Laumės šulinio akmuo Laumės šulinio akmuo kitaip dar Laumių akmeniu arba Norulių akmeniu vadinamas, guli Norulių kaimo miške (anksčiau čia buvę Razbainyčios laukai), prie pat senojo vieškelio Gardinas – Merkinė. Keliaujančius tuo keliu dažnai netoli tos vietos apiplėšdavo, todėl ir vadinama Razbainyčia (dešinėje plento Vilnius –Druskininkai pusėje). Akmuo pilkšvos, su...
Verkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro, išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje. Čia įkurtas Verkių regioninis parkas, yra Verkių dvaro architektūros ansamblis (Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinis) – rūmai, parkas, senųjų tvenkinių sistema, miškas. Yra Mokslininkų rūmai, specialioji mokykla. Išlikęs...
Nikiparos šaltinis Nikiparos šaltinis išteka už 0,99 kilometrų į Vakarus nuo kelio į Pašilingę atsišakojimo iš plento Alytus - Druskininkai, Norulių miško, 98 kvartalo Šiaurės vakarinėje dalyje, už 18 metrų į Šiaurę nuo Pašilingės kelio. Pašilingės upelio senslėnio aukštumos papėdėje yra apie 0,5 m skr. duburėlis, iš kurio nedideliu grioveliu...
Gedimino kapo kalnas Gedimino kapo kalnas arba Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete trečias papilys, vadinamas Gedimino kapo kalnu – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Įrengtas atskiroje kalvoje Kalnų parko kalvų masyvo pietinėje dalyje, 700 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio (Pilies kalno), 200 m...
Rasos – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo Senamiesčio (nuo jo skiria Vilniaus–Daugpilio geležinkelis). Rytuose ribojasi su Ribiškėmis, pietuose – su Liepkalniu, vakaruose – su Naujininkais, šiaurės rytuose – su Markučiais. Kitapus geležinkelio yra atskiras gyvenamųjų namų kvartalas – Rasų kolonija. Paviršius kalvotas (Rasų-Ribiškių kalvynas), rytinė pusė miškinga, patenka į Pavilnių regioninį parką. Būdingi...
Primirštas jau buvo Kukumbalis - kaip vietovardis ir kaip reiškinys. Pro Kukumbalį į Merkį garma šaltinis, kažkada buvęs upele. Jis prisimintas 2001 m. vasarą, kai Vykintas Vaitkevičius su archeologų ekspedicija ant plokštikalnės greta to pelkėto duburio atkasė senąsias Merkinės kapines - degintinius XIII-XIV a. kapus. Rašytiniuose šaltiniuose gana dažnai minima,...
Cedronas taip pat Kedronas, Baltupis – upelis Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybėje; dešinysis Neries intakas. Prasideda miškelyje į rytus nuo Fabijoniškių, Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinyje. Teka į rytus, kerta Geležinio Vilko, Kalvarijų gatves. Tada vingiuoja labai giliu slėniu per Verkių parką. Įteka į Nerį ties Trinapolio bažnyčia. Apie 1980 m. Baltupiuose Cedronas patvenktas...
Jonionių akmenys Jonionių akmenys arba Jonionių mitologiniai akmenys, akmenų grupė netoli Jonionių kaimo (Merkinės seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė), kairiajame Nemuno krante. Vadinami lietuviškuoju Stounhendžu. Manoma, kad tai senovė paleoastronominė stebykla ar Saulės laikrodis. Jų išdėstymas rodo artimiausias Merkinės apylinkių akmens amžiaus stovyklas, o vienas iš jų – Merkinės bažnyčią, stovinčią...
Dovydžių ąžuolas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, išskirtinis ąžuolas, augantis Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, 1,7 km į pietryčius nuo Kruopių, Dovydžių kaime. Pasiekiamas iš kelio 154 Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė pavažiavus į vakarus žvyrkeliu apie 230 m. Medis stovi atviroje vietovėje, šalikelėje, pastebimas iš tolo kelių pavienių medžių kaimynystėje. Aptvertas,...
Papilės atodanga Papilės atodanga, Ventos kranto atodangų kompleksas Akmenės rajono savivaldybės ir Ventos regioninio parko teritorijoje, netoli Papilės miestelio. Ši atodanga unikalus gamtos kūrinys. Čia pirmą kartą ištirtas ir moksliškai aprašytas Lietuvos jūros periodas. Po 5 m storio morenine danga išsidėstęs akuritas, juodasis molis su žibančiomis žėručio plokštelėmis bei gelsvo...
Ėgliškių, Andulių piliakalnis, vad. Švedkalniu, Švedų pylimu, Piltimi – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Ėgliškių kaime, Danės kairiajame ir jos intako Šaltupio (Kapupio) dešiniajame krante. Pasiekiamas keliu Kretinga–Triušiai ties didesniu posūkiu į rytus pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus 450 m, kiek kairiau priekyje. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš pietų...
Perkūno kalnas yra Kretingos raj. sav., Ėgliškių kaime, Dangės upės kairiajame ir jos intako Šaltupio dešiniajame krante, į vakarus nuo Andulių piliakalnio. Perkūnkalnį ir piliakalnį skiria 7 m gylio bei 40 m pločio gynybinis griovys. Perkūno kalnas – 36 m ilgio ir 8 m pločio aukštumos kyšulys – kuršių alkakalnis,...
