumės šulinio akmuo Laumės šulinio akmuo kitaip dar Laumių akmeniu arba Norulių akmeniu vadinamas, guli Norulių kaimo miške (anksčiau čia buvę Razbainyčios laukai), prie pat senojo vieškelio Gardinas – Merkinė. Keliaujančius tuo keliu dažnai netoli tos vietos apiplėšdavo, todėl ir vadinama Razbainyčia (dešinėje plento Vilnius –Druskininkai pusėje). Akmuo pilkšvos, su...
Verkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro, išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje. Čia įkurtas Verkių regioninis parkas, yra Verkių dvaro architektūros ansamblis (Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinis) – rūmai, parkas, senųjų tvenkinių sistema, miškas. Yra Mokslininkų rūmai, specialioji mokykla. Išlikęs...
Nikiparos šaltinis Nikiparos šaltinis išteka už 0,99 kilometrų į Vakarus nuo kelio į Pašilingę atsišakojimo iš plento Alytus - Druskininkai, Norulių miško, 98 kvartalo Šiaurės vakarinėje dalyje, už 18 metrų į Šiaurę nuo Pašilingės kelio. Pašilingės upelio senslėnio aukštumos papėdėje yra apie 0,5 m skr. duburėlis, iš kurio nedideliu grioveliu...
Gedimino kapo kalnas Gedimino kapo kalnas arba Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete trečias papilys, vadinamas Gedimino kapo kalnu – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Įrengtas atskiroje kalvoje Kalnų parko kalvų masyvo pietinėje dalyje, 700 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio (Pilies kalno), 200 m...
