Antakščių I piliakalnis Antakščių I piliakalnis su gyvenviete, Aukštakalnis – piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Antakščių kaimo, Alantos seniūnija. Pasiekiamas plentu Alanta-Anykščiai (119), už Suojos upelio ties didesniu plento posūkiu į kairę pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi ir lauko keliuku pavažiavus pro miškelį iki sodybos – iš viso 800 m, yra už sodybos. Piliakalnis įrengtas kalvos kyšulyje, Prūdelio (Melnytėlės) upelio...
Maišiakulės piliakalnis Maišiakulės piliakalnis – piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Maišiakulės kaime, Alantos seniūnija. Pasiekiamas keliu Alanta – Pakalniai už Suojos pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi kairesniu keliuku, pavažiavus 480 m iki malūno užtvankos, yra už jos, kitame Vastapos krante, kairiau. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Vastapos kairiajame krante. Aikštelė trikampė, orientuota pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 15 m ilgio, 30 m pločio...
Alantos piliakalnis Alantos piliakalnis arba Pakalnė – buvęs piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie buvusio Drobiškių kaimo, netoli Alantos, Alantos seniūnija. Piliakalnis buvo įrengtas apie 100 m ilgio pailgoje kalvoje, iš šiaurės, rytų ir pietų apjuostoje šlapių pievų. Aikštelė buvo keturkampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, apie 40 m ilgio ir 15-20 m pločio, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta daug anglių....
Vyžo šaltinis Vyžo šaltinis. Kur beeitum mažame miestelyje Vyžuonose, visur susiduri su Žalčio Vyžo legenda. Žalčio pavidalą turėjusio lietuvių dievo atvaizdas įamžintas Vyžuonų herbe, karūnuotas žaltys išdrožtas prie kelio pastatytame mediniame stulpe, pasitinkančiame visus atvažiuojančius. Iš Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios sienos kyšo akmeninė išsižiojusio žalčio galva, o jei norite pamatyti...
Kartuvių kalnas Kartuvių kalnas arba Vyžuonų Ozas - valstybinis gamtos paveldo objektas, esantis Utenos rajone, Vyžuonų seniūnijoje, Čerioškavietės kaime. Tai Vyžuonų prieigose (iš vakarų pusės) iškilęs vientisas kalvagūbris, vadinamas ozu. Jis apaugęs mišku, dunkso 0,5 km į vakarus nuo kelio 118 Kupiškis–Utena . Kelyje įrengtos kelio nuorodos. Ant kalno patenkama pro kolūkio laikų gamybinius pastatus, stovinčius prie žvyrkelio, kalno papėdėje. Ant kalno...
Šeimyniškių piliakalnis Šeimyniškių piliakalnis su papiliu ir gyvenviete – piliakalnis, papilys ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Šeimyniškių kaime, Užpalių seniūnija. Pasiekiamas keliu Užpaliai – Dusetos nuvažiavus nuo Užpalių 3,5 km, prieš antrą žvyrkelį, kertantį upelį, keliuku pasukus į dešinę rytuosna, už 600 m prieš sodybą pakalnėje pasukus į kairę rytų kryptimi ir paėjus 250 m. Šeimyniškių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš...
Laumės valtis Laumės valtis – mitologinis akmuo Lietuvoje, Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, priešais Užpalius (kitapus Šventosios), Lygamiškio piliakalnio papėdėje. Akmuo gulsčias – 2,50 m ilgio, 1,95 m pločio, 1,10 m aukščio. Objektas nuo 2002 m. yra įtrauktas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Legendos ir padavimai Pasak legendos tai kažkada buvusi auksinė valtis, giliai piliakalnyje paslėpta. Ją daug kas bandė atkasti, bet, užgiedojus...
Lygamiškio piliakalnis Lygamiškio piliakalnis su gyvenviete, Geniupio kalnas, Užpaliai – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Lygamiškio kaime, Užpalių seniūnija. Pasiekiamas iš žvyrkelio Užpaliai – Svėdasai už 500 m nuo Užpalių centro pervažiavus Šventąją, pirmoje sankryžoje pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 1 km yra kelio dešinėje šiaurės vakaruose. Piliakalnis įrengtas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Geniupio dešiniajame...
Krokulės šaltinis Krokulės šaltinis (arba Lygamiškio šaltinis) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo, Užpalių sen., Utenos raj., dešinėje Šventosios upės slėnio pusėje esančio sufozinio cirko ŠR pakraštyje. Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Aptvertame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2...
Rementiškių piliakalnis Rementiškių piliakalnis, Matarnų, Sūduvos, Šapalų piliakalnis, vadinamas Prancūzų kapu – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Rementiškių, Klausučių seniūnija. Pasiekiamas keliu Vilkaviškis – Žvirgždaičiai, prieš Šapalus pasukus į dešinę rytų kryptimi ir pavažiavus 1,4 km laukais iki Šešupės santakos su kanalu. Rementiškių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šešupės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė trikampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 23 m ilgio,...
Storių kalnas Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo molio, smėlio, žvirgždo. Paviršių dengia moreninis priemolis, akmenys. Aukščiausioji kalva storiečių vadinama Didžiuoju kalnu, mažesnės – Eglėkalniu,...
Žemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia...
