Nuotrupos iš bažnyčios archyvo. Pirmoji bažnyčia. Sunykęs Kvėdarnos dvaras, Kvėdarnos pilies griuvėsiai. pirmoji Kvėdarnos mokykla. Ant rekrūtos dešimtinės išdygo puiki švietimo įstaiga.
Kvedarnos dvaras, kaip ir daugelis to meto dvarų, priklausė Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio dvarui ir apėmė gana plačias tuo metu Kvedarnos apylinkes. Dvaras stovėjo ant aukštokos kalvos prie Genatolio upello. Dabar buvusios dvarvietės vieta yra labai nežymi. Visa dvarvietė dirbama išskyrus du buvusius prūdus.
Nuo dvarvietės visas dabar miestelis atrodo lyg slėnyje nugrimzdęs, Pats dvaras, sunyko po Lietuvos — Lenkijos padalinimo. Toje dvarvietėje ir dabar randama daug pėdsakų.
Pirmoji Kvedarnos bažnyčia pastatyta 1609 metais iš Zygmanto III padovanotų jai žemių. Bažnyčia buvo medinė. Medinės buvo ir dvi vėlesnės bažnyčios. Paskutinioji iš jų buvo sudeginta per didįjį karą. Dabar kun. Latvio iniciatyva bažnyčia atstatoma mūrinė ir jau be, trūksta vidaus įrengimo,
1619 metais Kvėdarnos dvaro seniunė – storastienė Elena Varnienė padovanojo iš savo žemių didelį sklypą prieglaudai ir mokyklai statyti.
Dovanotame storastienės Varnienės sklype prieglauda buvo pastatyta tik 1803 metais, (kad ankščiau būtų toje vietoje prieglauda nėra žinių). Prieglaudos namas turėjo 9 sieksnius ilgio ir 4 pločio. Buvo dengtas šiaudais. Jo viduje buvo įrengti 4 dideli ir 6 maži kambariai.
Mokykla pradėjo veikti prie kun. Viliemavičiaus 1820 met. Toje parapinėje mokykloje buvo mokoma skaityti, rašyti ir katekizmo. Pirmuoju mokytoju buvo Sročinskis. Mokinių buvo 35. Iš jų 10 bajorų vaikų ir kiti valstiečių. Mergaičių šioje mokykloje tebuvo tik 7. Mokykla veikė ir 1828 metais. Tada mokytojavo Kasparas Reimerys. Buvo mokoma lenkiškai.
Kurį laiką mokykla nustojo veikusi, ir vėl buvo atgaivinta Vyskupo Valančiaus laikais. Tada buvo mokoma tik žemaitiškai. Vėliau Kvėdarnoje rusai įsteigė valsčių ir valsčiaus mokyklą. Dabartinė dviejų aukštų mūro mokykla pavadinta kalbininko Jauniaus vardu. Ji pastatyta ant buvusios Kvėdarnos dvaro žemės, kuri seniau buvo duota rusų valdžios 25 metus ištarnavusiems rekrutu kaipo atlyginimą.
Yra pasakojama legendų, kad seniau Kvėdarnos miestas buvęs labai didelis ir jo ribos ėjusios net iki dabartinio Pajūrėlio bažnytkaimio. Turėjęs net kelias bažnyčias. Tačiau tam pasakojimui patvirtinančių davinių nėra. Galima tik daugiau tikėti kitai versijai, kad Kvėdarnos miestelis stovėjo kitoje vietoje prie Padievaičio piliakalnio.
Padievaičio piliakalnis nuo Kvėdarnos miestelio stovi atstume apie pusantro kilometro. Iš vienos pusės nuo rytų teką Druskio upelis, iš vakarų pusės Jūros upė. Druskio upelis pietuose nuo intako į Jūros upelį iš Jūros upės krantai labai status ir siekia po 15-20 metr., beveik statmeniški. Iš pietų pusės priešais piliakalnį stovi iš visų pusių atkirsta grioviais priešpilis. Jos plotis lyguma užima virš hektaro. Toji plokštuma dabar ariama. Juodžiamis čia labai gilus. Tad senovėje čia galėjo toje vietoje priešpilyje stovėti sodybos. Pats piliakalnis turi labai stačius krantus. Jis jau didesne puse nugrimzdęs į Jūros upę. Viršus iškasinėtas „paslėptu“, užkeiktu turtų ieškotojų.
Sako, čia jie rasdavę tik anglių degėsių. Piliakalnis apaugęs liepomis, ąžuolais. Medžiais apaugę ir visi statos Druskio ir Jūros upių krantai. Gamta čia nepaprastai graži ir viliojanti ir turistui užklydusiam į Kvėdarną verta pamatyti sena Kvėdarnos pilis.
Iš kitų piliakalnių šventviečių Kvėdanos žinoma dar tarp Aitros ir Jeros santakos.
Šis tas iš Kvėdarnos praeities / Pr. J. // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 17 (Nr. 522), p. 7.