Mildos slėnis: kur gyvena meilės deivė

Mildos slėnis

Adresas

Mildos slėnis ir šaltinis. Žemėlapyje pažymėta apytisklė šaltinio vieta.

GPS

56.18277609663, 22.073013782501

Adresas

Mildos slėnis ir šaltinis. Žemėlapyje pažymėta apytisklė šaltinio vieta.

GPS

56.18277609663, 22.073013782501

Mildos slėnis

Mildos slėnis, prie Rimolių piliakalnio esanti vietovė. Prie Sedos – Grūstės kelio yra nuoroda į Mildos slėnį. Ties Mildos slėniu per Varduvos upę nutiestas pėsčiųjų tiltas, sutvarkyta prieiga prie šaltinio, į slėnį šlaitu padaryti laipteliai, prie įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės iškastas tvenkinys, vietos meistras Dominykas Niuniava padarė medinį suolą. Užpilių kalnelyje yra 2018 m. gegužės mėn. Jono Kociaus išdrožta ir Sedos seniūnijos rūpesčiu pastatyta deivės Mildos skulptūra. Šalia jos Alfredo Kvedaro dovanotas tvirtas, ilgas ir sunkus suolas.

Istorija

1928 m. paskelbtame „Archeologinių Lietuvos paminklų sąraše” P. Tarasenka mini, kad „Padvarninkų kaime, ties Varduvos upe, yra Mildos slėnis, kuriame augę šventi ąžuolai”. Remiantis šiuo užrašu, žinių apie minėtą slėnį suteikė gydytojas Gotšalkas. Tikėtina, kad tada vietiniai gyventojai apie Mildos slėnį ir netoliese esantį Rimolių piliakalnį žinojo įvairių legendų, kuriomis galėjo pasinaudoti Povilas Abelkis, 1952 m. emigracijoje parašęs romaną „Žemaičių krikštas” Sedulos upės (taip romane vadinama Varduva) vingyje įkurdinta Sedos žinyčia, kurioje kūrenasi amžinoji ugnis, o Milda yra šios žinyčios vaidilučių vyriausioji, besirūpinanti, kad merginos – būsimos nuotakos – tinkamai pasirengtų šeimyniniam gyvenimui. Romano siužetas ir Sedos apylinkių gyventojų užrašyti pasakojimai sutampa: Rimolių piliakalnis atsirado supylus Sedos žinyčios Krivių Krivaičio ir vaidilutės Imbarės kapus.

Netoli Rimolių piliakalnio esančiame Mildos slėnyje yra ir Gyvasis šaltinis, kuris, pasak vietinių žmonių, gydantis visas ligas.

Tarybiniais metais čia būdavo rengiamos kolūkio sėjos pabaigtuvės, gegužinės, mokyklos turizmo varžybos, mokyklos užbaigimo šventės.

Šaltinis

Mažeikių r. sav., Sedos sen., Varduvos kairysis krantas, upės didžiajame vingyje prie Padvarninkų kaimo. Šaltinis yra Užpilių, vad. Mildos slėnyje, 290 m į šiaurę nuo sodybos galakaimyje ir 320 m į PR nuo Rimolių piliakalnio. Prie jo patogiausia vykti per Sedą (24 km į PV nuo Mažeikių), vakariniu miesto pakraščiu pasukant Sedos – Ylakių rajoniniu keliu (asfaltu). Pavažiavus apie 1 km, ties išsitiesinančiu asfalto posūkiu sukti vietiniu keliuku dešinėn (į ŠR), kuris už keleto šimto metrų pasieks naujai įrengtą aikštelę su iškastu keturkampiu tvenkiniu (prūdu).

Iš aikštelės leistis pakalnėn, link pavienio beržo, kur slėnio stačiame šlaite įrengti laipteliai su turėklais, o žemiau ir takas paupiu. Jis per laukiniais žolynais viešinčią Mildos slėnio pievą už 100–140 m atvęs prie šaltinio ir tiltuko per Varduvą. Varduvos kraštovaizdžio draustinio pietinė dalis, Rimolių archeologinis kompleksas

Prie Mildos aukuro griuvėsių
Prie Mildos aukuro griuvėsių. Atviruke, atspausdintame pagal to paties pavadinimo romantizuotą siužetinę kompoziciją (neišlikusi), vaizduojama suklupusi tariama baltų meilės, laisvės ir piršlybų deivė Milda. Sukurta lietuvių istoriko romantiko, tautosakos ir kultūros tyrinėtojo Teodoro Narbuto (1784-1864), ji prilyginama graikų Afroditei, romėnų Venerai. Nors vėlesni tyrinėtojai miltologai-romantikai nė kiek neabejojo jos autentiškumu, Mildos egzistavimo nepatvirtina jokie šaltiniai ar tautosaka. Autorius kompozicijos minorinę nuotaiką sustiprina secesijos dailei būdingais urnos, juodų kiparisų siluetų vaizdiniais. Linijinio piešinio kompozicijoje dominuoja šviesių ir tamsių dėmių kontrastai. Atviruką išleido Jono Anso Kunkio jaunesniojo (Hans Kuhnkies) knygynas, veikęs Klaipėdoje prieš 1916 – 1925. Pradėjęs bendradarbiauti spaudoje 1913 m., P. Galaunė šį kūrinį, kartu su trimis kitais (,,Amžina pasaka“, ,,Pasišventimas“, ,,Pasakų žinynas“) nusiuntė Vydūno leidžiamam Tilžėje mėnesiniam žurnalui ,,Jaunimas“. Tų pačių metų balandžio mėnesio ,,Jaunimo“ numeryje po P. Galaunės piešiniu ,,Prie Mildos aukuro griuvėsių“ buvo išspausdintas Vydūno palinkėjimas autoriui: ,,Sako, Milda esanti buvusi senovės lietuvių meilės dievaitė. Tai žinant, šitas vaizdelis žadina labai gyvus ir gražius jausmus. Turbūt vaizdelio tvėrėjas juo pirmą kartą stojasi viešumon. Lai bus jam lemtas geriausias pasisekimas dailės veikalus tveriant“ (Jaunimas. 1913, balandžio mėn., p. 17). Šis P. Galaunės grafikos kūrinys buvo eksponuojamas ir 1914 m. kovo mėnesį surengtoje Aštuntojoje lietuvių dailės parodoje. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *