Eržvilko piliakalnis Eržvilko piliakalnis yra Jurbarko rajone, Eržvilko miestelio pietvakarinėje dalyje, prie Šaltuonos upės. Piliakalnis įrengtas kairiajame Eržvilkų upelio krante, prie santakos su Šaltuona esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, 27 m ilgio ir 20 m pločio rytinėje pusėje, nugriuvusiu į Eržvilkus šiauriniu šonu. Piliakalnio rytuose supiltas 2 m aukščio...
Šatrija Šatrija - antra savo didumu Žemaitijos kalva, savo viršūne 227 m. iškilusi aukščiau jūros paviršiaus, esanti 3 km į pietryčius nuo Luokės. Kiek toliau į pietus vingiuoja Šatrijos upė (dešinysis Aunuvos-Ventos intakas, 29,8 km ilgumo). Žemaičių aukštumoje savo aukštumu Šatriją praneša tik vienas Medvėgalis, bet kalva yra gražiausia Žemaitijoje....
Paplienijos piliakalnis Paplienijos piliakalnis įruoštas Minijos aukštupio kilpoje, 10 km nuo Lopaičių piliakalnio, 13 km į šiaurę nuo Tverų. Tai aukšta ir graži kalva iš Minijos pusės gerokai vandens apgriauta. Kalvos viršūnėje yra dvi aikštelės; viena jų beveik apvali, 30 x 38 m ploto, antroji, pailga, 80 x 2-4 m...
Girgždūtės kalnas Girgždūtės kalnas, Girgždūtė, Pagirgždūtis – piliakalnis Žemaitijos aukštumoje Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pagirgždūčio kaimo, Varnių seniūnija. Piliakalnis vienas didžiausių Žemaitijoje, jo pietrytinė dalis priskirta Kelmės rajono Kražių seniūnijai. Girgždūtė su apylinkėmis nuo 1960 m. yra landšaftinis istorinis draustinis. Girgždūtės kalnas pasiekiamas iš kelio 4617 Varniai–Karklėnai, Kęsuose pasukus į kairę šiaurės...
Lūkstas Lūkstas tyvuliuoja tuojau į pietvakarius nuo Varnių, 6,2 km ilgio, ligi 3 km pločio, apimąs 1018 ha plotą; jo krantinės ilgis 19150 m. Pagal savo didumą tai trečiasis ežeras Žemaitijoje. Giliausioje vietoje siekia 10 m . Jo paviršius iškilęs 154 m nuo jūros lygio. Iš ežero išteka: Varnelė, įteka...
Gandingos piliakalnis Gandingos piliakalnis su gyvenviete ir kapinynas (žemaičių kalba Gondingos piliakalnis, Gondingos pilis) – piliakalnis ir kapinynas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Gandingos kaimo rytiniame pakraštyje, Nausodžio seniūnija, Babrungo dešiniajame krante. Pasiekiamas iš plento (166) Plungė – Kuliai pasukus dešinę link Stonaičių, už 670 m vėl pasukus į dešinę rytų kryptimi ir...
Gegrėnų piliakalniai Gegrėnų piliakalniai. Prie Gegrėnų yra archeologijos paminklų: senkapiai, senovės gyvenvietė, du Gegrėnų piliakalniai, kuriuose stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Gegrė. Abu piliakalniai stovi abipus bevardžio upelio, sudarantys vieną archeologijos paminklų kompleksą Plungės rajono...
Šarnelės piliakalnis (Peles, Pilies kalnas). Žemaičių Kalvarijos apylinkėje, Šarnelių kaime, gražioje vietoje, apsuptas žaliuojančių pievų, krūmų bei liūnų stūkso garsus piliakalnis, kur aplinkiniai žmonės Žemaitiškai „Peles kalnu“ vadina. Išrodo lyg jis būtų supiltas; nes yra labai aukštas ir staigus. Užsilipus matyt daug bažnyčių bei vėjinių malūnų. Paviršius apaugęs šimtmečiais ąžuolais,...
Mastis Mastis arba Masčio ežeras išsistatęs pietinėje Telšių miesto dalyje, be jo nebūtų galima įsivaizduoti nė pačių Telšių. Ežero ilgis 3,4 km, plotis iki 1,6 km; ežeras priskiriamas prie negiliųjų Lietuvos ežerų: vidutinis gilumas 2,2 m, o iki šiol užregistruota giliausia vieta tik 5,3 m. Į jį įteka Durbinis, Berlinė,...
Džiugo kalnas Džiugo kalnas. Važiuodamas iš Telšių į Alsėdžius, pamatysi Telšių — Alsėdžių apylinkę, nusėtą kalnų balneliais, miškais miškeliais, slėniais, tarp kurių sruvena amžina, nepabaigiama srovele upeliai. Tarp šitų įvairių kalnų kalnelių labiausiai krenta į akis Džiugo kalnas, kuris yra keturi kilometrai nuo Telšių šiaurės vakaruose, kairėje vieškelio pusėje. Džiugo...
Liškiavos piliakalnis Liškiavos piliakalnis, vadinamas Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, Perkūno šventinyčia – piliakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Liškiavos kaimo (Merkinės seniūnija) pietvakariniame pakraštyje, Nemuno kairiajame krante. Pats kalnas yra pailgas ir gana aukštas, vietomis apaugęs eglių krūmokšniais. Kalno pašlaitėje iš rytų ir vakarų pusės yra juodų dėmių, kurių vietoje randama kaulų, anglių ir puodų šukių su grūsto akmens...
Rambynas yra vos 150 pėdų aukščio, ir vis dėlto, kaip aukščiausias šios plokštumos taškas, lietuvininkų laikomas aukštu ir šventu kalnu, su kuriuo siejama jų senovės istorija, daugybė padavimų ir visokeriopi papročiai bei pranašingi ženklai.
