Nemunas - ilgiausia Lietuvos upė, jos ilgis 937 km. Lietuva vadinama Nemuno kraštu. Daugiau kaip 70 proc. jos teritorijos užima Nemuno baseinas. Nemunas - mūsų upių ir upelių tėvas, vienas didžiausių Lietuvos gamtos turtų. Į Nemuną įteka apie 220 įvairaus dydžio upelių. Per metus jis atplukdo pusketvirto karto daugiau vandens,...
Gilšė – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 5 km į šiaurę nuo Merkinės, Subartonių kaimo šiaurrytiniame pakraštyje. Ežero ilgis iš vakarų į rytus 0,52 km, plotis 0,28 km. Altitudė 105,2 m. Krantai sausi, ištisai apaugę siauru medžių ruožu, šiaurinis krantas aukštas, prieina Mantvilų miškas. Šalia įsikūręs Pagilšio kaimas. Pietine pakrante eina kelias Nr.5032...
Leipalingio piliakalnis Leipalingis — viena didžiausiu Dzūkijos kryžkelių. Čia keliai šakojasi penkiomis kryptimis. Miestelis įsikūręs 9 km į šiaurę nuo Druskininkų. Jis minimas nuo 1500 m. Pietiniame miestelio pakraštyje rymo vienišas Leipalingio piliakalnis, dar vadinamas Černiauskų piliakalniu. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų pietryčių kryptimi, iki 1...
Gailinto ežeras – ežeras pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Nemunaičio. Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 1,92 km, plotis iki 0,74 km. Ežeras gilus, giliausia vieta siekia 32,5 m. Gailinto dubuo rininės kilmės. Krantai daugiausia statūs ir aukšti (iki 15 m), apaugę miškeliais, tik šiaurės vakarinis krantas žemas ir...
Metelių regioninio parko teritorijoje, prie Papėčių kaimo vakarinio pakraščio, Metelio ežero terasos šlaite įstrigęs tamsus granitinis kiaušinio formos riedulys, vadinamas Laumės akmeniu. Jo aukštis siekia 2,1 m, apimtis - 10 m. Pasak legendos, senų senovėje prie Metelio ežero stovėjo sena sukrypusi trobukė, o joje gyveno burtininkė Laumė. Niekas nežinojo, nei...
Papėčių piliakalnis – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Papėčių kaimo, Miroslavo seniūnijoje. Pasiekiamas keliu Buckūnai–Papėčiai, Papėčiuose pasukus į dešinę rytų kryptimi link Obelninkų, už 800 m yra kairėje, į šiaurę. Įrengtas atskiroje, kalvoje į šiaurę nuo Metelių ežero. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 24x19 m dydžio. Šlaitai...
Žilvios piliakalnis, Žilvia, Pupasodis, Tolkūnai – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Pupasodžio ir Tolkūnų kaimų, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Miroslavas – Balkasodis pro Tolkūnus, už jų, prieš Žilvios upelį pasukus į dešinę vakarų kryptimi, lauko keliuku paėjus 350 m – yra dešinėje šiaurėje, už 150 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Žilvios kairiajame...
Dieveniškių Mokas Dieveniškių Mokas, Generolas Mokas – apeiginis akmuo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Dieveniškių pilkapyne, apie 0,6 km į rytus nuo Šaltinių kaimo, 160 m į šiaurę nuo kelio 3924 Šadžiūnai–Dieveniškės–Švedų miškas. Dieveniškių Mokas – netaisyklingo keturkampio stulpo formos akmuo, kraštinių ilgiai prie pagrindo 100, 80, 60 ir 90 cm, aukštis...
Netoli Karliškių kaimo (Daugų ap., Daugų raj.) yra vienkiemis, vadinamas Akmens merga. Prie šio vienkiemio ant kalvos šlaito guli didokas — 3 m ilgio, apie 1 m aukščio, 2 m pločio šiaurės vakarų pusėje ir 1,2 m pločio pietų vakarų pusėje, raudono granito akmuo, vadinamas mergos akmeniu, kuris esąs suakmenėjęs...
Užkeikta merga Užkeikta merga arba Akmens Nuotakos akmuo – riedulys Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Akmenio kaime, prie senkelio Varėna-Valkininkai. Iš šios istorinių akmenų grupės Dainavos krašte plačiausiai yra pagarsėjęs Akmens vienkiemio (Sakėnų ap., Varėnos raj.) akmuo, esantis 200 m nuo dar XVIII a. pastatytos bažnytėlės, kelio į Valkininkus dešinėje pusėje, netoli...
Istorikai negali pasakyti, kada šiame pasakiško grožio, kampelyje žmonės surentė pirmąją sodybą. Pasakojama, kad čia pirmieji apsigyveno buvę Lietuvos bajorai Lukaševičiai. Iš kur jie atkeliavo, taip pat niekas nežino. Be sūnų, jie dar turėjo keletą gražuolių dukterų, kurių vieną, vardu Birutė, pamilęs Lietuvos didiko Puzono sūnus ir vedęs. Kuri laiką...
Pietrytinėje Gaveikėnų kaimo dalyje, pamiškėje prie Palaukinio upelio, netoli kelio Ignalina — Ginučiai stovi vienas iš penkių dar išlikusių Nacionaliniame parke vandens malūnų. Žodžiai "vienas iš išlikusių", deja, ne visai tikslūs. Kaip ir kituose parke esančiuose malūnuose, likęs tik pats malūno pastatas ir atskiros technikos dalys. Prie galinio fasado likus...
