Kur yra Liudiškių kalva, ko gero, žino mažai kas, tačiau pakanka čia apsilankyti kartą ir visam gyvenimui įsiminsite kuo ši vieta ypatinga. Ant Liudiškių kalvos stovintis Laimės žiburys – tai antkapinis paminklas rašytojui Jonui Biliūnai, o taip pavadintas neatsitiktinai. Kalno viršūnė ypatinga ne tik tuo, kad čia ilsisi visiems žinomų...
Anykščių šilelis – šilas Anykščių rajone, Anykščių miškų šiaurinė dalis. 150 ha kraštovaizdžio draustinis. Ypač išgarsintas Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Šilelyje stūkso akmuo Puntukas, priešais jį – Karalienės liūnas, netoliese ir Puntuko brolis. 2015 m. pradėjo veikti Anykščių šilelio medžių lajų takas. Padavimai ir legendos Audio knyga - ANYKŠČIŲ ŠILELIS -...
Rubikių ežeras arba Anykštis – ežeras Aukštaitijoje, vienas iš stambesnių Lietuvos ežerų, užimantis 977 ha plotą. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus apie 5,2 km, plotis 3,8 km, didžiausias gylis 16,1 m (rytinėje dalyje). Ežero centre yra seklumų. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 25,35 km. Pietiniame ir vakariniame krantuose yra siaurų...
Anykšta Anykšta – upė Anykščių rajone, Šventosios kairysis intakas. Išteka iš Rubikių ežero. Įteka į Šventąją Anykščiuose. 2006 m. duomenimis, upė (žemiau Burbiškio) yra pati švariausia Lietuvos upė, pasižyminti ypač turtinga fauna. Upėvardis labai neaiškios kilmės. Bandoma sieti su ide. *an-/*en-, kurios vediniai galimai il. en („vanduo“), enach („pelkė, bala“). Upė ties...
Varius – upelis Lietuvoje, Anykščių rajone; Šventosios kairysis intakas. Prasideda laukuose prie Kalvelių kaimo, 2,5 km į vakarus nuo Debeikių. Teka daugiausia į šiaurės vakarus – pradžioje laukais, už Čekonių – pro Ramuldavos miškus. Žemupyje pasuka į pietvakarius, teka giliu slėniu. Įteka į Šventąją 92 km nuo jos žiočių, ties Šeimyniškėlių sodais. Upės vaga, išskyrus...
Šventoji Šventoji – upė Rytų Lietuvoje; didžiausias Neries intakas (Nemuno baseinas). Ši upė taip pat yra ilgiausia, kuri teka vien tik per Lietuvos teritoriją. Ištakos – Ignalinos rajone, Gražutės regioniniame parke telkšantis Dūkšto ežeras (apie 5 km į šiaurę nuo Dūkšto). Aukštupyje prateka Luodžio, Luodykščio, Asavo, Ūparto ežerus, toliau – Antalieptės tvenkinį (iki jį...
Liudiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,5 km į šiaurės rytus nuo Liudiškių, Anykščių seniūnija, į pietryčius nuo Anykščių, 0,8 km į pietryčius nuo Liudiškių kalvos, kuri anksčiau buvo vadinama piliakalniu ir kurioje 1953 m. palaidotas rašytojas Jonas Biliūnas ir jam pastatytas paminklas (architektas...
Burbiškių piliakalniai Burbiškių piliakalniai – du piliakalniai Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Burbiškių kaimo, Varnių regioniniame parke, prie šiaurės vakarinių Paršežerio krantų. Burbiškių piliakalniai pasiekiami važiuojant keliu 4118 Laukuva–Vaitkaičiai–Varniai, Vaitkaičiuose I pasukus į dešinę (pietryčius) ir pavažiavus 1 km (yra už sodybos dešinėje (pietvakariuose), priekyje). Pirmasis piliakalnis, Pilies kalnas, yra į...
Treigių piliakalnis Treigių piliakalnis, dar vadinamas Eržinkalniu, Kaštaunalių, Sarviečių vardais – piliakalnis ir gyvenvietė Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Laukuvos seniūnija. Pasiekiamas keliu Laukuva – Treigiai, yra prieš Treigius, pasukus prieš kanalizuotą upelį į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, už 200 m. Treigių piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Lokystos kairiajame krante, ties jos...
Bilionių piliakalnis Bilionių piliakalnis – kitaip dar vadinamas Švedkalniu ar Šventkalniu, yra Šilalės rajone, netoli Laukuvos miestelio. Tai viena iš spėjamų Pilėnų lokalizacijos vietų. Ant piliakalnio iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, todėl gerai matomos jo formos. Iš tolo atrodo, kad tai dvi viena ant kitos pastatytos piramidės suapvalintais kampais. Piliakalnį...
Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus - Merkinės krašto muziejaus padalinys, kaupiantis, saugantis, tiriantis ir populiarinantis rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūrybinį bei memorialinį palikimą. Rašytojo Vinco Krėvės – Mickevičiaus kūryba betarpiškai susijusi su gimtąja aplinka, kuri neatsiejama nuo Lietuvos istorijos ir liaudies kultūros konteksto. Gimtoji erdvė, XIX a. pab. – XX a. pr. dzūkiška sodyba,...
Keičiantis politinėms santvarkoms, tuštėjant aplinkiniams kaimams, išliko Paragių sodyba. Dvaro čia būta nuo XIX a. pradžios, pastatus supo ūksmingas parkas. Jo šeimininkas Nikodemas Ivanauskas tapė paveikslus, lenkiškiems laikraščiams siuntinėjo prozos kūrinėlius, susirašinėjo su garsiomis to meto rašytojomis Eliza Ožeškova ir Marija Konopnicka, dukterims Sofijai Pšibiliauskienei ir Marijai Lastauskienei daug pasakojo...
